- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-68-209-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Zenonas Birštonas
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal A. L., jo gynejo Vladislavo Latušinskij (Vladislav Latušinskij) ir A. M. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu 3 metams, A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. L. ir A. M. nuteisti už tai, kad jie, budami valstybes tarnautojais, savo ir kito asmens naudai tiesiogiai reikalavo ir paeme kyši už neteiseta neveikima vykdant igaliojimus, o butent, dirbdami Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) grupeje, 2006 metu birželio menesio pradžioje, teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatyta diena, privažiavo prie A. S. automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovincio Lentvario gatveje, Vilniuje, vairuotojo blaivumui patikrinti, itare, kad automobilio vairuotojas A. S. neblaivus, savo ir kito asmens naudai iš priejusios prie kaltinamuju automobilio A. S. sugyventines K. L., sakydami, kad už tai, jog A. S. butu paleistas – reikia moketi – pareikalavo 200 (dvieju šimtu) litu kyšio už A. S. nepristatyma i policijos nuovada, tai yra už neteiseta neveikima ir, tesdami nusikalstama veika, 2006 m. birželio 29 d. apie 21 val. Traku rajone, Lentvaryje prie traukiniu pervažos, tiesiogiai prieme iš A. S. reikalaujamo kyšio dali – 100 (viena šimta) litu už neteiseta neveikima vykdant savo igaliojimus, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi, o jeigu teismas prieitu išvados, kad yra pagrindo pripažinti ji kaltu – perkvalifikuoti veika iš LR BK 225 str. 2 d. i BK 225 str. 4 d. ir suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendi panaikinti ir byla nutraukti, nes nuosprendis nepagristas ir naikintinas.
Mano, kad šioje byloje yra aplinkybiu, kurios leidžia suabejoti jo kaltumu. Teismas neatkreipe demesio i nenuoseklius ir prieštaringus liudytoju A. S., K. L. ir M. J. parodymus. A. S. parode, kad tuo metu, kai sedejo policijos automobilyje jis nieko negirdejo apie reikalavima sumoketi 200 Lt kyši, taip pat jis negirdejo pokalbio tarp K. L. ir policijos pareigunu, o apie tai, jog pareigunai reikalavo už jo paleidima 200 Lt kyšio jis sužinojo tik iš K. L. atejus namo. K. L. teigia, kad apie policijos pareigunu reikalaujamus pinigus ji papasakojo A. S. tuo metu, kai policijos pareigunams paleidus A. S., jie kartu su M. J. ejo namo, ši pokalbi girdejo ir M. J.. M. J. parode, kad apie policininku reikalaujamus pinigus jis nieko nežino, K. L. ir A. S. nieko apie tai nesake. Abejotinai atrodo aplinkybe, kad A. S., sededamas policijos automobilyje, negirdejo pokalbio tarp K. L. ir policininku, kuris vyko tame paciame automobilyje, nepaaiškinama kodel A. S. ar K. L. apie pinigu reikalavima nieko nepapasakojo kartu su jais buvusiam M. J.. Apelianto manymu tai irodo, kad jokio pokalbio tarp K. L. ir tariamu policininku apie pinigu reikalavima nebuvo ar pokalbis buvo visiškai kitokio turinio. Pažymima, kad nei vienas iš aukšciau minetu liudytoju neatsimena kokios markes buvo policijos automobilis. A. S. neatpažino jo ir A. L. kaip asmenu, kurie policijos automobilyje reikalavo pinigu. Ikiteisminio tyrimo metu nei jis, nei A. L. nebuvo parodyti atpažinti K. L., kaip to reikalauja BPK 192 str. K. L. parodymai teisme, kad ji atpažista ji ir A. L. kaip asmenis, kurie 2006 m. birželio men. pradžioje reikalavo iš jos pinigu, negali buti laikomi teisetai gautais irodymais, nes pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka. Šioje byloje, kur kaltinimas del pinigu reikalavimo faktiškai grindžiamas tik liudytojos K. L. parodymais, tokius veiksmus (parodyma atpažinti) teismas atlikti privalejo. Bet teismas to nepadare, taip pažeisdamas kaltinamojo teise i nešališka ir objektyvu bylos išnagrinejima (BPK 44 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 29 d. apie 21.00 val. Traku rajone, Lentvaryje, prie traukiniu pervažos, jis tiesiogiai prieme iš A. S. reikalaujamo kyšio dali - 100 Lt. Byloje nera nei vieno tiesioginio irodymo, patvirtinancio šia teismo išvada. A. S. neatpažino nei jo (BPK 192 str. tvarka jis nebuvo parodytas atpažinti A. S.), nei A. L. kaip policijos pareigunus, kuriems 2006-06-29 jis perdave 100 Lt. A. S. parode, kad pinigus perdave asmeniui, apsirengusiam civiliais drabužiais. Pas apelianta nerasta pinigu kupiuru, kurias A. S. užsiraše prieš ju perdavima. Pas A. L. pinigineje rastos 5 kupiuros po 20 Lt, iš kuriu dveju kupiuru serijos raides neatitinka serijos raidžiu, kurias neva užsiraše A. S.. Teismas ši fakta motyvuoja, kaip „rašymo apsirikima“, vadovaujantis A. S. sveikatos stoviu. Apeliantas mano, kad „rašymo apsirikimas“ gali butu pašalintas lapeliu, ant kurio pasak A. S. jis užraše kupiuru numerius ir kuri atidave policijos pareigunams, taciau šio daiktinio irodymo byloje nera – jis policijos pareigunu neišsaugotas. Jei laikytis teismo motyvo, jog klaida ivyko del A. S. sveikatos bukles, kaip teismas galejo A. S. parodymus priimti kaip teisingus, jei jis apsiriko perrašydamas kupiuru numerius.
Byloje nustatyta, kad i „Lukoil“ degaline apeliantai atvyko 1.26 val., kur buvo sulaikyti ir laikomi atskirai vienas nuo kito, o ju tarnybinis automobilis buvo juos sulaikiusiuju pareigunu prižiurimas 46 min. Kaip parode A. L., jis nežino kaip pas ji galejo atsirasti kupiuros, sutampancios su A. S. užsirašytais kupiuru numeriais. A. L. daiktai ir pinigine buvo ju tarnybiniame automobilyje be A. L. priežiuros ilga laika. Ši aplinkybe leidžia daryti prielaida, kad pinigu kupiuros A. L. pinigineje galejo atsirasti butent tuo laikotarpiu, kai jie tarnybinio automobilio ir ju daiktu nekontroliavo.
Byloje nera tiesioginiu irodymu, išskyrus subjektyvius, nenuoseklius ir prieštaringus liudytoju parodymus. Tai reiškia, kad teismas neturejo pagristo ir teiseto pagrindo pripažinti apelianta kaltu ir turejo priimti išteisinamaji nuosprendi.
Jeigu apeliacinis teismas laikys irodytu kyšio paemimo iš A. S. fakta, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Iš Policijos departamento prie LR VRM operatyvaus valdymo tarnybos 2006-06-29 registracijos korteles Nr.3154 matyti, kad A. S. praneše, kad „birželio 29 d. apie 21 val. Traku rajone, prie Lentvario, susitiks su policijos pareigunais, kuriems už ankšciau padaryta nusižengima turi perduoti 100 Lt“. Liudytojas K. D. parode, kad jam kaip Policijos departamento prie LR VRM operatyvaus valdymo tarnybos budetojui paskambino žmogus (A. S.), kuris praneše, kad policijos pareigunai reikalauja pinigu ir kad jis turi jiems perduoti 100 Lt; šia informacija K. D. iraše i registracijos kortele. Liudytojas A. S. parode, kad perdave policijos pareigunams 100 Lt, apie 200 Lt reikalavima jis asmeniškai negirdejo. A. L. pinigineje rastos 3 kupiuros po 20 Lt (viso 60 Lt), kuriu numeriai sutampa su užrašytais minetoje registracijos korteleje kupiuru numeriais. Veika pagal LR BK 225 str. 2 d. kvalifikuojama, kai reikalaujamas ar priimamas daugiau kaip 1 MGL (130Lt) kyšis. Šiuo atveju, kaip matyti iš išdestytu irodymu, A. S. susitare ir turejo perduoti 100 Lt, t.y. mažesni kaip 1 MGL kyši. Tai reiškia, kad jei teismas pripažino jo kalte del kyšio reikalavimo ir paemimo, veika turejo buti kvalifikuojama pagal LR BK 225 str. 4 d., kaip baudžiamasis nusižengimas. Tokiu atveju istatymas numato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti priimtas, jeigu praejo dveji metai nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo (LR BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ p.), o baudžiamoji byla turi buti nutraukta (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., 235 str., 254 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynejas Vladislav Latušinskij prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2008-10-23 nuosprendi ir priimti A. L. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, arba perkvalifikuoti veika i 225 str. 4 d. ir nutraukti byla suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, nes nuosprendis nepagristas, neteisetas, todel naikintinas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinejant byla teisme buvo pažeisti LR BPK reikalavimai, del ko teismas neteisingai ivertino surinkta baudžiamojoje byloje medžiaga bei neteisingai pritaike LR BK normas.
Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradetas gavus A. S. pranešima pasitikejimo telefonu (registracijos kortele Nr.3154, 2006-06-29), pareiškejas ten pat nurode, kad perdave 5 kupiuras po 20 litu - AE4187189; AC9937272; AA9635175; AD9796709; AF8689524. Teismas priejo išvados, kad kupiuru serijos užfiksuotos byloje klaidingai, nes A. S. neigalus, blogai mato, jo kalba nera aiški. Teismas padare neteisinga išvada, nes savo nuosprendyje nenurode kitu svarbiu ir labai reikšmingu aplinkybiu, o butent: pirma, iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, kad prieš perduodant pinigus policijos pareigunams A. S. užraše kupiuru numerius, bei serijas. Tai patvirtino ir apklaustas teisme liudytoju A. J.. Antra, protokola-pareiškima raše ne pats A. S., o Vilniaus m. VPK KP ONTT vyr. tyrejas O. F., todel nera jokio pagrindo teigti, kad protokole- pareiškime surašyti pinigu serijos bei numeriai padiktuoti A. S.. Trecia, apklaustas teisminio nagrinejimo metu Vilniaus m. VPK KP ONTT vyr. tyrejas O. F. parode, kad A. S. tikrai suraše numerius, bei pateike jam. Kupiuru numerius jis raše iš pateikto jam lapelio ar užrašu knygutes, tiksliai nepamena kur konkreciai buvo surašyti numeriai, bet tas dokumentas buvo iš jo paimtas ir pareiguno teigimu turi buti prie baudžiamosios bylos. Bet, kaip paaiškejo teisminio nagrinejimo metu, tas dokumentas nebuvo prijungtas prie bylos, nebuvo apžiuretas kaip daiktinis irodymas ir nebuvo pateiktas teismui, kad teismas galetu priimti ji kaip irodyma, pagristi nuosprendi ir išnagrineti ši irodyma teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. Nesant šio dokumento byloje teismas neturejo istatyminio pagrindo daryti kategoriška išvada, kad kupiuru serijos surašytos neteisingai del sergancio žmogaus neaiškios kalbos.
Apeliaciniame skunde del sulaikymo ir asmens kratos protokolu nurodoma, kad teisminio nagrinejimo metu teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, gauta degalines saugos tarnyboje. Elektronineje laikmenoje užfiksuota, kad A. L. ir A. M. atvyko i degaline 1.26.21 (val/min/sek). 1.26.28 išlipo iš a/m ir užrakino ja. 1.26.37 - a/m atrakinamas ir prie jo pradeda vaikšcioti civiliai apsirenge pareigunai. 2.12.50 prie a/m atvedamas A. L.. 2.14.19 A. L. kartu su pareigunais išvažiuoja iš degalines. Automobilis, kuriame buvo A. L. asmeniniai daiktai, tame tarpe ir pinigine, kurioje buvo veliau aptikti pinigai, visa laika buvo šiame automobilyje. Apeliaciniame skunde klausiama kodel A. L. ir A. M. nebuvo apieškoti tuoj pat po sulaikymo, kodel reikejo laikyti atrakinta automobili be itariamuju priežiuros 46 min., kodel procesinius veiksmus reikejo atlikti tik atvykus i VPK patalpas? A. M. buvo apieškomas nuo 2.43 iki 3.18 val. Ikiteisminio tyrimo veiksma atliko Vilniaus miesto VPK KP ONTT vyr. tyrejas S. K.. Atliekant ši veiksma dalyvavo kriminalistas G. K.. A. L. buvo apieškomas nuo 02.43 iki 03.18 val.. Ikiteisminio tyrimo veiksma atliko Vilniaus m. VPK KP ONTT vyr. tyrejas S. K.. Atliekant ši veiksma dalyvavo kriminalistas G. K.. Skunde keliamas klausimas koki veiksma iš dvieju nurodytu atliko pareigunai, kaip jie galejo buti tuo paciu metu dviejuose skirtingose vietose ir dalyvauti skirtinguose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kuris iš dvieju protokolu yra suklastotas, kuriuo „dokumentu“ galima tiketi? Teismas negalejo laikyti irodymais nei vieno iš ivardytu protokolu, nes tik teisetais budais gauti duomenys gali buti irodymais (LR BPK 20 str.). Neteisetai buvo atliekamos ir pacios kratos. LR BPK 146 str. 1 d. nurodyta, kad asmens krata daroma pagal tas pacias taisykles kaip ir buto, namo ar kitu patalpu krata. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi (LR BPK 145 str. 3 d.). Asmens krata, del to nepriemus atskiros nutarties, gali buti daroma sulaikant ar suimant arba kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poemis ar krata, esantis asmuo slepia prie saves daiktus ar dokumentus, galincius tureti reikšmes nusikalstamai veikai tirti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, kad A. L. ir A. M. nebuvo sulaikyti 140 str. prasme, nes sulaikymo protokolo byloje nera. Pareigunai taip pat nebuvo suimami. Darytina išvada, kad atlikti krata remiantis LR BPK 146 str. 2 d. 1 p. pagrindo nebuvo ir ikiteisminio tyrimo pareigunai neturejo pagrindo atlikti asmens krata ir pagal LR BPK 146 str. 2 d. 2 p. nes nei A. L., nei A. M. nedalyvavo atliekant krata ar poemi patalpoje ar kitoje vietoje. Duomenys gauti neteisetu budu negali buti laikomi irodymais byloje (LR BPK 20 str.).
Apeliaciniame skunde del atpažinimo nurodoma, kad 2006-07-25 Vilniaus m. VPK patalpose A. S. turejo atpažinti A. L.. Atliekant ši veiksma buvo padaryta daugybe baudžiamojo proceso pažeidimu: po to, kai jis kartu su itariamuoju A. L. atvyko i patalpa, i ja norejo užeiti atpažistantis, kuriam ieiti neleido tyreja. Po keliu sekundžiu i patalpa užejo kiti parodomi atpažinti asmenys. Kur tuo metu buvo atpažistantis neaišku. Po to, kai asmenys parodomi atpažinimui susedo i savo vietas, pareigunas, kuris nebuvo itrauktas i protokola, kaip dalyvaujantis šiame veiksme, skaitmeniniu fotoaparatu padare nuotrauka ir su fotoaparatu išejo pakviesti nukentejusiojo A. S., su fotoaparatu ir nukentejusiuoju A. S. grižo i patalpa, po ko atpažistantis parode i A. L., kaip i policijos pareiguna, kuri jis mate, kai perdave pinigus civiliai apsirengusiam žmogui. Kai A. S. buvo pasiulyta paaiškinti pagal kokias žymes ar ypatybes jis atpažino A. L., nukentejusysis nesugebejo to padaryti. Todel iš protokolo visiškai nesuprantama kieno pagalba ir kodel jis atpažino butent A. L..
Skunde stebimasi ar gali buti laikomas irodymu veiksmas, kai pareigunas užfiksuoja skaitmeniniu fotoaparatu kaip suseda veiksmo dalyviai, su skaitmeniniu fotoaparatu išeina iš kambario kviesti atpažistanti ir po keliu minuciu grižta kartu su juo. Tai esantis akivaizdus ir elementarus baudžiamojo proceso normu pažeidimas ir gautas tokiu budu rezultatas negali buti laikomas irodymu byloje.
Apeliaciniame skunde del reikalaujamos pinigu sumos pažymima, kad baudžiamojoje byloje, išskyrus liudytojos K. L. parodymu, nera jokiu kitu duomenu, kad iš jos buvo reikalaujama 200 litu. Liudytojas M. J. parode (b.1.39-40), kad kai jie trise pesciomis nuejo i Lentvari, apie pinigu reikalavima nei iš K. L., nei iš A. S. jis nieko negirdejo. Stebina, kad išgeres A. S. ir K. L. nei žodžio neprasitare apie pinigu reikalavima. A. S. parode, kad jis jokiu reikalavimu negirdejo, kiek buvo paprašyta nežino.
Teismo išvada apie A. S. parodymu nuosekluma akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esanciai medžiagai, nes A. S. nuolat duodavo skirtingus ir prieštaringus parodymus: pirma, policijos departamento prie LR vidaus reikalu ministerijos operatyvaus valdymo tarnybos 2006-06-29 registracijos korteleje nurodyta „...už anksciau padaryta nusižengima turi perduoti 100 litu.“, antra, 2006-06-29 protokole-pareiškime A. S. nurode, kad iš K. L. policijos pareigunai reikalavo 200 litu. Trecia, 2006-07-25 parodymu patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. S. parode, kad „...2006-06-29 jis susitiko su policijos pareigunais ir jiems perdave ju reikalaujama kyši, kuris sieke 100 litu“. Trecia, apklaustas teisme A. S. parode, kad K. L. jam pasake, kad „susitare su policininkais sumoketi lyg tai 200 litu“. Kai atidave 100 litu ir jam pasake „daugiau nepakliuk“, jis suprato, kad daugiau jokiu pinigu nereikes.
Net ir tuo atveju, kai teismas laike irodymais aukšciau paminetus dokumentus, teismas neteisingai kvalifikavo nuteistuju veika pagal LR BK 225 str. 2 d., nes byloje nesurinkta jokiu objektyviu duomenu, kad pareigunai reikalavo butent 200 litu sumos, o ne 100, todel teismas turejo ju veika perkvalifikuoti i 225 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas). Kadangi nuosprendis byloje buvo priimtas 2008-10-23, teismas turejo pritaikyti LR BK 95 str. 1 d. „a“ p. ir nutraukti baudžiamaja byla suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminui.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistuju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera istatyminio pagrindo. Apeliaciniu skundu argumentai iš esmes buvo išsakyti pirmosios instancijos teismo posedyje, teismas juos ivertino ir prieme teiseta, pagrista, argumentuota nuosprendi.
Kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnyje, požymiai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–507/2008) – 1) kyšio priemimas, 2) pažadas ji priimti, 3) susitarimas ji priimti, 4) reikalavimas ji duoti, 5) provokavimas ji duoti – istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei pagal ši Baudžiamojo kodekso straipsni kilti pakanka, kad butu padaryta bent viena šiu veiku. Istatymo dispozicijoje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai yra vienodos reikšmes, kiekvienas atskirai su kitais nusikalstamos veikos požymiais sudaro visa nusikalstama veika, todel, jeigu kaltininkas padare veika, atitinkancia kelis istatyme numatytus alternatyvius požymius, laikoma, kad padarytos ne kelios, o viena nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio atitinkama dali.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagristai konstatavo, kad A. L. ir A. M. savo ir kito asmens naudai reikalavo 200 Lt kyšio, o veliau savo ir kito asmens naudai tiesiogiai prieme dali reikalaujamo kyšio, t.y. 100 Lt už neteiseta neveikima vykdant igaliojimus. Kolegija, ivertinusi irodymu visuma, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos išvada.
Teismas vertina toliau išdestytu irodymu visuma, sistema, tai, kad irodymai vienas kita patvirtina ir papildo ir tuo remiantis duomenis pripažista irodymais (BPK 20 str.).
Iš toje apimtyje nuosekliu liudytoju K. L., M. J. ir A. S. parodymu matyti, kad policijos pareigunai, veikdami bendrininku grupeje, 2006 metais birželio menesio pradžioje, privažiavo prie A. S. automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovincio Lentvario gatveje ir, itare, kad A. S. neblaivus, pakviete ji i savo automobilio, po ko, prie automobilio priejo K. L. ir tarp jos bei policijos pareigunu ivyko pokalbis, po kurio A. S. buvo paleistas. A. S. 2006-06-29 protokole-pareiškime nurode, kad birželio menesio pirmomis dienomis (t.1, b.l. 2) jis kartu su draugu, kuris yra jo sugyventines K. L. bendradarbis, gere degtine šalia Murines Vokes miestelio, buvo šalia savo automobilio VW PASSAT, taciau su juo nevažiavo, tuo metu buvo apie 22-23 val., prie jo privažiavo policijos patrulis, policininkai pareiške, kad jis važiavo su automobiliu girtas, norejo ji sulaikyti, tuo metu prie policininku priejo jo sugyventine K. L.. 2006-06-30 liudytojo apklausos metu jis parode, kad (t.1, b.l. 6) kartu su jais važiavo K. L. bendradarbis, atrodo, jo vardas buvo N.. Jis pasiule jam išgerti, išgere po 150 g. degtines, toliau nusprende eiti pesciomis, nes K. L. priejo prie ju. N. buvo išlipes iš automobilio, o jis tvarkesi prie automobilio. Tuo metu prie ju privažiavo policijos automobilis, baltos ir žalios spalvos, su užrašu „Policija“. Policijos automobilyje buvo du pareigunai, jie priejo prie ju, o jis išlindo iš savo automobilio, vairuotojo vietos. Policininkai pakviete ji i savo automobili, o N. pasake, kad jis laisvas ir N. pajudejo link Lentvario. Policijos pareigunas, kuris sedejo keleivio vietoje, pareikalavo vairuotojo pažymejimo. Jis atsake, kad automobilio nevairavo ir vairuotojo pažymejimo jiems neduos, pasiule savo pasa. Jie toliau kalbejosi. Tas aukštas pareigunas, kuris sedejo keleivio vietoje, pasake, kad tokiu atveju pristatys ji i policijos komisariata tolimesniam aiškinimuisi. Tuo metu prie ju priejo K. L., kuri pradejo aiškintis kas atsitiko. Jis susinervino ir perpasakoti K. L. ir policijos pareigunu pokalbio negali, nes nesigilino i jo esme. Maždaug po penkiu minuciu policininkai ji ir K. L. paleido. Namo jie grižo pesciomis. K. L. papasakojo, kad policijos pareigunai pareikalavo iš jos 200 litu už tai, kad ji paleido. Ikiteisminio tyrimo, 2006-07-25 akistatos su A. L. metu A. S. parode, kad (t.1, b.l. 24) jis priparkavo automobili šalia kelkrašcio. Tada išsitrauke degtines buteli ir išgere šiek tiek su K. bendradarbiu. Su spec. švytureliais prie ju privažiavo policijos pareigunai tarnybiniu automobiliu, ju buvo du, jie vilkejo uniforma, jie liepe jam praeiti i ju tarnybini automobili, kur pradejo aiškinti, kad vairavo išgeres, jis pasake, kad tikrai nevairavo, nes išgere priparkaves automobili, tada prie tarnybinio automobilio priejo jo sugyventine, ji pasikalbejo su policijos pareigunais, po ko ji paleido. 2006-07-25 akistatos su A. M. metu (t.1, b.l. 33) A. S. parode, kad jis sustojo, išgere su K. bendradarbiu nepilna buteli degtines. Tuo metu privažiavo policijos automobilis, kuriame buvo du pareigunai. Jie apkaltino ji, kad jis vairuoja neblaivus, nors jis automobiliu nejudejo, variklis buvo užgesintas. Tuo metu priejo K. ir pradejo kalbeti su policijos pareigunais, apie ka šnekejo, jis nežino. Po to policijos pareigunai išvažiavo, o K. pasake, kad susitare sumoketi policijos pareigunams 200 Lt. Liudytojo parodymu patikrinimo vietoje metu 2006-07-25 jis (t.1, b.l. 27) parode vieta, kurioje jis sustojes priparkavo automobili. Po to šioje vietoje privažiavo policijos pareigunai tarnybiniu automobiliu, ijunge spec. švyturelius ir liepe jam praeiti i ju tarnybini automobili. I ta pacia vieta po kiek laiko priejusi K. pasikalbejo su policijos pareigunais, po pokalbio pareigunai ji paleido. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu (t.2, b.l. 175) A. S. parode, kad ta diena važiavo iš darbo paimti K. L.. Kartu su jais važiavo ir jos bendradarbis M. J.. Kelyje susipyko su K. L.. Pavažiavus jis sustojo šalikeleje ir išsitraukes buteli degtines išgere su M. J.. Prieš tai alkoholio negere. Kai dar važiavo su M. J., mate pravažiuojanti policijos automobili su ijungtais švytureliais. Išgere, nes susipyko su sugyventine, kad nusiramintu. Jie jau lipo iš mašinos, kai prie ju privažiavo policijos automobilis. Pareigunai ji pakviete i automobili ir sake, kad iš jo sklinda alkoholio kvapas. Jis sutiko, pasake taip, ir per ta laika prie automobilio priejo K. L.. Ji pradejo kalbetis su pareigunais. Apie ka ji kalbejosi, jis negirdejo. Pareigunai ji paleido, jie jam nieko nesake. M. J. ikiteisminio tyrimo, 2006-07-05 liudytojo apklausos metu parode, kad (t.1, b.l. 39-40) jis dirba su K. L. vienoje pamainoje. Apie 22 val. ju iš darbo pasitikti atvažiavo A. S.. Važiavo senuoju Lentvario keliu. Keliones metu K. su A. susipyko, tada ji išlipo iš automobilio ir nuejo pesciomis. Tada jie automobiliu aplenke K., nuvažiavo i prieki apie 300 m. Ten ir sustojo. A. turejo mašinoje degtines buteli, jie eme gerti. Tada ruošesi išlipti iš automobilio, kai prie ju privažiavo tarnybiniu automobiliu policijos pareigunai. Pareigunai pasiteiravo, kodel cia stovi, tada paklause, kodel sklinda alkoholio kvapas, jis atsake, kad išgere. Tada paklause, kas vairuotojas, atsake, kad A.. Tada jie liepe jam sestis i ju tarnybini automobili; paklause, ka jis neša tašeje, patikrino, paklause, kur dirba ir leido eiti. Jis po truputeli ir nuejo i šali. Po kurio laiko prie tarnybinio policijos automobilio priejo K.. Ji apie kažka su jais kalbejo, apie ka, – nežino, to jis negirdejo. Po trumpo laiko pareigunai A. paleido. Pirmosios instancijos teismo posedyje M. J. parode, kad (t.2, b.l.177-178) jis kaltinamuosius pažista, mate juos tik karta. Jie su K. dirbo ir viena diena, tiksliai kada pasakyti negali, atvažiavo juos iš darbo paimti A. S.. Pakeliui K. susipyko su A. S., išlipo iš mašinos, ir nuejo pestute namo, o jie nuvažiavo toliau. Pavažiavus kokius 500 metru, S. jam pasiule išgerti degtines. Jie išgere degtine ir prie ju privažiavo policijos pareigunu automobilis. Jame buvo abu kaltinamieji, kurie sustojo ir paklause ko jie stovi. A. S. atsake, kad laukia kitos mašinos, kuri atvažiuos ir jie išvažiuos. Kaip tik atejo ir K. L.. M. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 39-40), parode, kad jie teisingi ir jis šiuo metu jau nebeprisimena kaip buvo. K. L. ikiteisminio tyrimo, 2006-07-03 apklausos metu parode, kad (t.1, b.l. 36-37) ji, A. ir M. nuvažiavo i Lentvari. I Lentvari važiavo senuoju keliu. Likus dviem (apytiksliai) kilometrams iki namu ji su A. susipyko ir liepe sustabdyti automobili. Jis sustojo ir ji išlipo, nes pasake, kad namo nueis pescia. Tada A. pavažiavo apie 300 m. i prieki, ja aplenke ir sustojo kelkraštyje. Tada prie A. stovincio automobilio privažiavo policijos tarnybinis automobilis, kuriame buvo du pareigunai. Kada ji priejo prie A. automobilio, pamate, kad jis sedi pas pareigunus tarnybiniame automobilyje, o M. stovejo lauke, šalia kelio. Jis pasake, kad policijos pareigunai A. nusivede i ju automobili. Kai ji priejo prie policijos pareigunu automobilio lango, pradejo prašyti, kad jie paleistu A.. Jie atsake, kad jis girtas už vairo. Ji sake, kad jis tikrai nebuvo girtas, po ko policijos pareigunai pradejo kalbeti užuominomis, kad už tai, jog A. butu paleistas reikia sumoketi, o butent, duoti 200 Lt kyši. Ji sutiko, bet paaiškino, kad šiuo metu cia tiek pinigu neturi. Tada pasake duoti savo mobiliojo ryšio telefono numeri, bet atsake, kad mintinai jo nežino. Tada pareigunai paeme jos telefono aparata ir jame surado jos telefono numeri. Tada jie pasake, kad paskambins. A. ju pokalbio su pareigunais, kuris vyko per langa, galejo negirdeti, nes (t.1, b.l. 37) visa laika buvo ijungta ju racija, A. sedejo automobilio galineje sedyneje. M. pokalbio su pareigunais negirdejo, nes stovejo šalyje nuo ju automobilio. Jis tik pareigunus mate. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu K. L. parode, kad (t.2, b.l. 176-177) tiksliai dienos neprisimena, atvažiavo A. S. jos paimti po darbo. Kartu su ja važiavo jos bendradarbis. Pakeliui ji susibare su S. ir išlipo iš automobilio, o jie nuvažiavo. Ejo pestute apie 2 kilometrus, mate, kaip policijos automobilis važiavo iš Lentvario. Eidama pamate stovinti policijos automobili, o ju mašinoje sedinti A. S.. Policijos mašinoje sedejo abu kaltinamieji. Jie buvo su policijos uniforma. Nors jau buvo tamsu, mate abu kaltinamuosius ir A. S. policijos mašinoje. Priejo prie ju mašinos ir pradejo prašyti paleisti A. S.. Pareigunai A. S. sutiko paleisti, sakydami, kad už tai, kad A. S. butu paleistas, reikia moketi ir paklause „kiek“. Ji klause „kiek – 100 Lt, 200 Lt“ Sake „200 Lt.“ Ji sutiko. Ji jiems dave savo mobiluji telefona, jie jame rado jos numeri. Jos mobilaus telefono numeri iš jos paeme A. L., A. M. sedejo šalia. Po keliu dienu prasidejo skambuciai. Ji suprato, kad pareigunai reikalauja pinigu už tai, kad A. S. mašinoje buvo girtas. Ji pati, tada, kai A. S. atvažiavo jos pasiimti iš darbo, mate mašinoje nepilna buteli degtines. A. S. tada dar buvo tikrai blaivus. Nuteistasis A. L. pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino (t.2, b.l. 171), kad jokios mašinos nestabde ir jokio kyšio nereikalavo, nebuvo tokiu faktu. Apie visas stabdytas mašinas praneša budetojui, apie tai irašoma bortiniuose žurnaluose. Nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino (t.2, b.l. 173), kad birželio menesio pradžioje jie nebuvo sustabde A. S. automobilio, itarimo, kad A. S. vairuoja girtas, nebuvo, pinigu nereikalavo. Šioje apimtyje nuteistuju parodymai buvo nuoseklus ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija mano, kad nuteistieji A. L. ir A. M., taip pateikdami ivykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. Ju versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia byloje esanciu irodymu visuma, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.
Iš „Omnitel paklausimo numeris: 121835“ matyti (t.1, b.l. 48), kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numeris priklauso A. M.) buvo skambinta i telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numeris priklauso K. L.) 2006-06-21 21:30 (pokalbis truko 31 s.). ir 2006-06-24 10:17 (pokalbis truko 23 s.). Iš telefoniniu pokalbiu išklotiniu taip pat matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numeris priklauso A. L.) 2006-06-29 20:26 (t.1, b.l. 67) buvo skambinta i telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numeris priklauso K. L.), o pokalbis truko 71 s. Šios aplinkybes patvirtina K. L. parodymus, kad ji bendravo su policijos pareigunais.
Iš bylos medžiagos, 2006-06-30 asmens kratos protokolo matyti, kad A. L. krata pradeta 2006-06-30 2 val. 43 min., baigta 3 val. 18 min. Asmens kratos metu pas A. L. rasta ir paimta, tame tarpe, ir aštuonios dvidešimt litu kupiuros, tarp ju ir Nr. AC 9937272, AE 4187189, AF 8689524, AD 9796709, AA 9635175. 2006-06-30 buvo priimtas Vilniaus r. VPK KP ONTT vyr. tyrejo S. K. nutarimas daryti asmens krata, kuris 2006-07-01 buvo patvirtintas Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo V.Petraicio (t.1, b.l. 78). Iš bylos duomenu matyti, kad tuo metu buvo pakankamai faktiniu duomenu, kurie leido pagristai manyti, kad A. L. turi nusikalstamos veikos metu igytus pinigus (pvz. 2006-06-29 registracijos kortele Nr. 3154, 2006-06-29 23 val. protokolas-pareiškimas). Atsižvelgiant i išdestyta, darytina išvada, kad asmens krata buvo daroma nepažeidžiant BPK 146 str. 1 d. nuostatu, jog asmens krata daroma pagal tas pacias taisykles, kaip ir buto, namo ar kitu patalpu krata ir BPK 145 str. 1, 3 d. nuostatu ir todel šios kratos pagalba nustatytos aplinkybes vertintinos kaip irodymai. 2006-06-29 20:50 val. registracijos korteleje Nr. 3154 (t.1, b.l. 4) nurodyta, kad A. S., birželio 29 d. apie 21 val. Traku r., prie Lentvario, susitiks su policijos pareigunais, už anksciau padaryta nusižengima turi perduoti 100 litu, kad veliau pranešejas paskambines pasake, kad du pareigunai (vienas su uniforma) buvo atvažiave tarnybiniu automobiliu „OPEL ASTRA“ (valst. Nr. BDJ 312). Jis jiems perdave 5 kupiuras po 20 litu. Kupiuru Nr. AC 9937272, AI 4187189, AC 8689524, AD 9796709, AA 9635175. Liudytojas K. D. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad ta diena paskambino vyriškis pasitikejimo telefonu ir praneše, kad Traku policininkai, pareigunai, skambina ir liepia susitikti, kad reikalauja pinigu. Jis pasake vyriškiui surašyti pinigu kupiuras ir pareigunu automobilio numeri. Veliau vyras paskambino ir praneše pareigunu mašinos numeri, kupiuru numerius vyras padiktavo telefonu. Antras skambutis buvo 30-40 minuciu praejus nuo pirmo skambucio. Balso irašai saugomi 60 dienu. Liudytojas A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode (t. 2, b.l. 175, 176), kad K. L. jam papasakojo, kad ji su pareigunais už tam tikra pinigu suma ji išpirko ir dabar reikia pinigus jiems atiduoti. Pasakojo, kad ji su pareigunais susitare už 200 Lt. K. L. tuo metu pinigu neturejo ir ji susitare su policijos pareigunais, kad puse pinigu sumos – 100 Lt duos, kai gaus avansa, o kita puse – veliau. Kai sugyventine dave avanso, ji jam dave 100 Lt ir pasake nunešti pareigunams, nurode konkrecia vieta, kur turi perduoti pinigus, o jis paskambino pasitikejimo telefonu ir praneše, kad pareigunai reikalauja kyšio. Jam telefonu paaiškino ka turi daryti, liepe surašyti pinigu kupiuru numerius, serijas ir policijos mašinos numeri. Pinigus nuneše pareigunams vakare ir perdave prie geležinkelio pervažos Lentvaryje, netoli Kaitros teritorijos. Stovejo mažesnis policininkas – A. L., o kitas sedejo mašinoje, tai – M.. Abu, rodos, buvo su policininko uniforma, mažesnis tai tikrai vilkejo uniforma. Jis atejo, pasisveikino, tas, kuris sedejo mašinoje, atverte knyga ir liepe ideti pinigus. Jis pinigus idejo, pinigus iš jo paeme A. M., kuris pasake „daugiau nepakliuk“. Kai jiems perdave pinigus, iš karto nuejo i namus ir iš savo mobilaus telefono paskambino pasitikejimo telefonu ir praneše mašinos ir kupiuru numerius. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisimine, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Iš išdestyto matyti, kad A. S. iki pareigunu kratos nurodyti perduotu policijos pareigunams kupiuru ir ju serijos numeriai (AC 9937272, AI 4187189, AC 8689524, AD 9796709, AA 9635175), iš esmes sutampa su pas pareigunus, ju kratos metu, rastu kupiuru ir ju seriju numeriais (AC 9937272, AE 4187189, AF 8689524, AD 9796709, AA 9635175). Tai, kad dvieju kupiuru serijose po viena antra serijos raide skiriasi, taciau visi kupiuru numeriai sutampa, šiuo atveju, laikytina techninio pobudžio klaida, neturincia esmines reikšmes kupiuru identifikavimui (kadangi sutampa like 8 simboliai). Pirmosios instancijos teismo posedžio metu A. L. negalejo paaiškinti (t.2, b.l. 172), kodel sutapo jo pinigineje rasti pinigai su pažymetais pinigais, paaiškino, kad jeigu reikia, i pinigine galima ko nori ideti arba išimti. A. M. taip pat negalejo paaiškinti, kodel pažymeti pinigai buvo rasti A. L. automobilyje (t.2, b.l. 174). Atsižvelgus i išdestyta, kolegija daro išvada, kad pareigunai A. L. ir A. M. prieme iš A. S. 100 Lt. Pinigai buvo priimti abieju pareigunu, nes pinigai buvo perduoti A. M., o rasti pas A. L.. Kad pareigunai veike kartu, patvirtina ir ta aplinkybe, kad ir iš A. M., ir iš A. L. telefonu numeriu buvo skambinta K. L..
Atsižvelgus i išdestytus K. L., M. J. ir A. S. parodymus, i tai, kad pas A. L. buvo rastos A. S. ivardintu numeriu 5 kupiuros po 20 Lt, i pokalbiu telefonu kieki ir trukme tarp K. L. ir A. L. ir A. M., tai, kad tiek A. L. (t.1, b.l. 124, 125), tiek A. M. (t.2, b.l. 45, 46, 47) yra vede ir turi vaiku, atmestina nuosekli nuteistuju A. L. ir A. M. versija, kad iš ju telefono buvo skambinta K. L., kadangi jie bande susipažinti su viena moterimi (t.2, b.l. 172, 174), vardu N. (kažkas sušvyturiavo i A. L. telefona, jis paskambino tuo telefonu, užsimezge pokalbis, susitare susitikti ir susipažinti. Susiskambino ir susitare birželio 29 diena susitikti prie geležinkelio). Kolegija mano, kad nuteistieji A. L. ir A. M. taip pateikdami ivykius siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes.
K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posedyje nuosekliai parode, kad iš jos už tai, jog A. S. butu paleistas buvo reikalaujama 200 (dvieju šimtu) litu kyšio. Ikiteisminio tyrimo, 2006-07-03 apklausos metu ji parode (t.1, b.l. 37-38), kad ji priejo prie policijos pareigunu automobilio lango, pradejo prašyti, kad jie paleistu A.. Jie atsake, kad jis girtas už vairo. Ji sake, kad jis tikrai nebuvo girtas, po ko policijos pareigunai pradejo kalbeti užuominomis, kad už tai, jog A. butu paleistas, reikia sumoketi, o butent, duoti 200 Lt kyši. Ji sutiko, bet paaiškino, kad šiuo metu cia tiek pinigu neturi. Tada pasake duoti savo mobiliojo ryšio telefono numeri, bet ji atsake, kad mintinai jo nežino. Tada pareigunai paeme jos telefono aparata ir jame surado jos telefono numeri. Noredami isitikinti, kad tai tikrai jos numeris, jie surinko rasta numeri ir paskambino. Tada jie pasake, kad jai paskambins, kada tiksliai, nepasake. Kai su pareigunais susitare del pinigu, jie paleido A. Po šio ivykio kita diena, vakare, jai i telefona paskambino vyras ir pasake, kad cia pareigunas, kuris vakar sulaike neblaivu vairuotoja ir paklause kada ji jam atiduos 200 Lt, ji atsake, kad kai tik iš darbovietes perves, taip ir duos tuos pinigus. Po dienos vel paskambino tas pat pareigunas, bet jai nebuvo pervesti pinigai. Viso pareigunas skambino apie 5-6 kartus ir visa laika klause, kada duos 200 Lt. Tada birželio 29 d. apie 19.20 vel jai paskambino policijos pareigunas. Ji pasake, kad po 10 min. Lentvaryje prie pervažos A.us jiems atneš pinigus 100 Lt, nes jai pervede tik 200 Lt algos ir gali duoti tik 100 Lt. Jie sutiko. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu K. L. parode, kad (t.2, b.l. 176-177) policijos mašinoje sedejo abu kaltinamieji, ji pradejo prašyti paleisti A. S., sake, kad jam visai nesenai operavo širdi. Pareigunai A. S. sutiko paleisti, sakydami, kad už tai, kad A. S. butu paleistas, reikia moketi ir paklause „kiek“. Ji klause „kiek – 100 Lt, 200 Lt“ Sake „200 Lt“. Ji sutiko. Ji jiems dave savo mobiluji telefona, jie jame rado jos numeri. Jos mobilaus telefono numeri iš jos paeme A. L., A. M. sedejo šalia. Po keliu dienu prasidejo skambuciai. Pirma karta jie jai paskambino ir pasake „kada?“. Neprisistate, kas skambina. Tada atsake, kad pinigus duos, kai gaus atlyginima. Jie jai skambino. Birželio 29 d. jie jai paskambino ir ji pasake, kad ateis žmogus ir atneš puse sumos, kita puse atiduos, kai gaus atlyginima. Taip pat pirmosios instancijos teismo posedžio metu ji parode, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Pareigunai sutiko, kad ji jiems iš pradžiu duotu 100 Lt, o likusius 100 Lt atiduotu veliau.
K. L. nuosekliais parodymais apimtyje, kad iš jos pareigunai reikalavo 200 Lt, netiketi nera jokio pagrindo, atsižvelgus i tai, kad susiklosciusia situacija patvirtina kitu byloje esanciu irodymu visuma.
Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad A. L. ir A. M. savo ir kito asmens naudai reikalavo 200 Lt kyšio ir prieme dali reikalaujamo kyšio, t.y. 100 Lt už neteiseta neveikima vykdant igaliojimus. Istatymo dispozicijoje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai yra vienodos reikšmes, kiekvienas atskirai su kitais nusikalstamos veikos požymiais sudaro visa nusikalstama veika, todel, jeigu kaltininkas padare veika, atitinkancia kelis istatyme numatytus alternatyvius požymius, laikoma, kad padarytos ne kelios, o viena nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio atitinkama dali (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–507/2008). Pažymetina, kad, šiuo atveju, 200 Lt kyšio reikalavimas, yra kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 d., požymis, o 100 Lt kyšio paemimas yra kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 d. požymis. Veiksmai atlikti esant vieningai tyciai, kyšio reikalauta ir jo dalis priimta iš tu paciu asmenu, del to pacio dalyko, o pacius veiksmus skiria nedidelis laiko tarpas, todel veika kvalifikuotina tik pagal BK 225 str. 2 d.
Nuteistieji reikalavo kyšio. Iniciatyva duoti kyši kilo iš nuteistuju, o ne iš kyšio davejo. Kyšio reikalavimas pasireiške tuo, kad K. L. paprašius paleisti A. S., pareigunai atsake, kad tai kainuos ir nurode suma 200 Lt. Paeme iš jos mobilaus ryšio telefono aparata, isitikino jos mobilaus ryšio telefono numeriu ir jai tuo numeriu skambindavo ir reikalaudavo pinigu, kol A. S. perdave 100 Lt. Kadangi kyšininkavimo sudetis formali, tai nusikalstama veika laikoma baigta nuo reikalavimo momento, todel veika kvalifikuojama pagal BK 225 str. 2 d. (Analogiškai klausimas buvo sprendžiamas kasacineje byloje Nr. 2K-231/2007).
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apeliantu kaltes ir nera esminiai priimant nuosprendi. Nors apeliantas A. M. ir nurodo, kad A. S. neatpažino jo ir A. L. kaip asmenu, kurie policijos automobilyje reikalavo pinigu, taciau, kaip matyti iš 2006-07-25 Asmens parodymo atpažinti protokolo (t.1, b.l. 10-15), A. S. atpažino A. L. kaip policijos pareiguna, kuris buvo kartu su kitu policijos pareigunu, kai jiems perdavinejo pinigus, o, be to, kolegijos manymu, byloje surinkta pakankama irodymu visuma, todel skunduose nurodytu asmens parodyti atpažinti neatlikimas nera pagrindas išteisinti nuteistuosius. Nors nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde išreiškia abejone, kad jei laikytis teismo motyvo, jog klaida ivyko del A. S. sveikatos bukles, kaip teismas galejo A. S. parodymus priimti kaip teisingus, jei jis apsiriko perrašydamas kupiuru numerius, taciau, kolegijos manymu, v ien minetu techniniu klaidu padarymas neduoda pagrindo A. S. parodymus vertinti kritiškai.
Teismo manymu, A. L. ir jo gynejo Vladislav Latušinskij apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad prie bylos nera prijungtas lapelis, kuriame A. S. pirmiausia suraše kupiuru numerius, atsižvelgus i byloje esancius duomenis ir irodymus (registracijos kortele (t.1, b.l.4), protokola pareiškima (t.1, b.l. 2), 2006-06-30 liudytojo apklausos protokola (t.1, b.l. 5-7) ir kt.), nera reikšminga. Skunde nurodyta, kad Teismas negalejo laikyti irodymais nei vieno iš nuteistuju asmens kratos protokolu, nes minetas kratas atliko tie patys du pareigunai, o veiksmu atlikimo laikas vienodas, taciau mineti pareigunai negalejo buti tuo paciu metu dviejuose skirtingose vietose ir dalyvauti skirtinguose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, taciau kolegija konstatuoja, kad galimas netikslus laiko nurodymas nera pagrindas minetus dokumentus pripažinti negaliojanciais. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde gincijamas 2006-07-25 asmens parodymas atpažinti (t.1, b.l. 10-15) buvo atliktas be esminio baudžiamojo proceso pažeidimo. Tokiu pažeidimu, šiuo atveju, nelaikytinas ir nuotraukos padarymas skaitmeniniu fotoaparatu.
Esant tokioms aplinkybems, panaikinti, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi arba švelninti bausme del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. M., nuteistojo A. L. ir jo gynejo Vladislavo Latušinskij (Vladislav Latušinskij) apeliacinius skundus atmesti