Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-669-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
1-669-1112/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36617-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-669-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36617-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36617-19 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y.

2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), atėjęs į svečius pas A. B., miegamojo kambaryje, nukentėjusiajam A. B., gulinčiam lovoje, ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį, taip padarydamas žaizdą viršutinėje lūpoje, pojunginę kraujosruvą dešinėje akyje ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. 50 min. atėjo į svečius pas pažįstamą A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo išgėręs alkoholio, jautėsi stipriai apgirtęs, todėl kai kurių aplinkybių net neatsimena. Kadangi ėjo pro A. B. namus, sugalvojo pas jį užeiti. Kas atidarė buto duris, dėl girtumo neatsimena. Namuose buvo A. B., jo dukra M., gal dar buvo žmona, tačiau jis nepastebėjo. Su A. B. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad anksčiau M. jam pasakojo apie savo tėvo netinkamą elgesį jos ir mamos atžvilgiu. Kiek smūgių, kuo ir į kokias kūno vietas sudavė dėl girtumo nepamena. Po to atsimena, kad iš buto išėjo pats. Ar juos kas skyrė, neatsimena. Kuomet buvo lauke prie laiptinės, iš buto išėjo M., kuri skambino telefonu ir kvietė policijos pareigūnus. Alkoholis tikrai turėjo įtakos tokiam jo poelgiui, nes blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl alkoholį vartoja tik grįžęs iš reiso. Pripažįsta, kad grįžęs į namus po reisų alkoholį kartais vartoja nesaikingai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 88, 98);

Be R. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. V. pažįsta apie penkerius metus, santykiai būdavo geri. 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. 50 min. atėjęs pažįstamas R. V. jį gulintį lovoje sužalojo. R. V. ji mušė kumščiais ir spardė į įvairias kūno vietas. Tiksliai negali įvardinti kur ir kiek smūgių sudavė, nes jis tuo metu miegojo ir tik pradėjus mušti atsibudo. Dėl tokių R. V. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Tą patį vakarą buvo išvežtas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kur jam nustatė įvairius sužalojimus. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė nemažai, todėl iš to vakaro įvykių daug ko neatsimena, tačiau apie patį įvykį, kai buvo mušamas, detales atsimena. Baigęs gerti alkoholį nuėjo miegoti. Praėjus kažkiek tai laiko, į namus įėjo R. V. ir jį miegantį pradėjo mušti. Jo dukra M. bandė R. V. atitraukti, tačiau nesėkmingai. Netrukus dukra iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, R. V. jau buvo pasišalinęs. Mano, kad buvo sužalotas dėl to, kad R. V. yra jo žmonos meilužis. Kadangi R. V. iki šiol jo neatsiprašė, taikytis su juo nesutinka. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, prašo R. V. nubausti įstatymo numatyta tvarka. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 22, 36);

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuo pat ryto vartojo alkoholį. Visų tikslių aplinkybių papasakoti negali, neprisimena dėl tą dieną buvusio girtumo. Alkoholį vartojo dviese su vyru. Tuo metu, kai į svečius atėjo R. V., kuris yra šeimos pažįstamas, ji su vyru miegojo savo kambaryje. Prabudusi pamatė kaip R. V. stovi toje lovos pusėje kur miegojo jos vyras A. B. ir kumščiais duoda jos vyrui į galvą ir į veidą. Tiksliai įvardinti kur ir kiek smūgių sudavė negali, bet gali pasakyti, kad ne mažiau 5 kartus R. V. kumščiais sudavė smūgius. Tai pamačiusi dukra jų M. B. įbėgo į kambarį, pradėjo šaukti jog iškvietė policijos pareigūnus. R. V. tuomet liovėsi mušti, nes galimai išsigando ir išbėgo lauk iš buto. Pastebėjo, kad A. B. po suduotų smūgių buvo paraudę abiejų akių obuoliai, po dešine akimi matėsi kraujosruva. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba A. B. išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Nurodė, kad R. V. pažįsta apie 5 metus. Jį gali apibūdinti kaip žmogų, kuris blaivus yra labai ramaus būdo. Išgėręs alkoholio taip pat ramaus būdo, tačiau negali paaiškinti, kodėl jis tą dieną taip agresyviai elgėsi. R. V. taip agresyviai elgėsi pirmą kartą. Prieš tai jokių konfliktų nei su juo, nei su jos vyru, nėra buvę. R. V. yra dirbantis, todėl pas juos į svečius ateina labai retai (b. l. 56);

Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo abu neblaivūs tėvai, kurie svetainės kambaryje miegojo. Apie 18 val. 45 min., pas juos atėjo R. V., kuris norėjo pakalbėti su jos mama, todėl įėjo į butą. Įėjęs iš karto nuėjo į kambarį kur miegojo jo tėvai. Atsisėdo ant fotelio ir pradėjo kelti neblaivius jos miegančius tėvus. Tuo metu ji bandė R. V. išvaryti iš namų, tačiau jis neklausė ir toliau budino tėvus. Pabudus tėvui, tarp tėvo ir R. V. kilo konfliktas. Tėvui bandant išlipti iš lovos, R. V. priėjo prie jo ir kumščiais ėmė trankyti į galvą. Tuo metu motina taip pat pakilo iš lovos ir jos abi bandė juos išskirti. Pamačiusi, kad pačios nesusitvarkys, puolė skambinti į pagalbos centrą ir medikams. Po skambučio R. V. išėjo iš jų buto. Matė, kad tėvui nuo suduotų smūgių buvo sužalotas veidas: prakirsta lūpa, uždaužtos abi akys. Jos tėtį medikai išvežė į Šiaulius tolimesnei apžiūrai. R. V. pažįsta tiek, kiek jį pažįsta jos tėvas. Taip pat nori parodyti, kad nei ji, nei jos motina nuo R. V. nenukentėjo (b. l. 50);

2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. 50 min., atėjęs pažįstamas R. V. sužalojo lovoje gulintį A. B.. R. V. nukentėjusįjį žalojo mušdamas kumščiais, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūnas vietas, taip pat R. V. gulintį nukentėjusįjį spardė į įvairias kūno vietas. Dėl tokių R. V. veiksmų A. B. patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Tą patį vakarą buvo išvežtas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kur nustatė įvairius sužalojimus (b. l. 1–2);

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. 09 min. A. B. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 9–11);

2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai (b. l. 21–23, 25);

2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota ir fotografuota įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai (b. l. 39–40);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1235/2019(04) (tyrimas pradėtas 2019 m. rugsėjo 6 d., tyrimas baigtas 2019 m. rugsėjo 10 d.), atsakant į pateiktus klausimus nurodyta, kad: 1) A. B. padaryti sužalojimai: žaizda viršutinėje lūpoje, pojunginė kraujosruva dešinėje akyje; 2) tikėtina, kad sužaliojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje; 3) sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje; 4) sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; 5) A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66–67).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir R. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymai, liudytojų L. B. ir M. B. parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas vertindamas tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarytos minėtos nusikalstamos veikos, abejonių nekyla. Kaltinamojo R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia ne mažiau penkių kartų kumščiu sudavė lovoje gulinčiam A. B. į galvos ir veido sritį, taip padarydamas žaizdą viršutinėje lūpoje, pojunginę kraujosruvą dešinėje akyje ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

R. V. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 104–106).

Nukentėjusiajam A. B. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 108).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

R. V. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 70). Per paskutinius penkerius metus 8 kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 71–76). R. V. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 78). Duomenų apie priklausomybių ligų gydymą nėra.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų nustatyta, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. V. pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos terminą artimą šios bausmės vidurkiui bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąjį, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. prisipažįsta kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 92–93).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. V., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti už jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti R. V., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė