Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 25924,49 Eur.

Kauno apygardos teismas2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, inicijavus procesą VMI prie FM, 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (duomenys neskelbtini)

R. K. B. vadovu dirbo nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2023m. birželio 16 d. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 metų. VMI prie FM manymu, R. K. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma, kai 2021 m. lapkričio 8 d. VMI prie FM priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tai patvirtinantys įrodymai yra nurodyti pateiktame Teismui Pareiškime ir jo prieduose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANI) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANI 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANI 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANI 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Iš Pareiškimo medžiagos matyti, kad R. K. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi už vėlesnius nei 2020 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonė pagal finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemoki jau 2018 metais, tai buvo matyti jai pateikus PVM deklaraciją už 2018 m. balandžio mėn.

Rytis K. B. vadovu dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 metų). VMI prie FM manymu, R. K. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma kai VMI prie FM priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. Remdamiesi aukščiau išdėstytu galime daryti pagrįstą išvadą, kad Atsakovui vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Tačiau jis neinicijavo bankroto procedūros pradėjimą, tuo buvo pažeisti kreditorių reikalavimai bei teisėti lūkesčiai, kad su jais bendrovė kuo greičiau atsiskaitys. Tokiais veiksmais VMI manymu R. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jie kreipėsi į teismą dėl bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo R. K. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teisme dalyvavęs R. K. prisipažino buvęs įmonės vadovu, žinojo, kad ji turi skolų kreditoriams, su kuriais Bendrovė neatsiskaito, turėjo nesumokėtų mokesčių valstybei, žinojo, kad turi kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros pradėjimo, bet tai padaryti nespėjo, tai inicijavo kreditoriai ir dėl to VMI kreipėsi į teismą. Sutinka su VMI teismui pateiktu pareiškimu ir jo turiniu, jame nurodytomis aplinkybėmis apie jo vadovautos įmonės ūkinė-finansinę veiklą ir situaciją. Įmonė turėjo skolų kreditoriams, nebeturėjo lėšų banko sąskaitoje, neturėjo apyvartinių lėšų, todėl nebegalėjo sėkmingai dalyvauti koncertų organizavimo rinkoje, tikėjosi, kad pakils dėl „Covid-19“ atsiradusioje jų verslo duobėje, tačiau nepasisekė, skolos valstybei didėjo, nors mano, kad gal būt įmonė dar būtų atsigavusio, jei nei VMI inicijuotas įmonei bankrotas. Prašo skirti minimalią nuobaudą, esant galimybei baudos sumokėjimą išdėstyti.

Rytis K. B. vadovu dirbo nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. birželio 16 d. (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 metų). Todėl darytina pagrįsta išvada, kad jam vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 13 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, priėmus VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. R. K., kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato, tai patvirtino jis teisme, kad žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir įmonės mokumo atstatyti nepavyks, nesikreipė į teismą dėl bankroto pradėjimo, nors jau pats galvojo apie įmonės bankrotą. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 29 d. iškelta bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą, Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 8 d. ir tai įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti laiku pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Todėl konstatuotina, kad Bendrovės vadovas R. K. savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat minėto įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2023 m. balandžio 17 d. (VMI prie FM pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei), kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei jau buvo ir anksčiau.

Teismas konstatuoja, kad ištyręs bylos medžiagą, R. K. parodymus teismo posėdyje, matyti, kad nutartyje aptartais veiksmais (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. K. prisipažino padaręs teisės pažeidimą nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant sankcijoje numatytą baudos minimumą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

R. K. prašymas teisme išdėstyti teismo paskirtą baudą spręstinas po nutarimo Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti R. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.