- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2-656/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1533-264/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Petrotrans Trading LTD 2009 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB ,,Vakuolė“ atžvilgiu iki ieškinio padavimo dienos, tai yra areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bendrai 5 136 700,62 Lt (2 020 334,56 JAV dolerių) sumai. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovas rengia ieškinį atsakovui dėl 1 993 318,33 JAV dolerių skolos, 22 016,23 JAV dolerių delspinigių, o taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ginčas turėtų būti nagrinėjamas arbitražo teisme, nes šalys sutarė, jog ginčai bus sprendžiami trijų arbitrų, o arbitražas vyks Londone. Ieškovas teigė, kad ieškinio parengimas reikalauja Anglijos teisės išmanymo, yra gana sudėtingas, todėl užtruks, be to, nemažai laiko užima ir arbitrų, kurie nagrinės ieškinį, parinkimas, todėl iki šiol ieškinys komerciniam arbitražui dar tik ruošiamas ir nėra pateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, 5 136 700,62 Lt (2 020 334,56 JAV dolerių) sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o taip pat leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti skolą ieškovui, darbo užmokestį atsakovo darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl labai didelės pinigų sumos, o atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus sumokėti skolą, iš esmės ją pripažindamas. Teismas nustatė, jog ieškovas rengiamu ieškiniu reikalaus priteisti iš atsakovo ne mažesnę kaip 2 020 334,56 JAV dolerių (5 136 700,62 Lt) sumą, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Vakuolė“ prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog šalys nėra susitarusios dėl arbitražui taikytinos teisės bei arbitražo pobūdžio (ad hoc ar institucinis arbitražas). Atsakovo turto apsunkinimas, šalims tariantis dėl arbitražo susitarimo sąlygų, nėra suderinamas su interesų pusiausvyros principu, tai yra tuo nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės laisvai vykdyti derybas su ieškovu. Didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovo turimo turto vertė yra apie 13,7 mln. Lt, tai yra atsakovas turi pakankamai turto, kad minėto dydžio reikalavimas jo atžvilgiu būtų pripažintas nekeliančiu grėsmės realiam galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas turtą slėps ar kils grėsmė, jog jo turtas išnyks ir tokiu būdu bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas (CPK 178 str.). Teismas išėjo iš laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo ribų ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus sumokėti skolą, iš esmės ją pripažindamas. Atsakovas nevengia mokėti skolos, nes pats ieškovas yra skolingas kreditoriui UAB ,,Balt Energo Group“, kuris dar 2008 metų pabaigoje pranešė ieškovui apie tarpusavio reikalavimų užskaitymą, taip pat buvo įskaitytas ir atsakovo įsiskolinimas. Dėl to teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl ginčo esmės, pažeidė CPK normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Petrotrans Trading LTD prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys yra išsprendusios procedūrinius klausimus, tai yra susitarė dėl institucinio arbitražo – Vilniaus komercinio arbitražo teismo. Ieškovo šiam teismui pateiktas ieškinys yra priimtas, todėl turi būti laikoma, kad šalių susitarimas dėl arbitražui taikytinos teisės, teismingumo, arbitražo pobūdžio yra tinkamai įformintas, visos reikiamos procedūros išlaikytos. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų apie gerą savo turtinę būklę, nes pateiktas 2008 m. gruodžio 31 d. balansas nėra patvirtintas akcininkų susirinkime, nėra pateiktas valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nėra pagrindo juo remtis. Taip pat iš balanso matyti, jog vien atsakovo finansinės skolos kredito įstaigoms yra apie 13,4 mln. Lt. Be to, visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o duomenų apie turimas pinigines lėšas ar kitą turtą nėra. Ieškovo nuomone, svarbu ir tai, jog ginčo suma sudaro daugiau nei 1/3 dalį viso atsakovo nurodyto turto vertės. Atsakovo argumentai dėl ieškovo skolos kreditoriui UAB ,,Balt Energo Group“ taip pat nepagrįsti, nes ieškovas nesutiko su minėtos bendrovės nurodytais tariamais nuostoliais ir apie tai raštu informavo atsakovą, tuo pačiu atsisakydamas pasirašyti tarpusavio įskaitymo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes:
Pirma, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, neturi teisinės reikšmės apelianto teiginiai, kad šalys nėra susitarusios dėl arbitražui taikytinos teisės, arbitražo pobūdžio ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 31 straipsnį prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, o pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį bei pirmojo straipsnio trečiąją dalį, Lietuvos teismai turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgiant į arbitražo vietą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio padavimo yra konkreti procesinės teisės suteikiama galimybė, nepriklausanti nuo to, kokiame arbitraže bus pateiktas ieškinys. Svarbu yra tik tai, jog ieškovas įvykdytų reikalavimą pateikti ieškinį per teismo taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatytą terminą.
Be to, šie argumentai ir klausimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir teisiškai reikšmingi, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys jau yra susitarusios dėl institucinio arbitražo – Vilniaus komercinio arbitražo teismo, ieškovas šiam teismui 2009 m. balandžio 20 d. pateikė ieškinį, kuris yra priimtas (b. l. 118, 139-167).
Antra, nors apeliantas teisingai nurodo, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir būtina atsižvelgti į tai, ar konkreti reikalavimo suma gali būti laikoma didele ir sukeliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui konkretaus atsakovo atžvilgiu, tačiau pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178, 12 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, jog 5 136 700,62 Lt dydžio reikalavimas jam nėra didelis, nurodo, kad jo turimo turto vertė yra apie 13,7 mln. Lt. Šiuos teiginius apeliantas grindžia pateikdamas savo 2008 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, jog jo ilgalaikio turto vertė iš tiesų yra 13 754 064 Lt (b. l. 88).
Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (CPK 185 str.). Pirma, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, reikalaujama suma sudaro daugiau kaip 1/3 dalį atsakovo nurodomo turto vertės. Antra, kaip matyti iš to paties atsakovo pateikto balanso, turto yra už 40 043 738 Lt, tačiau mokėtinų sumų bei įsipareigojimų yra 44 497 999 Lt sumai, iš jų ilgalaikių įsipareigojimų už 14 388 987 Lt (kredito įstaigoms už 13 434 710 Lt) (b. l. 89). Trečia, iš ieškovo su atsiliepimu pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka (b. l. 169-207).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones realiam galimai ieškovui palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 178, 185, 144 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto teiginiai, kad ieškovas neįrodė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.
Trečia, kaip žinoma, CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškovo reikalavimo pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju – aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimo teise, atliktu įskaitymu bei pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas. Dėl to apeliantas teisingai nurodo, kad teismas, teigdamas, jog atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus sumokėti skolą, iš esmės ją pripažindamas, išėjo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo ribų ir taip pažeidė CPK normas. Tačiau pagal CPK 329 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas yra pagrindas naikinti teismo sprendimą tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas. Šiuo atveju, kaip minėta, teismas pagrįstai sprendė, kad būtina taikyti ginčo laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto minimas teismo padarytas CPK pažeidimas neduoda pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį (CPK 185 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.