Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1524-264/2020 sprendžiant ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinio atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl lėšų grąžinimo nutraukus sutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos vandenys“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pagal Susitarimo 5 punktą lėšos galėjo būti UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašymu nurašytos tik iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ERGO Insurance SE 2017 m. gruodžio 20 d. reikalavimu AB Šiaulių banko pareikalavo, kad AB „Ekra“ priklausantys pinigai būtų pervesti iš deponavimo sąskaitos į ERGO Insurance SE sąskaitą. Toks pavedimas buvo padarytas 2018 m. sausio 12 d. Po šio mokėjimo atsakovė jokių mokėjimų UAB „Aukštaitijos vandenys“ nevykdė.

4. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą, likęs tos dienos AB „Ekra“ lėšų likutis negalėjo būti nurašytas UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir turėjo būti gražintas ieškovei, nes po bankroto bylos iškėlimo bet kokie atsiskaitymai yra negalimi.

5. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigė, kad pas atsakovę buvo jai priklausantys 348 883,44 Eur. Ir iš atsakovei priklausančių pinigų, buvusių AB Šiaulių banko, vėliau pervestų atsakovei ERGO Insurance, buvo likę 331 696,44 Eur. Šiai sumai ieškovė ir pareiškė ieškinį, nes iškėlus bankroto bylą pas kitus asmenis esantys BAB „Ekra“ pinigai turi būti grąžinti pačiai bankrutuojančiai įmonei, o ne skiriami defektų šalinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

12. Vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, egzistavimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar byloje esančios šalys turėjo galimybę atstovauti savo interesus ir išsakyti poziciją. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas byloje reikalavimas.

14. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2230-803/2019 (vėliau Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-351-330/2020) ieškovė – UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BAB „Ekra“ įsipareigojimų pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ neįvykdymą (defektų neištaisymą per pranešimo apie defektus laiką) draudžiamuoju įvykiu ir priteisti jai iš ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 331 696,44 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad BAB „Ekra“ netinkamai atliko statybos darbus, todėl įvyko draudiminis įvykis ir dėl to turi būti užsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ išmokėta draudimo išmoka. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino aplinkybę, kad BAB „Ekra“ bankrutuoja, ERGO Insurance SE žinioje esančios sumos paskirtį ir panaudojimo tikslus. Teismas BAB „Ekra“ argumentus, kad buvo sulaikyti bankrutuojančios įmonės pinigai ir jei teismas priteistų draudimo išmoką, tai būtų atsiskaitymas su trečiosios eilės kreditoriumi, dėl to būtų grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, atmetė, pažymėdamas, kad draudimo sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad sulaikytų pinigų klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas, ieškovė šioje byloje savo poziciją, kurią teikia šioje byloje ieškiniu, jau yra teismui nurodžiusi ir ji jau yra įvertinta. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 pagrindu, o ne 4 pagrindu (kai byla jau yra išnagrinėta), nes ieškinio priėmimo metu, BAB „Ekra“ civilinėje byloje Nr. e2-2230-803/2019 (kurioje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis) priimtą sprendimą buvo apskundusi apeliaciniu skundu, su kurio turiniu susipažinus matyti, kad jis iš esmės tapatus šioje byloje pareikštam ieškiniui.

15. Šioje civilinėje byloje ieškovė yra BAB „Ekra“, kuri kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovei 331 696,44 Eur; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) iki bus išnagrinėta ši byla uždrausti atsakovei išmokėti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ 331 696,44 Eur, vykdant ERGO Insurance SE įsipareigojimus UAB „Aukštaitijos vandenys“ pagal laidavimo raštą. Taigi, šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį siekdama atgauti atsakovės sulaikytą 331 696,44 Eur sumą, kuri buvo sulaikyta kaip garantas dėl galimų defektų šalinimo. Ieškovės vertinimu, ji įgijo teisę į sulaikytą sumą, kadangi jai 2018 m. sausio 15 d. iškėlus bankroto bylą, draudimo sutartis nustojo galioti, todėl jos sulaikyti pinigai turi būti jai grąžinami.

16. Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad abiejose bylose yra keliamas ginčas dėl draudimo teisinių santykių (draudimo sutarties galiojimo metu atsiradusių teisinių padarinių (draudiminio įvykio iki bankroto bylos iškėlimo, draudimo sutarties vykdymo (nutraukimo) bankroto atveju), šiuo atveju dėl tos pačios ginčo sumos, esančios ERGO Insurance SE žinioje, priteisimo – 331 696,44 Eur (to paties dalyko), abiejose byloje nurodytos tos pačios šalys tik skirtingomis procesinėmis padėtimis, atsakovas tas pats, ieškovė BAB „Ekra“ savo poziciją dėl įmonės bankroto egzistavimo ir tinkamo sulaikytos sumos panaudojimo išsakė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą matyti, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta ir 2020 m. gegužės 26 d. apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, kuriuo ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinys buvo patenkintas. Nagrinėjant BAB „Ekra“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas įvertino jos nurodytas aplinkybes dėl 331 696,44 Eur sumos, esančios ERGO Insurance SE žinioje, paskirties ir panaudojimo. Todėl, atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės BAB „Ekra“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

17. Papildomai akcentuotina, kad BAB „Ekra“, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme bei vėliau apeliacine tvarka, turėjo visas galimybes realizuoti savo teises į teisminę gynybą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šią savo teisę ji įgyvendino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad abejose bylose BAB „Ekra“ išsakyta pozicija ir teikti reikalavimai yra tapatūs, jos keliamas ginčas šioje byloje yra analogiškas jos pozicijai kitoje aptartoje civilinėje byloje, kurią ji grindė tomis pačiomis aplinkybėmis ir kuri šiai dienai tiek pirmosios instancijos tiek apeliacinės instancijos teismų yra išnagrinėta ir įvertinta.

18. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog bylose skiriasi pagrindai, apeliacinės instancijos teismo vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės bei bylose susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Minėta, jog sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų formuluočių, prioritetas negali būti teikiamas lingvistiniam jų aiškinimui, o iš esmės turi būti atsižvelgiama į reikalavimais siekiamą materialinį teisinį rezultatą.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.