Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Byla Nr. ATP-628-562/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
ATP-628-562/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01340-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pažeidėjas
G. T.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-628-562/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01340-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.4.; 45.4.4; 45.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo G. T. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. sausio 11 d., apie 22.15 val., ties namu Nr. 17, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino; iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą G. T. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak apelianto, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad G. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliantas pažymi, kad policijoje aiškinantis automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimo įvykio aplinkybes, ši transporto priemonė policijos pareigūnų turėjo buti apžiūrėta iš karto po pranešimo apie įvykį, t. y. dar 2014 m. sausio 11 d. (po 22:15 val.), tačiau Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas (iškritęs dešinės pusės posūkio žibintas) buvo užfiksuotas tik 2014 m. sausio 22 d. surašius Transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Pasak apelianto, tokia nenuosekli ir nesavalaikė automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimo įvykio tyrimo eiga administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu sukėlė realias abejones, kad nurodyta transporto priemonė galėjo buti apgadinta ne 2014 m. sausio 11 d., o praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto įvykio, t. y. iki pat 2014 m. sausio 22 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad esant tokiai faktinei situacijai nei policijos įstaiga, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasinaudojo ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise ir neskyrė eksperto (specialisto), kuris pateiktų argumentuotas išvadas ir tokiu būdu būtų atsakyta į tyrimui (formuluojamoms įvykio versijoms) esminės reikšmės turinčius klausimus: ar automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas padarytas jį kliudant kita transporto priemone (lengvuoju automobiliu) ar kitokiu mechaninio poveikio būdu (pavyzdžiui, naudojant nešiojamą kietą daiktą ir pan.); ar ant automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kėbulo yra raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos būtų palikęs apelianto vairuojamas šios spalvos automobilis Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)); ar automobilių susidūrimas galėjo būti aiškiai juntamas kliudančio automobilio vairuotojui tuo atveju, jeigu Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) buvo apgadinta tokio mechaninio poveikio būdu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad vienintelis tiesioginis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų įrodymas yra liudytojo N. E. paaiškinimas policijai ir Vilniaus miesto apylinkės teismui duoti parodymai apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad šių paaiškinimų turinys leidžia daryti išvadą, kad N. E. yra tas pats asmuo, kurio 2014 m. sausio 11 d. pranešimo pagrindu į įvykio vietą atvyko VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pareigūnai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad rašytiniame liudijime ir Vilniaus miesto apylinkės teismui duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų faktų, kurie buvo nurodyti pirminiame pranešime policijai. Pasak apelianto, pirminiame pranešime automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas, jį kliudant raudonos spalvos automobiliu Audi 100, iš viso nėra minimas, bet pabrėžiama, jog transporto priemonė gadinama (žalojama) pažeidėjui išlipus iš automobilio (netgi nurodoma, kokios spalvos drabužiais jis yra apsirengęs). Dar daugiau, N. E. 2014 m. sausio 28 d., atpažindamas apeliantą iš jam VA VPK pateiktoje fotolentelėje nurodytų keturių asmenų, visų pirma, nurodo neteisingą nuotrauką (Nr. 4), po to šis pažymėtas numeris yra ištaisomas į apelianto nuotrauką žymintį numerį 1. Teismo posėdžio metu N. E. pripažino, kad iš tikrųjų apelianto neatpažįsta, t. y. negali patvirtinti, kad apeliantas ir jo matytas pažeidėjas, apie kurį pranešta policijai, yra tas pats asmuo. Apeliantas mano, kad visos nurodytos aplinkybės kelia abejones liudytojo N. E. paaiškinimų patikimumu ir šio asmens galimų paliudyti faktų tikslumu, teisingumu, pakankamumu. Todėl, anot apelianto, šie įrodymai, Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamą nutarimą, turėjo būti vertinami kritiškai, t. y. kaip neįrodantys apeliantui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Tačiau apylinkės teismas padarė priešingą ir motyvais nepagrįstą išvadą. Apeliantas mano, kad pasiremdamas vien tik nukentėjusiojo V. Š. paaiškinimais ir liudytojo N. E. parodymais, apylinkės teismas nepagristai atleido VA VPK nuo pareigos patikimai ir pakankamais faktiniais duomenimis, nekeliančiais jokių abejonių, pagrįsti apelianto kaltę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas tuo pagrindu, jog tikrasis administracinio teisės pažeidimo (ar nusikalstamos veikos) įvykis ir jį padaręs asmuo nei VA VPK, nei teismo nebuvo nustatytas. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiame 2014 m. sausio 11 d. VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pranešime nurodyta, kad nuvykę į įvykio vietą (adresas: (duomenys neskelbtini)g. 17, Vilnius) policijos pareigūnai apgadinto automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) nerado, o susisiekti su pranešėju apie įvykį nepavyko. Šiame pranešime nurodoma: „pranešėjas teigė, kad iš balkono pastebėjo, kaip iš automobilio Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos, išlipo jaunuolis su mėlynais marškinėliais, subraižė automobilį Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)), išdaužė jo stiklą ir su savo automobiliu pasišalino“. Taigi apeliantas pažymi, kad joks automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kliudymas atbuline eiga važiuojančio automobilio Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)) nėra nurodomas / fiksuojamas. Todėl apeliantas mano, kad protokolas buvo surašytas ne pagal tikrąjį teisės pažeidimo mechanizmą, apie kurį 2014 m. sausio 11 d. N. E. buvo pranešta VA VPK padaliniui, o apeliantas šio pažeidimo nėra padaręs bei kaltinamas padaręs kitokio pobūdžio susijusius administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šių aplinkybių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš viso nevertino. Tokiu būdu buvo ignoruojamas bylos medžiagoje esantis 2014 m. sausio 11 d. VA VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pranešimas. Pasak apelianto, tai reiškia, kad abejonės jo kalte dėl nekentėjusiajam V. Š. padarytos žalos apylinkės teismo aktyviais veiksmais nebuvo pašalintos, o minėto neveikimo motyvų skundžiamame nutarime nėra nurodyta.

Apeliantas taip pat pažymi, kad dar iki surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeista ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teisė duoti paaiškinimus ta kalba, kurią jis moka. Apelianto gimtoji kalba yra rusų, vidurinį išsilavinimą jis įgijo Lietuvoje, tačiau joje buvo mokoma rusų kalba, o lietuvių kalbos įgūdžiai yra menki. Tačiau paaiškinimą pagal apelianto duotus parodymus surašė pati VA VPK tyrėja R. L., o apeliantui surašytą tekstą buvo leista perskaityti ir pasirašyti. Esant kalbos barjerui ir neturint galimybės surašyti paaiškinimus pačiam (ranka) ir rusų kalba, apeliantas negalėjo duoti išsamių parodymų, kurie, jeigu būtų duoti, būtų aiškiai patvirtinę, kad jo veiksmais nurodyti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo padaryti. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir užtikrino vertėjo dalyvavimą, tačiau VA VPK padarytų apelianto teisės pažeidimų priimdamas nutarimą iš viso nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. tiek paaiškinime policijai, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus. Paaiškinime policijai G. T. nurodė, kad 2014-01-11, apie 20-21 val., jis atvažiavo su automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) g. 17. Pabuvęs 1 val. svečiuose, išvažiavo. Paaiškino, kad nei atvažiuodamas, nei išvažiuodamas jokio automobilio nekliudė ar kitaip nesugadino. G. T. nurodė, kad 2014-01-15 automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė išardymui, nes jis buvo surūdijęs (b. l. 15). Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. T. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo pas draugus, ten pabuvo gal 40 min., tada išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Pažymėjo, kad jokio automobilių kontakto nebuvo. Šiuo metu jo automobilis parduotas ir ardomas. G. T. pažymėjo, kad išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 29). G. T. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti I. Č. ir R. Ž.. Liudytojas I. Č. parodė, jog G. T. yra jo krikštamotės sūnaus draugas, kuris buvo atvažiavęs pas juos vakare pasikeisti knygų, pabuvo pas juos gal pusvalandį, gal daugiau, paskui išvažiavo. Kaip G. T. atvažiavo, I. Č. nematė, bet kaip išvažinėjo, jis matė, nes G. T. išlydėjo, o tada išėjo į balkoną parūkyti. Liudytojas nurodė, kad G. T. išvažiavo normaliai, automobilių kontakto nebuvo. Paaiškino, kad datos, kada tai vyko, nepamena, pas juos G. T. atvažiuoja kartą per savaitę, gal ir du (b. l. 30). Liudytojas R. Ž. parodė, jog G. T. yra jo draugas. G. T. buvo atvažiavęs vakare, kadangi jie skaito vienodas knygas, jomis keičiasi, bendrauja. Liudytojas paaiškino, kad G. T. atvažiavo, pasikeitė knygomis, pasikalbėjo ir išvažiavo. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, jog datos, kada G. T. buvo atvažiavęs, nepamena, bet buvo išeiginė, nes vaikai buvo namie. Kaip G. T. atvažiavo, R. Ž. nematė, bet kaip išvažiavo, jis matė. Kai G. T. išėjo, jam kaip tik paskambino jo žmona, kad pasitiktų ją iš parduotuvės. Liudytojas išėjo po kelių minučių ir matė, kaip G. T. išvažinėjo iš kiemo, kaip išsuko ir tiesiai išvažiavo. Kai R. Ž. išėjo iš namų, kitas liudytojas (I. Č.) rūkė balkone. Liudytojas jokių įtartinų garsų lauke negirdėjo. Jis ėjo link parduotuvės pasitikti žmonos, buvo gal 10 m atstumu, kai G. T. išvažinėjo. Sausio mėnesį G. T. buvo atvažiavęs daugiau nei vieną kartą (b. l. 30-31). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad liudytojų R. Ž. ir I. Č. parodymai bylos aplinkybėms įtakos neturi, nes jie negalėjo prisiminti datos, kada jie matė, kad išvažinėjant G. T., jokio automobilių kontakto nebuvo, o G. T. pas juos atvyksta gana dažnai, todėl tai galėjo būti ir ta, ir bet kuri kita diena, kada atvyko G. T. pas juos į svečius. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog minėti liudytojai negalėjo prisiminti tikslios įvykio datos, negali būti pagrindas nesiremti jų parodymais, kadangi iš jų paaiškinimų matyti, jog jie patį įvykį atsiminė, nurodė tam tikras su įvykiu susijusias detales.

Liudytojas N. E. tiek tyrimo metu paaiškinime policijai (b. l. 16), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 45-46) pateikė priešingą įvykio versiją bei nurodė, kad tikslios datos nepamena, buvo apie 22:00 val., kai išėjo parūkyti ir pamatė, kaip žmogus su marškinėliais išeina sėstis į mašiną. Liudytojas tuo metu rūkė, matė, kad žmogus atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, truputį pavažiavo, tada staigiai pradėjo važiuoti atgal ir nubraukė per „Volvo“ žibintą, po ko jis iškrito, tada automobilis nuvažiavo toliau. Liudytojas pastebėjo automobilio numerius, paskambino policijai ir pranešė, kad buvo įvykis. N. E. paaiškino, kad tai buvo smūgis, nuo kurio išlėkė žibinto stikliukas, girdėjosi garsas. Po kontakto vairuotojas lyg stabtelėjo pažiūrėti, dar kažkoks žmogus pašaukė, liudytojas irgi šūktelėjo, bet automobilis nuvažiavo. Nukentėjusysis V. Š. tiek tyrimo metu paaiškinime policijai (b. l. 11), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 38-39) paaiškino, kad 2014-01-09 pastatė automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 17 kieme neapgadintą. 2014-01-12, apie 16.00 val. išėjęs prie automobilio pastebėjo, kad automobilis apgadintas – iškritęs priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Tada priėjo kaimynas N. E., kuris visą tai matė, jam pasakė, kaip viskas maždaug įvyko. Paties įvykio nukentėjusysis nematė. Paaiškino, kad jo automobiliui buvo išdaužtas žibintas, draudimo bendrovė žalą įvertino apie 96 litus.

Tai, kad automobiliui „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, patvirtina 2014 m. sausio 22 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad minėtam automobiliui yra iškritęs dešinės pusės posūkio žibintas, ir fotolentelė, kurioje užfiksuoti minėti apgadinimai (b. l. 12-13). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas ne iš karto po galimo eismo įvykio 2014 m. sausio 11 d., o tik 2014 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų nebuvo apžiūrėtas, kadangi buvo išardytas dalimis, kėbulas supresuotas. Tyrimo metu asmuo, įsigijęs automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad pirkimo metu minėtam automobiliui buvo apgadinta priekinė dešinės pusės dalis – išmuštas priekinis dešinės pusės ratas, lenktas priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 18). Be to, pažymėtina, kad iš pranešimo apie įvykį matyti, kad nuvykę į įvykio vietą (adresas: (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilnius) policijos pareigūnai apgadinto automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) nerado, o susisiekti su pranešėju apie įvykį nepavyko (b. l. 4). Šios aplinkybės, taip pat prieštaringi liudytojų parodymai kelia abejones, kad nurodyta transporto priemonė galėjo būti apgadinta ne 2014 m. sausio 11 d., o praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto įvykio.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti, ar automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) apgadinimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu jį kliudant kita transporto priemone (lengvuoju automobiliu) ar kitokiu mechaninio poveikio būdu (pavyzdžiui, naudojant nešiojamą kietą daiktą ir pan.); ar ant automobilio Volvo S70 (v/n (duomenys neskelbtini)) kėbulo buvo raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos būtų palikęs apelianto vairuojamas šios spalvos automobilis Audi 100 (v/n (duomenys neskelbtini)) ir kt.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant G. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl G. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Tenkinti G. T. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rosita PatackienėNuorašas