Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Č. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, 2 grupės invalidas, teistas: 1) 1981 03 26 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 46 str., lygtinai paleistas su 2 metų bandomuoju laikotarpiu; 2) 1985 10 01 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 25 (1) str., priverstinai įdarbinant; 3) 1999 05 14 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, konfiskuojant ¼ jo turto. 2000 01 27 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR 1999 11 25 įstatymo Nr.VIII-1439 ir Nr.VIII-1440 nuostatomis, nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. tyčia nužudė žmogų, t.y. jis, 2008 m. spalio 24 d., apie 16 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudodamas peilį, sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau dviejų smūgių į kairę ranką ir pilvo apačią, tuo padarydamas A. G. kairės plaštakos V delnakaulio-riešo sirties linijinę durtinę-pjautinę žaizdą-sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir pilvo apatinėje kairėje pusėje durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą su klubo raumens ir kairės klubinės arterijos pažeidimu (nupjovimu)-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko įvykus ūmiam kombinuotam (išoriniam ir vidiniam) nukraujavimui nukentėjusysis mirė ir taip tyčia nužudė A. G. .

Apklaustas kaltinamuoju S. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad praėjusį rudenį (datos neprisimena) pas jį į namus po bulviakasio atvažiavo A. G. ir jie kartu, su namuose pas jį buvusiu G. Z. gėrė alų. Išgertuvių metu jis pradėjo priekaištauti A. G. dėl savo sugyventinės L. K. . A. G. jam nieko į tai neatsakė. Po to, jis nuėjo į virtuvę ir stovėdamas prie stalo, staiga pajuto, kad ant jo nugaros kažkas užvirto, kaip atsisukęs pamatė – tai buvo A. G. . Jis apsisukęs, jį atstūmė ir A. G. krito ant nugaros, o jis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant jo. Jis neatsimena, kad krisdamas ant A. G. būtų ką nors turėjęs rankoje. Atsikėlęs nuo ant žemės gulinčio A. G. , pamatė, kad pastarajam iš šono bėga kraujas. Jis nesuprato kas atsitiko.

Teisiamajame posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 3 punkto pagrindu buvo perskaityti S. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2008 10 25 S. Č. apklaustas įtariamuoju be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad išgertuvių metu kada jis pamatė, kad jau baigėsi papjaustyti lašiniai, jis atsistojo ir nuėjęs prie šaldytuvo, paėmęs lašinius, nuėjo prie stalo, kuris stovi prie pečiaus. Peilis gulėjo ant stalo. Jis peiliu pjaustė lašinius ir nugara stovėjo link sėdinčių žmonių. Pajuto, kad už nugaros kažkas pasilenkė link jo. Jis neišlaikė pusiausvyros ir krito. Pirmas ant nugaros nukrito A. G. , o jis kažkaip atsisukęs į jo pusę veidu, su peiliu rankoje nukrito ant jo. Nejautė, kad peilis būtų kur nors smigęs. Kada jis atsistojo, A. G. liko gulėti ant nugaros. Pamatė, kad kažkur tai iš šono ar kojos pradėjo ant grindų bėgti kraujas iš A. G. . Kada atsistojo, jis rankose peilio jau neturėjo, nežino kur jį padėjo. Iš pradžių nesuprato kas atsitiko. Atsiklaupęs prie A. G. jo klausė kas jam yra, tačiau jis nieko nekalbėjo. Tada jis suprato, kad jam netyčia įdūrė peiliu. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad tuo metu kai tai atsitiko, virtuvėje buvo L. K. , G. Z. ir lyg V. R. . Buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti. Žino tik tai, kad A. G. nenorėjo nužudyti. Su juo nei tą dieną, nei anksčiau nesipyko (b.l.153-155). Kaltinamasis S. Č. šiuos savo parodymus patvirtino iš dalies, paaiškindamas, kad krisdamas ant A. G. rankoje peilio neturėjo.

Be to, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir S. Č. parodymai, duoti papildomai jį apklausiant įtariamuoju. 2008 11 19 įtariamojo papildomos apklausos metu S. Č. parodė, kad pirmos apklausos metu jis neprisiminė, kad tarp jo ir A. G. buvo žodinis konfliktas. Tvirtina, kad šis žodinis konfliktas buvo, tik nepamena, kuris pirmas pradėjo konfliktuoti, t.y. jis ar A. G. , nepamena taip pat dėl kokios priežasties šis konfliktas įvyko, į tai jis nekreipė dėmesio. Prisimena, kad lašinius pjaustė prie stalo, prieš konfliktą su A. G. . Jis lašinius pjaustė su peiliu, kurio rankena yra plastmasinė šviesios baltos spalvos. Kada A. G. užgriuvo ant jo, jis tuo metu lašinių nepjaustė ir peilio rankose nelaikė. Nepamena, kad būtų paėmęs nuo stalo peilį kada griuvo su A. G. ant grindų. Jo namuose buvo peilis su juodos spalvos rankena, tačiau šis peilis 2008 m. spalio 24 d. gulėjo spintelės stačiuje, ir tą dieną jis juo nesinaudojo (b.l.159-160). 2009 05 05 įtariamojo apklausos metu A. Č. parodė, kad išgertuvių metu su A. G. jokio konflikto nebuvo, kartu virtuvėje buvo ir G. Z. . Ar tuo metu virtuvėje buvo L. K. ir G. R. nepamena. Jis pasakė A. G. eiti namo, o pats nuėjo prie stato, stovinčio virtuvėje, ką prie jo darė neatsimena. Žino, kad norėjo pjaustyti lašinius, bet nepamena ar juos pradėjo pjaustyti ar ne. Kaip ir neatsimena ar rankose turėjo peilį. Jis stovėjo nugara į lovą, ant kurios sėdėjo G. Z. ir A. G. . Pajuto, kad iš nugaros pusės kažkas prisilenkė prie jo. Pasukęs galvą pamatė, kad tai A. G. . Jie vienas kitam smūgių nesudavė, nesistumdė. Jis atsisuko į A. G. veidu ir neišlaikę pusiausvyros jie kartu abu nukrito ant grindų virtuvėje prie pečiaus. G. krito ant nugaros, o jis užkrito ant jo. Jis neatsimena, kad krisdamas su G., būtų ką nors turėjęs rankoje. Atsikėlęs pamatė, kad iš A. G. šono ar kojos pradėjo bėgti kraujas, nesuprato kas atsitiko. Peilio su juodos spalvos rankena jis tą dieną nenaudojo (b.l.162-164). Kaltinamasis ikiteismino tyrimo metu duotus parodymus patvirtino iš dalies, teigdamas, kad A. G. nesužalojo, nes nieko rankose neturėjo ir tuo pačiu paaiškino, kad galėjo sužaloti gal šaukštu, gal peiliu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad yra nužudytojo A. G. sūnus. Jo tėvai buvo išsiskyrę, kartu negyveno, tačiau jis nuolat palaikė artimus ryšius su tėvu, jų tarpusavio santykiai buvo geri, jis jam ir jo motinai padėdavo materialiai, kai gaudavo pinigų iš savo atsitiktinių uždarbių. Jo tėvas mėgdavo išgerti alkoholio, tačiau agresyvus niekada nebūdavo. V. G. taip pat palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro laidojimo išlaidos 880,28 Lt ir 1296 Lt paminklo pirkimas ir jo pastatymas, bendrai 2176,28 Lt sumai (b.l.87-95) ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dėl tėvo nužudymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei 200 litų už advokato paslaugas surašant jam civilinį ieškinį.

Liudytojas G. Z. parodė, kad 2008 10 24 dieną, po bulviakasio, nuėjo į namus pas S. Č. ir jo sugyventinę L. K. , kur kartu visi gėrė alų. Tuo metu kai jie visi trys – S. Č. , jis ir A. G. sėdėjo kambaryje ant lovos, S. Č. pradėjo kabinėtis prie A. G. , priekaištavo jam dėl L. K. . L. buvo išėjusi į kiemą. A. G. į tai nieko neatsakė, tada S. Č. staiga pašoko nuo lovos, atsistojo prieš A. G. , tada ir jis pakilo nuo lovos, jie susikibo, pradėjo stumdytis, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Staiga A. G. nukrito ant nugaros, o S. Č. - jam ant viršaus, kuris rankoje turėjo metalinį šaukštą, kada jis pasiėmė tą šaukštą nematė. Kai S. Č. pakilo nuo A. G. , matėsi, kad jam bėga kraujas. Tada jis išbėgo iš namo kviesti greitąją pagalbą, kieme dar kažką sušuko L., bet ką neatsimena.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo G. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis be kitų aplinkybių, parodė ir tai, kad jie visi gėrė virtuvėje. L. K. išėjo iš virtuvės, o tada S. Č. pareiškė pretenzijas A. G. , kad jis miega su jo sugyventine. Tada S. pašoko nuo sofos, apibėgo aplink kėdę ir nubėgo prie spintelės. Jis jo rankose pamatė šaukštą, kaip jis paėmė šaukštą nematė. Po to, jis pribėgo prie A. G. , šis atsistojo ir jie susikabinę stumdėsi. Jie taip stumdėsi apie dvi minutes. Besistumdydami jie artėjo prie krosnies, kur jie abu nugriuvo. A. G. buvo apačioje, o S. Č. buvo ant jo. Kada S. Č. atsistojo, jis pamatė kraują, kuris tekėjo iš po A. G. . Be to, liudytojas parodė, kad mano, jog A. G. buvo sužeistas peiliu, nors jis nematė, nes jie kaip pešėsi buvo į jį nugara. Ant stalo jis peilio nematė. S. Č. rakose jis matė šaukštą, apvalų. Išbėgęs į lauką, pasakė L. K. , kad A. G. papjovė. Liudytojas parodymus patvirtino vietoje bei patikslino savo parodymus, teigdamas, kad jis nematė ar S. Č. rankose buvo šaukštas ar koks kitas daiktas, nes A. G. į jį (G. Z. ) stovėjo nugara ir už jo jam beveik nesimatė S. Č. . Jis (G. Z. ) visų grumtynių metu sėdėjo ant lovos, A. G. ir S. Č. neskyrė (b.l.103-104, 105-107).

Liudytoja L. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo S. Č. sugyventinė, kartu jie gyvena aštuoneris metus, veda bendrą ūkį. 2008 metų rudenį, po bulviakasio, ji buvo kieme, kai iš jų namo išbėgo kaimynas G. Z. ir suriko jai, kad S. papjovė A.. Paties įvykio ji nematė. Jai tik G. Z. pasakojo, kad konfliktas kilo iš pavydo, jis matė S. Č. rankoje šaukštą. Kitų aplinkybių neprisimena. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad A. G. ir S. Č. pradėjo išgerinėti virtuvėje, neužilgo atėjo ir G. Z. . Iki to momento ji išėjo į lauką nuplauti guminių batų. Jie visi trys liko sėdėti virtuvėje ant sofos. Ji, būdama prie namų, išgirdo namuose kažkokį triukšmą, bet užėjusi nebuvo. Neužilgo iš namų išėjo G. Z. ir pasakė, kad eina kviesti greitosios, kadangi S. Č. sužalojo peiliu A. G. . Ji staiga įbėgo į namo virtuvę ir pamatė, kad A. G. guli arčiau pečiaus kraujo klane, o S. Č. sėdėjo prie jo ir judina jį iš vienos pusės į kitą, sakydamas “Saška, Saška”. Ji pastebėjo, kad ant šaldytuvo virtuvėje gulėjo peilis virtuvinis su juoda rankena. Šis peilis yra jų, kur jis gulėjo prieš tai, pasakyti negali, bet paprastai jie peilius laikydavo ant mažojo valgomojo staliuko virtuvėje (b.l.109-110). Papildomos apklausos metu liudytoja L. K. parodė ir tai, kad virtuvėje ji papjaustė lašinių, duonos ir padėjusi ant kėdės, prieš lovą, išėjo į lauką. Lašinius ir duoną pjaustė peiliu juoda rankena. Kiek pamena, šį peilį ji paliko ant stalo, stovinčio prie pečiaus. Lašinius įdėjo atgal į šaldytuvą. Išeidama į lauką ji matė, kad ant lovos link durų sėdėjo A. G. , viduryje – G. Z. , o už jo – S. Č. . Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Lauke, plaudama batus, ji išgirdo, kad namuose garsiai kalbasi S. Č. ir A. G. . Iš kalbos ji suprato, kad jie pykstasi. Gal po penkių minučių iš namų išėjo G. Z. ir pasakė, kad S. papjovė A.. Įėjusi į namo vidų, ji pamatė, kad prie pečiaus guli A. G. , šalia jo buvo bala kraujo. Matė, kad S. Č. dar jį apžergęs tampė už drabužių nuo vieno šono ant kito, norėdamas lyg jį atgaivinti, tačiau A. jau nešnekėjo. Stovėdama koridoriuje ji pamatė ant šaldytuvo peilį juoda rankena, jis buvo kraujuotas. Tai buvo tas pats peilis, kuriuo ji pjaustė lašinius ir jį buvo palikusi ant stalo (b.l.111-113). Teisme liudytoja L. K. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei paaiškino, kad iš karto po įvykio matė kraujuotą peilį ant šaldytuvo.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra kaltinamojo S. Č. kaimynas, jie pažįstami nuo vaikystės. Praėjusių metų rudenį, po bulviakasio, jis buvo užėjęs į namus pas S. Č. , kur kartu su G. Z. išgėrė alaus. Po to, jis išeidamas iš S. Č. namų, susitiko ateinantį A. G. . Apie A. G. mirtį sužinojo tik vėliau, apie tos dienos konfliktą tarp S. Č. ir A. G. jam nieko nėra žinoma.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2008 10 24, laikotarpyje nuo 17.15 val. iki 19.50 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie namo durų iš lauko pusės guli pilkos spalvos guminis kilimėlis, ant kurio matosi dvi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Namo priangio grindys yra padengtos smėlio spalvos linoleumu, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, nuo kurių paimtos nuoplovos. Užėjus į virtuvę, prieš įėjimą yra pečius, prie kurio ant grindų guli A. G. lavonas. Aplink lavoną nuo galvos ties kojomis yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, nuo kurios paimta nuoplova. Nuo lavono kairės rankos alkūnės į kairę pusę 86 cm atstumu yra dėmė 6,5 cm panaši į kraują, nuo kurios paimta nuoplova. Nuo lavono sulenktos kojos į kairę pusė 42 cm atstumu yra raudonos spalvos dėmė 9 cm panaši į kraują, nuo kurios paimta nuoplova. Iš kairės pusės nuo įėjimo į virtuvę prie sienos stovi šaldytuvas, ant kurio guli virtuvinis peilis, ant kurio matosi dėmės, panašios į kraują. Prie lovos iš kairės pusės 35 cm atstumu stovi kėdė, ant kurios padėta lėkštė su duonos riekėmis, metalinė dėžutė su nuorūkomis, degtukų dėžutė, ant kurios stebima raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Virtuvėje 22 cm atstumu nuo kėdės link lovos stebimos žymės, panašios į kraują. Ant lovos krašto iš kairės pusės yra 12 cm ilgio ir 2 cm pločio dėmė, panaši į kraują, ant lovos čiužinio ties kraštu yra raudonos spalvos 15 cm dėmė, panaši į kraują. Po lova yra guminės šlepetės, mėlynos spalvos, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vietoje apžiūrėjus vyriškos lyties lavoną, nustatyta, kad pilvo kairėje apatinėje dalyje šalia klubikaulio yra durtinė-pjautinė žaizda, jos kraštai lygūs (b.l.19-37).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis S. Č. pateikė savo drabužius – šviesios spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos kelnes, žalios spalvos sportines kelnes (b.l.40), kurie buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad priekinėje marškinių dalyje ties marškinių užsegimu nuo pirmosios sagos iki antros sagos yra dėmė, panaši į kraują. Marškinių dešinėje pusėje yra dėmė, panaši į kraują, marškinių apatinėje priekinėje dalyje ties užsegimu yra dėmė, panaši į kraują. Jo kelnių kairės priekinės dalies klešnė ir nugarinės dalies klešnė masyviai sutepta dėmėmis, panašiomis į kraują. Be to, S. Č. tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės masyviai suteptos rudomis ir purvo dėmėmis (b.l.41-47).

MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio, paimto 2008 10 24 įvykio vietos apžiūros metu S. Č. virtuvėje nuo šaldytuvo, yra A. G. kraujo pėdskai su 99,999999 proc. tikimybe (b.l.53-58).

MRU TMI Utenos poskyrio Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus A. G. lavono tyrimą, nustatyta, jog A. G. mirties priežastis yra kiauryminė pilvo kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda su klubinio raumens ir kairės klubinės arterijos pažeidimu (nupjovimu), su ūmiu kombinuotu (išoriniu ir vidiniu) nukraujavimu. A. G. lavono kraujyje rasta 2,47 promilių etilo akoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidurinį girtumo laipsnį. Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rastos dvi žaizdos: kairės plaštakos V delnakaulio-riešo srities linijinė durtinė-pjautinė žaizda, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir pilvo apatinėje kairėje durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda su klubinio raumens ir kairės klubinės arterijos pažeidimu bei ūmiu kombinuotu nukraujavimu yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu, tame tarpe ir peiliu, neužilgo prieš mirtį. Galima manyti (tikėtina), kad rankos sužalojimas galėjo būti padarytas besiginant. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, vienu ir tuo pačiu daiktu (dvi durtinės-pjautinės žaizdos), tikėtina – peiliu. Be to, padaryta išvada, kadangi nukentėjusiojo kraujas ir ant tiriamo peilio DNR tyrimo metu rastas tos pat priklausomybės (99,99 procento) kraujas, todėl tikėtina, kad tirtu peiliu galėjo būti sužalotas A. G. (b.l.70-75).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad S. Č. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai patvirtina liudytojų G. Z. , L. K. , V. R. parodymai bei alkotesterio pažyma, kuria jam nustatyta 2,44 prom. – b.l.117), asmeninio konflikto su A. G. metu, 2008 10 24 dieną apie 16 val. tyčia sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgiu peiliu jam į kairę ranką ir pilvo apačią, ko pasėkoje dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su klubo raumens ir kairės klubinės arterijos pažeidimu (nupjovimu) buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko įvyko ūmus kombinuotas (išorinis ir vidinis) nukraujavimas ir nukentėjusysis mirė ir tokiu būdu jį tyčia nužudė.

Nors kaltinamasis neigia nužudęs A. G. , motyvuodamas tuo, kad jis peiliu jam smūgiu nesudavė, tik netyčia ant jo užgriuvo, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu kartu su S. Č. ir A. G. kambaryje buvo ir G. Z. . Jie visi trys sėdėjo ant lovos, gėrė alų, prieš save pasidėję kėdę, ant kurios buvo užkanda bei peleninė. Išgertuvių metu S. Č. pradėjo priekaištauti A. G. dėl jo santykių su jo (S. Č. ) sugyventine L. K. . Į šiuos priekaištus A. G. nereagavo, nežiūrint į tai, kad pastarasis nenori leisti į konfliktą, S. Č. pašoko nuo lovos, apibėgo aplink prieš juos stovėjusią kėdę, ir puolė prie A. G. . Tuomet šiam atsistojus nuo lovos, jie tarpusavyje susikibo, stumdėsi ir taip tampydami vienas kitą nuėjo link virtuvėje esančios krosnies, šalia kurios A. G. nugriuvo, o S. Č. , paėmęs peilį, buvusį ant šalio esančio staliuko, griūdamas ant A. G. įdūrė pastarajam ne mažiau kaip du kartus. Tokios aplinkybės yra pilnai nustatytos G. Z. parodymais. Nors G. Z. ir teigia nematęs paties sužalojimo momento, tačiau jis patvirtino, kad S. Č. kažką turėjo rankoje šaukštą ar peilį, nurodyti tiksliai negalėjo, kadangi, kaip paaiškino, grumtynių metu A. G. nuo jo buvo nusisukęs nugara ir tuo pačiu užstojo S. Č. , dėl ko jis ir negalėjo matyti ką šis laiko rankoje. Tuo pačiu liudytojas patvirtino, jog S. Č. pradėjo konfliktą su A. G. , jis gi, pašokęs nuo lovos pradėjo grumtynes, po ko, jie tarpusavyje susistumdė, jokie smūgiai suduoti nebuvo. Todėl akivaizdu, kad S. Č. , krisdamas ant A. G. , sužalojo jį peiliu, paimtu nuo virtuvinio staliuko, kuriuo prieš tai L. K. pjaustė užkandą (ką beje ji ir pati patvirtino, kaip ir patvirtino tą faktą, kad po A. G. sužalojimo matė tą patį peilį kruviną). Kaip matyti iš liudytojo G. Z. parodymų, jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Juos iš dalies patvirtina liudytojos, kaltinamojo S. Č. sugyventinės L. K. parodymai. Be to, kaip nustatyta, kaltinamąjį S. Č. ir liudytoją G. Z. siejo draugiški, ilgamečiai santykiai, besitęsiantys nuo vaikystės, jokių priešiškų santykių tarp jų nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. Z. parodymais ir juos vertina kaip kaltinamojo S. Č. kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, juos iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. G. sužalojimai buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais, vienu ir tuo pačiu daiktu (dvi durtinės-pjautinės žaizdos), tikėtina – peiliu. Be to, padaryta išvada, kadangi nukentėjusiojo kraujas ir ant tiriamo peilio DNR tyrimo metu rastas tos pat priklausomybės (99,99 procento) kraujas, todėl tikėtina, kad tirtu peiliu galėjo būti sužalotas A. G. .

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. Č. parodymus apie tai, neva jis jokių smūgių peiliu A. G. nesudavė, peilio rankoje neturėjo, kadangi jie nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų turinio, S. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. 2008 10 24 dieną, 17 val. sulaikymo metu jam buvo nustatyta 2,44 promilių (b.l.117). Apklaustas iš karto po įvykio – 2008 10 25, jis teigė, kad A. G. nužudė netyčia. Jis su peiliu rankoje nukrito ant A. G. (b.l.154). 2008 10 26 teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, S. Č. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tuo metu kai jis norėjo papjaustyti lašinių, A. G. susvyravo ir ant peilio pats užkrito (b.l.123). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2008 11 19, S. Č. teigė, kad tuo metu kai A. G. užgriuvo ant jo, jis laišinių nepjaustė ir peilio rankose nelaikė (b.l.159-160). O apklaustas papildomai įtariamuoju 2009 05 05, S. Č. parodė, kad jiems kartu su A. G. krentant ant žemės, nepamena ar rankose turėjo peilį, nepamena, kad būtų turėjęs ir ką nors kitą rankoje (b.l.162-164). Teisme gi, kaltinamasis S. Č. teigė, kad galėjo sužaloti A. G. gal šaukštu, gal peiliu. Esant tokiems esminiams prieštaravimams kaltinamojo parodymuose, bei įvertinant tai, kad įvykio metu S. Č. buvo neblaivus ir dėl to fiziškai negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, teismas negali jais tikėti kaip atitinkančiais tikrovę, todėl, kaip minėta, vertina juos kaip pasirinktą gynybos poziciją. Byloje nėra nustatyta ir kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo S. Č. pateiktas įvykio versijas. Priešingai, jas paneigia aukščiau ištirti įrodymai. Tokiu būdu, byloje pilnai įrodyta, kad A. G. mirė nuo grumtynių su S. Č. metu pastarojo jam peiliu suduoto smūgio, padarytų sužalojimų, kas patvirtina tiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltų padarinių, - nukentėjusiojo A. G. mirties.

Kaltinamasis S. Č. veikė netiesiogine tyčia, t.y. jis suduodamas smūgį peiliu A. G. į pilvo sritį, t.y. į gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į pastarojo gyvybę, numatė, kad dėl jo veikimo gali sutrikdyti A. G. sveikatą ar atimti jam gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leidimo jiems atsirasti.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis S. Č. praeityje teistas tris kartus (b.l.175-176), tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.190), gyvena faktinėje santuokoje (b.l.192), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l.193), įrašytas į Psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir priklausomybių ligų įskaitą (b.l.168), jam diagnozuotas psichikos sutrikimas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais ir priklausomybės sindromas alkoholiui, tačiau kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados, jam nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Jis yra laike, vietoje, savyje orientuotas pilnai, nusikalstamos veikos fakto neneigia, jį savaip aiškina, motyvuoja, bando išsisukinėti, yra asmenybės priklausomybė alkoholiui, su asmenybės degradacija alkoholio poveikyje, yra lengvas intelekto defektas, nesant suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų. Jam nustatytas 35 procentų darbingumas (b.l.171).

Pažymėtina ir tai, kad S. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinant išdėstytą, kaltinamajam S. Č. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. tenkinama pilnai ieškinio dalis dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo, kurias sudaro laidojimo išlaidos, paminklo pirkimas ir jo montavimas, t.y. laidojimo išlaidos 880,28 Lt ir 1296 Lt paminklo pirkimas ir jo pastatymas, bendrai 2176,28 Lt sumai (b.l.87-95). Šias išlaidas pilnai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, todėl 2176,28 priteistina iš kaltinamojo S. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. naudai.

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. prašė priteisti iš kaltinamojo jam 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dėl tėvo nužudymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis kartu su tėvu negyveno, tėvai buvo išsiskyrę, tačiau jis nuolat su juo bendravo, palaikė artimus šeimyniškus santykius Todėl visiškai neabejotina, kad dėl tėvo A. G. mirties, nukentėjusysis V. G. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama 50 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, V. G. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jo naudai 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Be to, vadovaujantis LR BPK 106 str. nuostatomis, tenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. ieškinys dalyje dėl 200 litų priteisimo iš kaltinamojo, už nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato paslaugoms apmokėti (b.l.92).

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kameroje (b.l. 60) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., S. Č. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 metų spalio 24 dienos iki 2009 metų liepos 17 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 07 17.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš S. Č. 2176,28 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus 28 centus) turtinei žalai ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 200 litų, išlaidų turėtų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kameroje – du vokus su dėmių nuoplovomis, nuorūkas, peilį su juoda rankena, S. Č. marškinius, žalios spalvos ir mėlynos spalvos kelnes, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.