Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
1A-25/2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01026-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Linas Šiukšta (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
N. N.
Civilinis ieškovas
V. A.
Nukentėjusysis
V. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-25/2013Proceso Nr. 1-61-1-01026-2008-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui D. A.,gynėjai Jelenai Koltakovai,nuteistajam N. N.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. atstovei advokatei V. B.,ekspertui Janušui Rybalko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

N. N. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo N. N. priteista 2528,41 Lt turtinės žalos bei 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. A. ir 805,00 Lt R. K. A. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. N. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 8 d., apie 20.15 val., Jonavos r., (duomenys neskelbtini) ,namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam R. K. A. mažiausiai du smūgius į veido sritį, po ko šiam pargriuvus, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešis smūgius į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės skeveldrinį lūžimą, galvos smegenų dešinės kaktinės ir dešinės smilkininės skilties sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, odos nubrozdinimą kaktoje, smakre ir dešinėje plaštakoje, kraujosruvas dešinio skruosto ir dešinio žando minkštuose audiniuose, kraujosruvas kaktos - momens minkštuose audiniuose, kaktikaulio - kairio momenkaulio linijinį lūžimą ir kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų tilte, nuo ko R. K. A. 2008 m. lapkričio 9 d., 8.45 val., ligoninėje mirė. Tokiu būdu N. N. R. K. A. nužudė.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikim bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių ir tai įtakojo neteisingo nuosprendžio priėmimą. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsižvelgiant į surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog R. K. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaktikaulio - kairio momenkaulio lūžimu ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų tilte. Minėti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių, paveikiant kaktos - kairio momens sritį. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir padaryti laikotarpyje prieš mirtį.

Teismo išvada pilnai atitinka byloje esančiai specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini)toje dalyje, kurioje specialistas atsako į užduotyje pateiktus klausimus: „Kokia yra mirties priežastis ir sužalojimų atsiradimo mechanizmas?“ (išvados 1 p., 3.3 p.), tačiau pateiktoje specialisto išvadoje (3.3. p.) nenustatytas sužalojimo, nuo kurio R. K. A. mirė (1 p., 3.1. p.) atsiradimo mechanizmas, kadangi nenurodyta, kokiu buku ir kokiu kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių, paveikta mirusiojo kakta kairiojo momens srityje. Specialistas nepilnai atsakė į pateiktos jam užduoties 3-čią klausimą. Lavono tyrimo atlikimui nebuvo pateikta gydymo stacionare istorija ir tai turėjo neigiamą įtaką išsamaus tyrimo atlikimui ir sužalojimo priežasčių bei mechanizmo nustatymui. Atliekant ekspertizę, specialistui nebuvo žinomos gydymo stacionare ligos istorijoje esantys R. K. A. sveikatos būklės po jo atvežimo iš įvykio vietos į ligoninę duomenys, kuriuos užfiksavo gydytojas V. V. 2008-11-09, atlikęs R. K. A. apžiūrą ir rentgenologinį tyrimą.

Teismas, neištyręs paminėtų teisingam bylos išsprendimui svarbių aplinkybių ir vadovaudamasis neišsamiomis specialisto išvadomis bei liudytojų A. R., J. B., D. B., A. E., O. K., R. G. parodymais, kurie yra prielaidinio pobūdžio ir netikslūs, o šių parodymų nepatikimumą pripažįsta pats teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog R. K. A. buvo sužalotas tamsiu paros metu, esant silpnam apšvietimui, o tai apsunkino liudytojams gerai įžiūrėti patį sužalojimų padarymo mechanizmą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog N. N. gulintį R. K. A. spardė kojomis, įspirdamas ir į galvos sritį. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių, todėl spręstina, jog mirtį sukėlę sužalojimai padaryti smūgiuojant koja, apauta batu, pado dalimi, kas ir patvirtina buvus smūgį plokščiu paviršiumi. Teismo išvada prieštarauja ekspertizę atlikusio ir teismo posėdyje apklausto eksperto L. G. duotiems paaiškinimams. Ekspertas paaiškino, kad lavono tyrimo atlikimui jam nebuvo pateikta nei ligos istorija, nei radiograma, o radiogramą buvo būtina pateikti specialistui radiologui. Tam, kad būtų nustatytos tikslios sužalojimo aplinkybės, reikia aiškintis, ar buvo sužalojimai peršvietus. Išvados 3.1. punkte nustatyti sužalojimai - kairiojo momenkaulio linijinis lūžimas, kraujo išsiliejimas, galėjo gautis trenkiantis į sieną. Ranka negalima padaryti sužalojimų, kurie rasti pas nukentėjusįjį, nuo kritimo nukentėjusysis negalėjo taip susižaloti. Taigi, eksperto paaiškinimai teisme patvirtino, kad byloje nustatytais jo (N. N.) veiksmais (rankomis sudavė mažiausiai du smūgius į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešis smūgius į veido sritį) negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam ekspertizės akte nustatyti sužalojimai - kaktikaulio - kairio momenkaulio linijiniai lūžimai. Teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos prašymą skirti kompleksinę ekspertizę, kad būtų nustatytos svarbios bylos aplinkybės - kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam padarytas sužalojimas - kaukolės kairiojo momenkaulio linijinis lūžimas, ir ar šis sužalojimas turėjo tiesioginės įtakos kraujo išsiliejimui virš kietojo galvos smegenų dangalo. Tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes galima nustatyti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir tinkamai kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką. Atmesdamas prašymą dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo teismas nepagrįstai apsiribojo specialisto gydytojo radiologo K. C. apklausa. Šis specialistas neturėjo galimybės tinkamai ištirti rentgenogramą panaudojant būtiną įrangą, jis apžiūrėjo ją iš akies ir patvirtino, kad kaktikaulio lūžimo, dešinės akiduobės skersinio lūžimo nuotraukose nesimato. Galėjo to lūžio ir nebūti. Specialistas padarė išvadą, jog gydytojo padaryta išvada apie tai, kad kaukolės lūžio nėra, atitinka tyrimui rentgenogramoje. Specialisto prielaida, kad lūžio rentgenogramoje galėjo ir nesimatyti, nėra patvirtinta konkrečiu radiogramos ištyrimu, todėl išvada, kad kaukolės lūžio rentgenogramoje neužfiksuota, turi būti vertinama kaip aplinkybė, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus ne tik nuo jo veiksmų, bet ir kitomis nenustatytomis aplinkybėmis po to, kai buvo atliktas galvos tyrimas ligoninėje.

Ikiteisminio tyrimo metu jo gynėja prašė atlikti papildomus veiksmus: apklausti Jonavos ligoninės med. specialistus gyd. V. V., reimotologę I. L. ir slaugos specialistus, kurie atliko nukentėjusiojo R. K. A. med. priežiūrą jo gydymo stacionare laikotarpiu nuo 2008-11-08 21:05 val. iki 2008-11-09 8:45 val.; nustatyti ir apklausti ligonius, kurie kartu su nukentėjusiuoju R. K. A. gulėjo toje pačioje palatoje, ir tokiu būdu išsiaiškinti aplinkybes, ar nukentėjusysis nepatyrė sužalojimų buvimo ligoninėje metu. Prokuroras šių prašymų netenkino ir svarbios aplinkybės nebuvo ištirtos. Teisme buvo pakartotinai pateiktas prašymas - apklausti jau nurodytus Jonavos ligoninės medicinos specialistus. Teismas prašymą tenkino iš dalies, apsiribojo tik gydytojo V. V. apklausa teisme. Šis gydytojas galėjo paaiškinti tik apie nukentėjusiajam suteiktas medicinos pagalbos aplinkybes, tačiau jo nekompetentingas paaiškinti slaugos ir kitas nukentėjusiojo buvimo ligoninėje aplinkybes. V. V. teisme paaiškino, kad padarius nukentėjusiajam dviejų krypčių rentgenogramą, nebuvo pastebėta kaukolės lūžių. V. V., teismo posėdyje susipažinęs su medicininiais dokumentais, patvirtino, kad kaukolės lūžio nemato ir patvirtino, kad mirties epikrizės duomenys yra teisingi. Įvertinęs rentgenogramas gydytojas padarė išvadą, kad kaukolės lūžio galėjo ir nesimatyti, tačiau, kad būtų galima galvos sumušimo atveju įsitikinti diagnozės teisingumu, buvo atlikti kiti tyrimai, klinikinis ligonio ištyrimas, apžiūra apčiuopiant, kalbos, sąmonės būklės įvertinimas. Stacionarinėje R. K. A. ligos istorijoje užfiksuota diagnozė - trauminė smegenų liga, lengva forma, girtumas. V. V. paaiškino, kad R. K. A. mirties pagrindinė liga, kurią nustatė ekspertas, yra trauminė galvos smegenų liga, sunki forma, smegenų edema, muštas veidas, žaizdos, girtumas. Teismas nevertino visų V. V. parodymų, o būtent svarbių bylai aplinkybių apie tai, kad R. K. A. ligos istorijoje padarytos išvados dėl sužalojimų ir jų sunkumo neatitinka specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų ir jų sunkumo masto. Teismas specialistų K. C. ir V. V. prielaidas, kad kaukolės lūžio galėjo ir nesimatyti, laikė tinkamais įrodymais, kurių pagrindu padarė išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog R. K. A., sužalotas N. N., esant vadinamam „šviesiam periodui“, sąmoningas buvo patalpintas į ligoninę ir dėl objektyvių priežasčių, nediagnozavus kaukolės lūžių, kraujas išsiliejo jam į smegenis, dėl ko jis mirė. Teismo išvada negali būti pagrįsta specialistų prielaidomis, kurios prieštarauja jų duotiems paaiškinimams teisme.

Darydamas išvadą, jog R. K. A. mirė nuo jo (N. N.) padarytų sužalojimų, nes duomenų, kad prieš nukentėjusįjį smurtą būtų vartoję kiti asmenys, byloje nėra, teismas nepagrįstai atmetė jo paties nurodomas ir liudytojų V. V. bei M. J. pavirtintas aplinkybes apie tarp jo ir R. K. A. kilusio konflikto pradžią Jonavos r., Ruklos mstl., (duomenys neskelbtini)esančio namo laiptinės 5 aukšte, kur R. K. A. provokuojančiais veiksmais priekaištavo jam (N. N.) dėl to, kad jis spardo savo buto duris, pirmas panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir dėl šių nukentėjusiojo veiksmų jie abu kartu krito nuo laipų iš penkto aukšto į ketvirto aukšto aikštelę. Liudytojų Ą. S., J. L. parodymai patvirtina, kad R. K. A. tą vakarą buvo išgėręs alkoholio. Aukščiau minimos aplinkybės patvirtina, kad dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio R. K. A., krisdamas nuo laiptų, negalėjo išvengti susižalojimų. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad pastebėjo, jog R. K. A. buvo išgėręs, matėsi kraujo ant jo veido. Teismas nepagrįstai vadovavosi J. L. parodymais. Tą vakarą savo bute jis su R. K. A. gėrė alkoholį, o dar prieš tai kartu jie gėrė pas A. S.. Tai patvirtina, kad J. L. ir R. L. taip pat buvo neblaivūs, be to suinteresuoti nuslėpti faktines aplinkybes, kadangi R. K. A. gėrė alkoholį kartu su jais ir stipriai išgėręs išėjo iš jų buto. Liudytojų J. L. ir R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nenuoseklūs. Tiktai teisme J. L. ir R. L. paaiškino, kad stovėjo laiptinėje ir matė, kaip R. K. A. nusileido iki trečio aukšto. Ikiteisminio tyrimo metu J. L. pripažino, kad tą vakarą jis buvo girtas, kad jo bute kartu su juo ir R. K. A. alkoholį gėrė ir jo žmona R. L.. 2010-04-14 vykusios akistatos su juo (N. N.) metu, J. L. parodė, kad kol jie buvo bute, laiptinėje kažkas kažką spardė. Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-25 vykusios apklausose metu parodė, kad R. L. jai pasakojo, jog tą vakarą Romas (nukentėjusysis) gėrė jų bute ir po to laiptinėje įvyko muštynės, kas su kuo mušėsi nesakė.

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. V. ir M. J., gyvenančių tame pačiame Ruklos mstl. (duomenys neskelbtini)name, parodymus. Tą vakarą jie laiptinėje girdėjo triukšmą, vyriškių balsus, po to kažkas krito ir vertėsi laiptinėje. V. V. matė, kaip po triukšmo laiptinėje iš jos į kiemą išbėgo N. N.. Teismas nevertino eksperto L. G. duotų teisme paaiškinimų, kad R. K, A. sužalojimo, aprašyto specialisto išvados 3.1 p., mechanizmas galimas atsitrenkus į sieną ir kitomis įvairiomis aplinkybėmis.

Kaltinamajame akte pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. kvalifikuotą jo nusikalstamą veiką teismas perkvalifikavo į BK 129 str. 1 d., kaip tyčinį nužudymą tarpusavio konflikto metu, tačiau neteisingai nustatė konflikto pradžios aplinkybes. Iš tikrųjų neblaivus R. K. A. pirmas priėjo prie jo stovinčio ir pradėjo ginčytis, stvėrė jam už peties ir sukėlė konfliktą, dėl to jis prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtą. Bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad konflikto su R. K. A. pradžia įvyko anksčiau ir kitoje vietoje – Ruklos mstl., (duomenys neskelbtini)esančio namo laiptinės penktame aukšte, o po to tęsėsi šio namo kieme. Teismas išsamiai neišnagrinėjo byloje surinktų įrodymų, neskyrė kompleksinės ekspertizės, nepagrįstai atmetė liudytojų V. V. ir M. J. parodymus, nepagrįstai paneigdamas jų parodymus liudytojų J. L. ir R. L. parodymais, kuriuos turėjo vertinti kritiškai, ir tai turėjo įtakos neteisingam jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Jis nesutinka ir su nukentėjusiosios V. A. civiliniu ieškiniu. Teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jo kaltė padarius BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką neįrodyta. Neturtinė žala gali būti priteista tiktai iš asmens, kurio nusikalstamais veiksmais atimta kito asmens gyvybė (LR CK 6.250 str.). Be to, priteisdamas 80 000 Lt dydžio neturtinę žalą teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad R. K. A. pats išprovokavo konfliktą, buvo tą vakarą daug išgėręs alkoholio, todėl nekontroliavo savo veiksmų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį netaikė LR CK 6.282 str., neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens kaltę ir į jo sunkią turtinę padėtį, jis turi mažametį vaiką, nedirba, jokio turto neturi. Kadangi neįrodyta, jog R. K. A. mirė dėl jo veiksmais patirtų sužalojimų, todėl nukentėjusiajai V. A. iš jo nepagrįstai priteista ir 2528,41 Lt turtinė žala, susijusi laidojimo išlaidomis, bei 805 Lt Valstybinei ligonių kasai už R. K. A. gydymą.

Prašo teismo nuosprendį pakeisti, kadangi teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d.

Skirti kompleksinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Lvovo g. 19 a, į jos sudėtį įtraukiant specialios srities specialistą rentgenologą, pavedant pagal nukentėjusiojo R. K. A. VšĮ Jonavos ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 42-45) ir visų atliktų tyrimų pagrindu, tame tarpe rentgenogramos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakyti į klausimą: ar 2008-11-10 ligos istorijos Nr. 08/005174/4 mirties epikrizės 11 p. padaryta išvada - kaukolės lūžimų nematyti, atitinka diagnostinius tyrimus, tame tarpe - rentgenogramose Nr. (duomenys neskelbtini)?

Teismo posėdyje nuteistasis N. N. prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo gynėja prašo nuteistojo N. N. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį išteisinti. Prokuroras prašo nuteistojo N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistąjį N. N. kaltu, kad jis nužudė R. K. A.. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo nusikalstamą veiką bei skiriant bausmę teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Kad nuteistasis padarė įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai, specialisto ir ekspertizės išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad N. N. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., neįrodyta. Nuteistasis nurodo, kad būtent neblaivus R. K. A. sukėlė konfliktą. Nuosprendis pagrįstas neišsamiomis specialisto išvadomis bei netiksliais liudytojų parodymais. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Iš bylos matosi, kad R. K. A. mirė 2008 m. lapkričio 9 d., būdamas ligoninėje.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad R. K. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaktikaulio - kairio momenkaulio lūžimu ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų tilte. R. K. A. lavone rasti šie sužalojimai: 3.1. Kraujosruvos kaktos - momens minkštuose audiniuose, kaktikaulio - kairio momenkaulio linijinis lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu. 3.2. Poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės skeveldrinis lūžimas, galvos smegenų dešinės kaktinės ir dešinės smilkininės skilties sumušimas. 3.3. Poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, odos nubrozdinimai kaktoje, smakre ir dešinėje plaštakoje, kraujosruvos dešinio skruosto ir dešinio žando minkštuose audiniuose. 3.1. punkte nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių, paveikiant kaktos - kairio momens sritį. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, lydimo galvos smegenų suspaudimo reiškinių R. K. A. esant gyvam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nurodyti išvados 3.1 punkte padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį. 3.2. punkte nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, paveikiant dešinės akiduobės sritį. Tikėtina, kad tai galėjo gautis spiriant koja. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimai griuviminei traumai nėra nebūdingi. Esant. R. K. A. gyvam dešinės akiduobės lūžimas ir galvos smegenų sumušimas būtų kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardinti išvados 3.2. punkte padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį. 3.3. punkte nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kuo galėjo būti koja, apauta batu, kumštis, alkūnė ir pan. Išvardinti sužalojimai labiau būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, o ne griuviminei traumai. Esant R. K. A. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai būtų kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį. R. K. A. lavono kraujyje rasta 0,38 % etilo alkoholio. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo gautis griuvimo pasėkoje. Po padarytų galvos sužalojimų R. K. A. buvo gyvas nuo kelių iki keliolikos valandų. Sužalojimai R. K. A. padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 27-34).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis N. N. ir jo gynėja pateikė teismui prašymą skirti šioje byloje ekspertizę. Kolegija įvertino tai, kad eksperto L. G. teismo medicinos specialisto išvada šioje byloje pateikta pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, užduotyje pateikti tokią išvadą specialistui buvo pavesta atsakyti tik į bendro pobūdžio klausimus, todėl ir išvados yra nekonkrečios. Kai kurie liudytojai iš tikrųjų parodė, kad tą vakarą laiptinėje jie girdėjo triukšmą, N. N. balsą ir grumtynių garsus. Kolegijos nutarė, jog patvirtinti arba visiškai paneigti nuteistojo versiją, kad mirtį sukėlusią galvos traumą nukentėjusysis galėjo patirti kartu su juo virsdamas laiptinės laiptais, galėtų tik specialisto arba ekspertizės išvada. Be to, lavono tyrimo metu ekspertui L. G. nebuvo pateikta nei gydymo stacionare ligos istorija, nei rentgenogramos. Taip pat kolegija atsižvelgė į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikta trijų specialistų, tarp jų ir neurochirurgo bei radiologo, konsultacinė išvada, kurioje nurodoma apie galimas kitokias R. K. A. sužalojimų aplinkybes. Kai kurios šioje išvadoje nurodomos aplinkybės prieštarauja L. G. teismo medicinos specialisto išvadai. Taigi siekiant pašalinti bet kokias dėl R. K. A. sužalojimo ir jo nužudymo aplinkybių kylančias abejones, kolegija paskyrė byloje komisijinę teismo medicinos ekspertizę.

Paskyrus minėtą ekspertizę, gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matosi, kad R.K. A. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairio galvos smegenų pusrutulio srityje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu. R.K. A. mirtį lėmė viršugalvio kairės pusės sumušimas su momenkaulio- kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimu. R.K. A. lavone nustatyti šie sužalojimai:

1.1 .Viršugalvio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuose audiniuose, kairio momenkaulio-kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimu.

Dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis akies viršutiniame voke, akiduobės minkštuose audiniuose, skruoste, akiduobės viršutinės sienelės lūžiu.Poodinė kraujosruva nosies viršūnėje.Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje.Poodinė kraujosruva kairės akies išoriniame akių vokų kampe.Odos nubrozdinimas smakro vidurinėje dalyje.Kraujosruva dešinio žando minkštuose audiniuose.Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugarėlėje.

Viršugalvio kairės pusės sumušimas su momenkaulio-kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos sniegenų sumušimu (Nr. 1.1.), dešinės akies sumušimas su kaukolės priekinės dešinės daubos (kaktikaulio akiduobinės dalies) lūžiu (Nr. 1.2.) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai - smulkūs odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos (Nr. 1.3. - 1.8.) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Remiantis sužalojimų morfologiniais požymiais (odos nubrozdinimai be šašo, poodinės kraujosruvos melsvos spalvos su minkštųjų audinių paburkimu), galima teigti, kad jie buvo padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Vien iš medicininių duomenų nustatyti atskirai kiekvieno sužalojimo padarymo laiką t.y. jų padarymo eiliškumą nėra galimybės.

Tikėtinas R.K. A. sužalojimų padarymo mechanizmas buvo toks. Viršugalvio kairės pusės sumušimas su momenkaulio-kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimu (Nr. 1.1.) buvo padarytas griūnant ir atsitrenkiant viršugalvio kaire puse į plokščią neribotą paviršių, tikėtina asfaltą. Nukentėjusiojo griuvimą galėjo sąlygoti padarytas kumščiu dešinės akies sumušimas su kaktikaulio akiduobinės dalies lūžiu (Nr. 1.2.). Smūgiais kumščiais taip pat paaiškinamos kraujosruvos nosies, kairės akies išoriniame kampe, dešinio žando srityje (Nr. 1.3., 1.5., 1.7.). Smūgiais batu apauta koja paaiškinami odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, smakre, dešinėje plaštakoje (Nr. 1.4., 1.6., 1.8.). R.K. A. nebuvo nustatyta sužalojimų, būdingų suduodant smūgius bato padu ar kritimui žemyn laiptais ir atsitrenkimui į laiptų briaunas bei plokštumas. Taip pat įvertinus N. N. parodymus apie galimo kritimo nuo laiptų eigą (R.K. A. krito ir vertėsi apsikabinęs N. N.), mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo patirti viršugalvio kairės pusės traumą atsitrenkiant į laiptinės sieną. Atsižvelgiant į patirtos galvos smegenų traumos pobūdį, tikimybė, kad R.K. A. mirtį lėmusį viršugalvio kairės pusės sumušimą (Nr. 1.1.) buvo patyręs grumtynių metu laiptinėje, o po to praėjus kelių valandų laikotarpiui savarankiškai išeitų į kiemą, aktyviai dalyvautų muštynėse, mažai tikėtina.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. Rybalko patvirtino savo pateiktą ekspertizės aktą ir paaiškino, kad viršugalvio kairės pusės sumušimas su momenkaulio-kaktikaulio lūžiu negalėjo būti padarytas suduodant smūgius ranka arba koja. R.K. A. sužalojimo pradžia buvo ties momenkaulio gumburu, o pabaiga ties raktikauliu. Linijinis lūžis viršugalvyje įvyksta dėl kaukolės deformacijos. Kaukolės deformacija yra tada, kai konstrukcinis lūžis kontaktuoja su plokščiu paviršiumi. Jei būtų suduoti smūgiai lazda, ranka arba koja, tokio lūžio nebūtų. Ekspertas paaiškino, jog lūžis nuo momenkaulio gumburo atsiranda tada, kai yra griūnama su pagreičiu ir viršugalvis atsitrenkia į plokščią paviršių. R. K. A. nebuvo nustatyti kritimui nuo laiptų būdingi sužalojimai. Krentant nuo lovos ant grindų neįmanoma patirti traumą, kokią patyrė nukentėjusysis. Mažai tikėtina, kad patyręs galvos smegenų traumą, nukentėjusysis galėjo vaikščioti, savarankiškai iš laiptinės išeiti į kiemą ar dalyvauti muštynėse. Ekspertas taip pat paaiškino, kad R. K. A. padarytas dešinės akiduobės lūžis riboto paviršiaus daiktu – kumščiu.

Taigi eksperto J. Rybalko pateiktas ekspertizės aktas labai konkretus ir nekeliantis abejonių. R. K. A. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Skunde nuteistasis analizuoja specialistų K. C., V. V. paaiškinimus, vadina juos prielaidomis. Nurodo, kad teismas specialistų K. C. ir V. V. prielaidas, kad kaukolės lūžio galėjo ir nesimatyti, laikė tinkamais įrodymais, kurių pagrindu padarė išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog R. K. A., sužalotas N. N., esant „šviesiajam periodui“, sąmoningas buvo patalpintas į ligoninę ir dėl objektyvių priežasčių, nediagnozavus kaukolės lūžių, kraujas išsiliejo jam į smegenis, dėl ko jis mirė. Nuteistasis taip pat nurodo, kad išvada, jog kaukolės lūžis rentgenogramoje neužfiksuotas, turi būti vertinama kaip aplinkybė, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus ne tik nuo jo veiksmų, bet ir kitomis nenustatytomis aplinkybėmis jau po to, kai buvo atvežtas į ligoninę. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teisme V. V. patvirtino, jog į ligoninę atvežtas R. K. A. buvo sąmoningas, jam buvo padarytos dviejų krypčių galvos rentgenogramos ir kaukolės lūžių pastebėta nebuvo. Jeigu ligos istorijoje nurodyta, jog kaukolės lūžių nematyti, tai dar nereiškia, jog jų nėra. Kaukolės lūžių rentgenogramoje galėjo ir nesimatyti. Jeigu R. K. A. įvykio metu buvo padarytas kaukolės lūžis, tai galėjo būti „šviesusis periodas“, kuris gali tęstis iki 10 valandų laiko. Minėtą aplinkybę teisme patvirtino ir specialistas L. G., kuris paaiškino, jog esant nukentėjusiajam nustatytam sužalojimui, žmogus gali būti sąmoningas nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, kol atsiranda spaudimo reiškiniai. Specialistas K. C. patvirtino, jog pateiktose rentgenogramose kaktikaulio lūžio, dešinės akiduobės skeveldrinio lūžio nesimato ir galėjo jų nesimatyti, jeigu jie ir buvo padaryti. Tokie sužalojimai ne visada matosi ir padarius kompiuterinę tomografiją. „Šviesiojo periodo“ buvimą patvirtina tas pats ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nukentėjusieji po galvos traumos dažnai patiria galvos smegenų sukrėtimą, pasireiškiantį trumpalaikiu sąmonės netekimu, po jo gali sekti „šviesusis periodas“, paprastai trunkantis nuo kelių iki keliolikos valandų, kol dėl besivystančio galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo nesutrinka gyvybines funkcijas reguliuojančių centrų veikla ir įvyksta mirtis. O nuteistojo N. N. skundo argumentus, kad specialistų K. C., V. V. paaiškinimai apie tai, jog kaukolės lūžių rentgenogramose galėjo ir nesimatyti yra prielaidos, paneigia eksperto J. Rybalko paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, kad R. K. A. padaryto lūžio eigą rentgenogramose pamatyti yra labai keblu, kadangi rentgenogramose matomi lūžiai, kurie yra vertikalūs, o kai lūžiai horizontalūs, tai rentgenogramoje galima pamatyti tik tašką ir tik žiūrint iš priekio, iš šono rentgenologas iš viso gali nieko nepamatyti. Taip pat ekspertas paaiškino, kad dešinės akiduobės lūžis yra horizontalioje plokštumoje, o tokio lūžio rentgenogramose neįmanoma pamatyti. Tokį lūžį galima pamatyti kompiuterinėje tomogramoje, tačiau ir tai ne visada. Įvertinus paminėtas specialisto išvadą, ekspertizės aktą, specialistų bei eksperto paaiškinimus, pritartina teismo išvadai, kad R. K. A., sužalotas N. N., esant „šviesiajam periodui“, sąmoningas buvo patalpintas į Jonavos ligoninę ir dėl objektyvių priežasčių nediagnozavus kaukolės lūžių, kraujas išsiliejo jam į smegenis, dėl ko jis mirė. Jokių duomenų, jog prieš R. K. A. buvo vartotas smurtas ligoninėje, ar jis pats būtų susižalojęs, byloje nėra.

Tai, kad būtent nuteistasis N. N. 2008 m. lapkričio 8 d., apie 20.15 val., Jonavos r., Ruklos sen., (duomenys neskelbtini)kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam R. K. A. mažiausiai du smūgius į veido sritį, po ko šiam pargriuvus, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešis smūgius į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis kitą dieną mirė, patvirtina ne tik jau išanalizuotas ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nuteistasis, apklaustas teisme parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, vakare grįžęs iš darbo ir neturėdamas raktų nuo buto durų, pradėjo į jas belstis, o po to spardyti, kad įsileistų į vidų bute miegojusi neblaivi jo mergina. Tuo metu, kada pradėjo spardyti buto duris, iš buto, galimai Nr. 29, išėjo kaimynai L. ir kaip vėliau sužinojo R. K. A., kuris pasakė „ką čia darai“. Pastarajam atsakė, jo daužo savo buto duris bei paliepė jam „minti‘ iš čia. R. A. pasakęs „man čia neaiškink“, stvėrė jam už šono, bandė smūgiuoti, sučiupo už plaukų ir jie abu susistumdę nukrito ir besivartydami laiptais žemyn nusirito tarp 5 ir 4 namo aukštų. Bekrisdamas pats susižalojo galvą, prasikirto pakaušį. Po to, išsprūdęs iš minėto vyriškio išbėgo iš laiptinės ir nuėjo tiesiai pas A. R.. Nuėjęs pas jį į butą paprašė, kad šis nuvežtų jį pas draugą. Kažką jam pasakojo apie konfliktą laiptinėje. Po to, abu nuėjo prie A. R. automobilio ir pamatė ateinantį R. A., kuris eidamas rėkė „ką malalietka šokinėsi prie manęs“. Priėjęs R. A. jį sugriebė, todėl sudavė smūgį jam per rankas, pastūmė, pasakė jam “eik seni namo“. Tada pastarasis sudavė smūgį jam į veidą, todėl sudavė kumščiu jam taip pat du smūgius į veidą. Nuo antro smūgio R. A. nukrito ant asfalto. Bandė jam gulinčiam įspirti, tačiau draugas koją jį užstojo. Po to, atėjo tėvas ir manydamas, jog pirmas pradėjo konfliktą, pradėjo ant jo šaukti ir nustūmė link namų. Nueidamas paliko nukentėjusįjį gulintį. Nuo jo nestipriai suduotų dviejų smūgių į veidą R. A. mirti negalėjo. Taigi iš esmės pats nuteistasis N. N. neneigia sudavęs smūgius R. K. A. į veidą, po ko šis nugriuvo ant asfalto.

Įvykio vietoje veikos padarymo metu dar buvo liudytojas A. R., kuris teisme parodė, kad N. N. sudavė smūgius rankomis R. A. į veidą, tačiau kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, galimai 2-3 kartus. R. A. aukštielninkas nukrito ant asfalto. Po to, R. A., viena ranka besiremdamas į asfaltą, kitą laikydamas ištiesęs į viršų gynėsi, nes N. N. kėsinosi jam įspirti. Matė, kaip N. N. R. A. vieną kartą įspyrė, tačiau kur pataikė, nepastebėjo. Po to, R. A. jau nebesikėlė, liko gulėti, nebesidangstė ir nejudėjo. R. A. gulint ant asfalto, N. N. gal apie 2-3 minutes bėgiojo apie jį kėsindamasis dar įspirti, tačiau jis pats N. N. laikė ir prie gulinčio R. A. neprileido, iki atėjo N. N. tėvas ir jį išsivedė. Taigi šio liudytojo parodymai patvirtina, kad smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam sudavė būtent N. N..

Kad nuteistasis N. N. sudavė smūgius R. K. A. į veidą, dėl ko šis nukrito, patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai, duoti teisme. Liudytoja parodė, kad įvykio vakarą, eidama į parduotuvę, pastebėjo aikštelėje priešais K. M. g. 8-ą namą, prie automobilio stovinčius N. N. ir A. R.. Grįždama iš parduotuvės pastebėjo, jog prie abiejų stovinčių vaikinų priėjo R. A. ir jie tarpusavyje pradėjo kažką aiškintis. Po to, R. A. nusigręžė eiti, tada prie jo priėjo N. N. ir sudavė vieną smūgį ranka į lūpą. Nuo suduoto smūgio R. A. krito aukštielninkas, galva stipriai trenkdamasis į asfaltą. R. A. nugriuvus, N. N. pradėjo pradžioje jį daužyti kumščiais į galvos ir veido sritį, o po to spardyti. Kiek sudavė smūgių kumščiais ir įspyrė pasakyti negali, tačiau jų buvo daug. Kur tiksliai R. A. įspyrė pasakyti negali, bet jai atrodo, kad į galvos ir krūtinės sritis.

Liudytojas T. J. teisme parodė, kad išėjo į namo laiptinę parūkyti ir aikštelėje ant asfalto pamatė gulintį žmogų. Tas žmogus gulėjo kitoje kelio pusėje priešais jo laiptinę. Paėmęs iš namų prožektorių, priėjo prie gulinčio žmogaus ir į jį pašvietus, jis lyg sudejavo. Ar jo veidas buvo kruvinas, nepastebėjo. Tačiau jis gulėjo ir nekalbėjo, bei buvo apsišlapinęs. Tada iš namo laiptinės atėjo N. N. ir eidamas link gulinčio žmogaus pradėjo šaukti „užmušiu tave, išvis“. Jis ėmė stabdyti N. N. sakydamas “Nerijau nusiramink“. Pastarąjį taip pat laikė ir liepė ramintis kartu buvęs jo draugas A. R.. Matėsi, jog N. N. buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, o veidas buvo kitoks nei blaivaus.

Tai, kad R. K. A. 2008 m. lapkričio 8 d. vakare sudavė smūgius rankomis į veidą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ir trenkėsi galva į asfaltą, būtent N. N., patvirtina ir kitų liudytojų: D. B., B. M., O. K., R. G. parodymai.

Nuteistasis N. N. kelia versiją apie tai, kad R. K. A. galėjo susižaloti namo penkto aukšto laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kai tarp jo ir neblaivaus R. K. A. įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje, R. K. A. stvėrė jam už šono, bandė smūgiuoti, sučiupo už plaukų ir jie abu susistumdę nukrito ir, besivartydami laiptais, nusirito žemyn tarp 5 ir 4 namo aukštų. R. K. A. minėto konflikto metu, bekrisdamas, galėjo susižaloti. Nors tokią nuteistojo versiją patvirtina liudytojai M. J. ir V. V., kolegija ją atmeta. Liudytoja M. J., kuri teisme parodė, jog minėtu laiku girdėjusi laiptinėje triukšmą, trijų vyrų balsus, tame tarpe N. N. bei liudytojas V. V., kuris teisme parodė, kad įvykio vakarą girdėjo laiptinėje triukšmą, trijų vyrų balsus, kurie tarp savęs barėsi, ginčijosi, o po to išgirdo, kad kažkas tai laiptais kristų. Šių liudytojų parodymus kolegija atmeta. Pirmiausia juos paneigia jau minėtas ekspertizės aktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad įvertinus N. N. parodymus apie galimo kritimo nuo laiptų eigą (R.K. A. krito ir vertėsi apsikabinęs N. N.), mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo patirti viršugalvio kairės pusės traumą atsitrenkiant į laiptinės sieną. Atsižvelgiant į patirtos galvos smegenų traumos pobūdį, tikimybė, kad R.K. A. mirtį lėmusį viršugalvio kairės pusės sumušimą buvo patyręs grumtynių metu laiptinėje, o po to praėjus kelių valandų laikotarpiui savarankiškai išeitų į kiemą, aktyviai dalyvautų muštynėse, mažai tikėtina. Šį savo ekspertizės aktą ekspertas J. Rybalko patvirtino apeliacinės instancijos teisme bei paaiškino, jog jei R. K. A. būtų kritęs nuo laiptų, jo kūne būtų rasta daugiau sužalojimų, ne tik galvos srityje. Be to, nuteistojo N. N. ir minėtų liudytojų M. J. ir V. V. parodymus apie nuteistojo ir nukentėjusiojo grumtynes laiptinėje paneigia ir liudytojų R. L. ir J. L. parodymai. Liudytoja R. L. teisme parodė, kad 2008 m., jau apie metus laiko, kartu su savo vyru J. L. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris randasi 5 namo aukšte. Priešais jų butą, tai yra bute Nr. 30, kartu su mergina gyveno vaikinas, pravarde „gruzinas“. 2008-11-08 vakare, J. L., kartu su į svečius atėjusiu R. A. gėrė alkoholinius gėrimus. Ji pati tą vakarą alkoholio nevartojo. Jau buvo tamsus paros laikas, kai R. A., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susiruošė eiti į namus. Nors laiptinė buvo neapšviesta, šviesa sklido tik pro pravertas jų buto duris, todėl matė, kaip prisilaikydamas už laiptų turėklų, R. A. nulipo iki namo trečio aukšto, kur nuo judesio daviklio užsidegė laiptinės apšvietimas. Tada ji uždarė buto duris. Laiptinėje tuo metu daugiau jokių žmonių nebuvo ir jokio konflikto neįvyko, jokio triukšmo negirdėjo. R. A. iš jų buto išėjo nesužalotas, o tik būdamas neblaivus. J. L. tada nuėjo miegoti. Kitą rytą, apie 9 val., beidama matė, jog namo laiptinėje buvo švaru, jokio kraujo dėmių ar šlapimo pėdsakų nebuvo. Matė, kaip kaltinamasis savo buto duris spardė ne įvykio naktį, o ankščiau. Šios liudytojos parodymus pilnai patvirtina liudytojo J. L. parodymai. Taigi nuteistojo N. N. versija apie neva nukentėjusiojo susižalojimą šiam krentant laiptinėje nuo laiptų, paneigta.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis N. N. 2008 m. lapkričio 8 d., apie 20.15 val., Jonavos r., Ruklos sen., (duomenys neskelbtini)kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam R. K. A. mažiausiai du smūgius į veido sritį, po ko šiam pargriuvus, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešis smūgius į veido sritį, nuo patirtų sužalojimų R. K. A. 2008-11-09, 8.45 val., ligoninėje mirė. Taigi tarp N. N. veiksmų – suduotų smūgių R. K. A. į galvos sritį, ir kilusių padarinių – R. K. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. N., suduodamas smūgius R. K. A. į galvos sritį, suvokė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi N. N. veikė netiesiogine tyčia. Jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir prieštaringais liudytojų parodymais, kolegija pažymi, kad N. N. kaltė grindžiama specialisto išvada, ekspertizės aktu, eksperto paaiškinimais, esminėse detalėse sutampančiais liudytojų parodymais, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais bei kitais skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytais įrodymais.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes: motyvuotai atmetė bylos aplinkybių neatitinkančias versijas, šalino prieštaravimus liudytojų parodymuose, o nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių remiasi išdėstytais N. N. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir atmeta jiems prieštaraujančius bylos duomenis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Iš nuosprendžio matosi, kad teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 str. reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Skirdamas bausmę nuteistajam teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą N. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į N. N. asmenybę. Teismas įvertino tai, N. N. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. N. N. laisvės atėmimo vietoje charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagal BK 129 str. 1 d. paskirta sankcijos vidurkiui artima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri negali būti laikoma per griežta ir šios bausmės švelninti pagrindo nėra.

Skunde nuteistasis taip pat prašo atmesti jam pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šios skundo dalies irgi nėra pagrindo tenkinti, kadangi N. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl R. K. A. nužudymo. Turtinės žalos (laidojimo išlaidų) dydį patvirtina prie bylos pridėti dokumentai. Neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į visas CK 6.250 str. 2 d. išvardintas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė