- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-1330-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-2-01-3-15972-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Griana“, UAB „Sodo gidas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. R. priešieškinį ieškovui G. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys UAB „Griana“, UAB „Sodo gidas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo K. R. 27970 Lt negrąžintos skolos pagal 2009-05-11 atsakovo pasirašytą ir ieškovui išduotą vekselį, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas K. R., 2009-05-11 pasirašydamas paprastąjį vekselį, besąlygiškai įsipareigojo ieškovui G. B. sumokėti iki 2009-06-05 27970,00 Lt adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki šios dienos savo prievolės pagal išduotą vekselį neįvykdė, vekselyje nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog jis pasirašė paminėtą vekselį. Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešieškinį (b.l. 70-74), taip pat ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, su ieškovas su atsakovu yra pažįstami nuo 2007 m. pabaigos, atsakovas iš ieškovo pinigų skolinosi ne vieną kartą. Nors atsakovas priešieškinyje teigia, kad vekselis iš tikrųjų buvo išrašytas įforminti skolinius santykius tarp trečiųjų asmenų UAB „Griana“ ir UAB „Sodo gidas“, tačiau atsakovas neįrodė, kad UAB „Griana“ ir UAB „Sodo gidas“ prievoliniai sutartiniai santykiai transformavosi į skolinius santykius, pagrįstus atsakovo 2009-05-11 išduotu vekseliu. Be to, atsakovas vekselio neginčijo nei iš karto jį išdavęs, nei iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui, todėl nepagrįstais laiko atsakovo teiginius, kad išrašytas vekselis neatitiko vekselio davėjo (atsakovas) vidinės valios, nes sąžiningas, teisingas, protingas ir apdairus asmuo iš karto turėtų ginčyti tokį vekselį. Ieškovas laiko, kad atsakovas turėjo suprasti, kokį dokumentą pasirašinėja, nes vekselio turinys trumpas ir aiškus, tuo tarpu atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo apsvarstyti galimas tokio dokumento pasirašymo teisines pasekmes. Tokiu būdu nėra pagrindo vekselio pripažinimui negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo K. R. 27970 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-09-20) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2339 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. B.. Priešieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad kad atsakovas K. R. 2009-05-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui G. B. sumokėti 27970,00 Lt (b.l. 3). Vekselyje nurodyta suma turėjo būti sumokėta ieškovui iki 2009-06-05 adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčija 2009-05-11 vekselio išrašymo fakto, tačiau teigia, kad vekselis pasirašytas iš esmės suklydus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovo teigimu, ginčo vekselis buvo išrašytas UAB „Griana“ pagal 2009-04-20 paslaugų atlikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Griana“, kurios vadovu šios sutarties pasirašymo metu buvo ieškovas, ir UAB „Sodo gidas“, kurios vadovas yra atsakovas, atliktų darbų apmokėjimui užtikrinti. Šią aplinkybę, anot atsakovo, patvirtina vekselio surašymo dieną (2009-05-11) surašytas atliktų darbų aktas ir tarpusavio skolų suderinimo aktas (b.l. 40-45). Taip pat atsakovas teigia, kad byloje esantys pakvitavimai 5000 Lt ir 16000 Lt sumai patvirtina būtent dalies (21000 Lt) skolos pagal 2009-05-11 vekselį grąžinimą.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) nuostatomis, kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų, todėl, atsakovo priešieškinis atmestinas (CPK 12 str., 178 str.). Nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti atsakovo 2009-05-11 išrašytą vekselį negaliojančiu, vekselyje nurodyta suma – 27970,00 Lt – priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 1.105 str., 6.38 str., 6.65 str.). Iš atsakovo priteistina visa 2009-05-11 vekselyje nurodyta pinigų suma, nes teismas laiko, jog atsakovo pateikti teismui įrodymai ir liudytojos A. S. parodymai nepatvirtina, jog 5000 Lt ir 16000 Lt mokėjimai buvo skirti būtent įsipareigojimams pagal vekselį įvykdyti, nes teismui pateiktų pakvitavimų turinys ir šio pakvitavimo subjektai teismui neleidžia tokios išvados daryti, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo vadovaujamų įmonių buvo susiklostę sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu taip pat buvo atliekami mokėjimai (b.l. 75, 87, 93).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. R. prašo panaikinti Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimą, pripažinti šalių sudarytą sandorį apsimestiniu ir atsakovo su ieškovu santykius sureguliuoti pagal LR CK 1.87 straipsnio nuostatas, t.y. pripažinti tikruosius sandorio tikslus - užtikrinti ūkio subjektų UAB "Sodo gidas" ir UAB "Griana" atsiskaitymus.
Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl CK 1.87 straipsnio taikymo galimybės, neįvertino visų išsakytų argumentų, kad sandoris buvo apsimestinis, sudarytas spaudžiant kreditoriui ir turintis tikslą garantuoti dviejų ūkio subjektų - UAB "Sodo gidas" ir UAB "Griana" atsiskaitymus, neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų-ieškovo pasirašytų pakvitavimų, banko išrašų ir kitų įrodymų. Kadangi ieškovas nuslėpė nuo teismo įrodymus, patvirtinančius tikrąjį sandorį, tuo atsakovo manymu pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą kurioje dėl ieškovo veiksmų, susijusių su ginčijamuoju sandoriu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d Nr.10- 2-279-11. Apeliantas nurodo prašęs teismo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas pradėtame ikiteisminiame tyrime, tačiau teismas sprendime nepaminėjo atsakovo argumento, kad galimai buvo klastojami įrodymai, ir niekaip nepasisakė apie prašymą stabdyti bylą, tuo pažeisdamas atsakovo procesines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) kelią naują reikalavimą (CPK 312 str.), kuris nebuvo keliamas ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant vien į tai apeliacinis skundas nenagrinėtinas, apeliacinės instancijos teisme, kaip neatitinkantis LR CPK 306 straipsnyje numatytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas kruopščiai nagrinėjo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo valios trūkumų pasirašant ginčo vekselį buvimo, t. y. tyrė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius jų sudarytus sandorius, aiškinosi atsakovo valios pasirašyti ginčo vekselį formavimosi procesą, vertino abiejų šalių elgesį, šalių patirtį versle (atsakovas yra įmonės direktorius) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas tyrė ĮVPĮ 19 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su teisinio pagrindo vekseliui išduoti buvimu, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, atsižvelgė į atsakovo verslo patirtį ir įvertino jo galimybes suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus. Įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas nagrinėjo ir atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius dėl to, kad šalys buvo susitarusios, jog vekselis yra dokumentas, kuriuo buvo įforminti santykiai tarp ieškovo ir atsakovo valdomų įmonių, kad nebuvo teisinio pagrindo vekseliui pasirašyti, kad vekselis pasirašytas skubant, neturint galimybės pasikonsultuoti dėl tokio dokumento reikšmės. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas atmetė priešieškinio reikalavimus ir tenkino ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą ir palūkanas, atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009-05-11 vekselį, jo išrašytą ieškovo G. B. naudai. Todėl apelianto skunde formuluojami reikalavimai atsakovo su ieškovu santykius sureguliuoti pagal LR CK 1.87 straipsnio nuostatas, t.y. pripažinti tikruosius sandorio tikslus - užtikrinti ūkio subjektų UAB "Sodo gidas" ir UAB "Griana" atsiskaitymus, yra nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, t.y. ieškovo pasirašytų pakvitavimų, banko išrašų ir kitų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ginčijamo vekselio kaip sandorio apsimestinumas. Teismas įvertino, kad atsakovo pateikti teismui įrodymai ir liudytojos A. S. parodymai nepatvirtina, jog 5000 Lt ir 16000 Lt mokėjimai buvo skirti būtent įsipareigojimams pagal vekselį įvykdyti, nes teismui pateiktų pakvitavimų turinys ir šio pakvitavimo subjektai teismui neleidžia tokios išvados daryti, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo vadovaujamų įmonių buvo susiklostę sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu taip pat buvo atliekami mokėjimai (b.l. 75, 87, 93). Todėl apelianto argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarp šalių susiklostančius teisinius santykius įstatymai reguliuoja tikslu padėti šalims taip suderinti ir įforminti savo valią sutartiniuose santykiuose, kad sudarytos prievolės neįvykdymo atveju šalys galėtų ginti savas pažeistas teises atitinkamai įrodymais pagrįsdami nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje iš teismo posėdžių protokolų ir juose fiksuotų šalių bei liudytojos parodymų matyti, kad šalys nesilaikė nei norminiais aktais sureguliuotos sutartinių prievolių įforminimo tvarkos, nei atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos, t.y. vietoje sąskaitos už atliktus darbus neva buvo išrašomi vekseliai, atsiskaitymus buvo siekiama vykdyti grynaisiais pinigais, nes nebuvo noro išrašyti sąskaitas, atsiskaitymai už bendrovės prievoles buvo vykdomi fiziniams asmenims priklausančiais pinigais ar jų iš trečiųjų asmenų pasiskolintais pinigais, atsiskaitymai tarp juridinių asmenų patvirtinami pakvitavimais raštelio forma ir pan. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nesilaikančios įprastų ir privalomų norminių aktų reikalavimų komercinėje ūkinėje veikloje šalys riboja savas galimybes ginti pažeistas teises, jeigu kita iš susitariančių šalių nevykdo arba netinkamai vykdo prisiimtus prievolinius įsipareigojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pateiktieji atsakovo pakvitavimai ir banko sąskaitos išrašai niekaip nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, nes juose nėra fiksuoti ir atspindėti nurodomi teisiniai santykiai ar jų pagrindu atsiradusių prievolių įvykdymas. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovas nuslėpė nuo teismo įrodymus, patvirtinančius tikrąjį sandorį, tačiau net ir tokių dokumentų pateikimas negalėtų paneigti aplinkybės, kad ginčijamas vekselis nėra savarankišką prievolę sukuriantis įrodymas. Jeigu savarankiškos prievolės nebuvo, tai toks dokumentas turėjo būti nepasirašytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesuprato, jog vekselį pasirašo savo, o ne juridinio asmens, t.y. UAB „Sodo gidas“, vardu, nes vekselio tekstas yra aiškus ir trumpas, vekselyje yra nurodyti ieškovo ir atsakovo kaip fizinių asmenų duomenys, t.y. jų vardai, pavardės, asmens kodai, tuo tarpu vekselyje nėra jokių juridinių asmenų rekvizitų, t.y. įmonių kodų, įmonių antspaudų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesuprato ir negalėjo suprasti, kas tampa vekselio davėju pagal išrašytą vekselį. Tai, kad atsakovas K. R., atsižvelgiant į jo pareigas (UAB „Sodo gidas“ vadovas), jo, kaip vadovo vykdomas funkcijas, turėjo suprasti prisiimamus įsipareigojimus pagal vekselį, galima spręsti ir iš atsakovo vėliau paruošto ir ieškovui teikto paprastojo neprotestuotino vekselio projekto (b.l. 96), kuriame vekselio davėju ir vekselio turėtoju jau nurodomos ieškovo ir atsakovo vadovaujamos įmonės kaip juridiniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo, nes 2011-05-16 protokoline nutartimi prašymas dėl bylos sustabdymo buvo atmestas, nenustačius CPK 163-164 straipsniuose numatytų sustabdymo pagrindų. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Jeigu apelianto skunde minimame ikiteisminiame tyrime ateityje bus nustatytos reikšmingos šio ginčo išnagrinėjimui aplinkybės, apeliantui įstatymas numato galimus pažeistų teisių gynimo būdus per proceso atnaujinimo institutą.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.