Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams V. V. ir J. L., trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. B. dėl mirusiojo asmens palikimo dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad P. V. ir Z. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad 1/3 0,3671 ha žemės sklypo, 138,63 kv. m ploto gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, ją registruojant P. V. arba Z. V. vardu, buvo įgyti po P. V. ir Z. V. santuokos sudarymo. P. V. testamentu, kuris buvo sudarytas ir patvirtintas 2012 m. rugsėjo 21 d. Kelmės rajono 1-ajame notaro biure, visą jam priklausantį turtą paliko savo dukrai ieškovei R. V.. (duomenys neskelbtini) P. V. mirė. Testamentinė įpėdinė ieškovė palikimą po savo tėvo mirties priėmė. Mirus P. V. jį pergyvenusi sutuoktinė Z. V. (pradinė atsakovė byloje) į notarą dėl nuosavybės teisė liudijimo į jai priklausančią santuokinio turto dalį išdavimo nesikreipė.

P. V. ir Z. V. nekilnojamųjų daiktų įgijimo privačion nuosavybėn metu galiojusio 1970 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Naujajame Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK), galiojusiame automobilio įsigijimo metu, nustatyta analogiško turinio bendra norminė taisyklė, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Toks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jis įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Reikšminga CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tol, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys ir įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčyti rašytiniai įrodymai teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad turtas - 1/3 0,3671 ha žemės sklypo, 138,63 kv. m ploto gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. mirties momentu buvo šio asmens ir Z. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pasibaigė sutuoktiniui mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), ir kad buvusių bendraturčių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo lygios.

Pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams nustatoma bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas (4.89 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, mirusiojo bendraturtė Z. V. į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į jai priklausančią turto dalį išdavimo nesikreipė, t. y. gera valia nepatvirtino sutuoktinių dalių, kurių dydis nustatytas įstatymu, bendroje nuosavybėje, taip užkirsdama kelią testamentinei įpėdinei paveldėti testamentu jai paliktą turtą, todėl pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl mirusio palikėjo turto dalies nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė patyrė 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį ir 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad ieškovės atstovė advokatė ruošė ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 165,50 Eur ((31+300):2=165,50).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovams tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 8,69 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.89 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą sudaro ½ dalis turto: 1/3 dalies 0,3671 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buto su rūsiu 33,19 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. V. 165,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) R. V. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. L. 165,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) R. V. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. V. 4,34 Eur (keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. L. 4,34 Eur (keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.