Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., administracine tvarka nebaustas, teistas:

2007-02-13 Kauno r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. 2 d. -l/a l m, taikytas BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas l m., 2007-10-30 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti l m. l/a bausmę;2008-02-15 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., BK 63 str. ir BK 64 str. tvarka, galutinė bausmė - l/a 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

2008-04-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 64str. tvarka - l/a 11 mėnesių; 2008-09-09 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi galutinai subendrinta bausmės BK 63 str. 1,4,9 d. tvarka su Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu 2008-02-15, bei BK 64 str. tvarka su 2007-02-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė l/a lm.3 mėn., bausmę atlikęs 2009-05-15; 2010-04-01 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams trejiems mėnesiams;

taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi, vadovaujantis LR BPK 362 str., 365 str. nuostatomis, G. J., nuteistam 2013-06-27 Danijos Karalystės Kolding teismo 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už plėšimą panaudojus nešaunamąjį ginklą pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 288 (1) 1 ir (2) straipsnį už plėšimą, pagal BK 245 (1) straipsnį už užpuolimą bei BK 21 straipsnį už pasikėsinimą užpulti, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir palikta ta pati 1 (vienerių) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausmė, paskiriant atlikti ją pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-06-27; paleistas iš Vilniaus pataisos namų 2014-11-20 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2017-06-20 apie 2 val. 30 min. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - nukentėjusiajai sugyventinei G. S. bei nežymiai sutrikdė šeimos narės -nukentėjusiosios G. S. močiutės I. S. sveikatą, o būtent: vieną kartą įspyrė G. S. į kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavė I. S. į veidą, padarydamas I. S. kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos įdrėskimą dešinės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tiksliai visko neprisimena, nes įvykis seniai buvo. Laikosi savo ankstesnių parodymų.

Kiek prisimena, 2017-06-20 vakare, apie 23 val. atvyko į sugyventinės G. S., su kuria negyvena kartu jau mėnesį laiko, butą pasimatyti su savo dukra. G. S. gyvena pas močiutę. Tame bute jis pats gyveno apie 2 metus, tačiau balandžio 21 d. atidavė to buto raktą.

Prieš atvažiuodamas nesitarė su G. S., kad atvažiuos. Dieną G. S. nebuvo namuose, t.y. jis jos nerado, todėl atvažiavo vakare. Kas jį įleido į butą, jis neatsimena.

Atsimena, kad I. S. buvo stipriai apsvaigusi, griuvinėjo. Jis bute prabuvo apie pusvalandį, su I. S. gėrė virtuvėje sidrą, kurį jis pats atsinešė. Tuo metu G. S. buvo kambaryje. Po to ji buvo išėjusi iš kambario ir sakė, kad neleis pasimatyti su dukra. Kas po to buvo, jis neprisimena. Prisimena, kad G. S. paėmė telefoną, kai jis buvo tualete, nes grįžus iš tualeto, jis telefono nerado. Kilo ginčas su G. S.. Dėl to jis pasiėmė dukrą, išėjo iš buto ir taksi išvažiavo pas brolį. Nukentėjusios sakė, kad jis neimtų dukters, bet veiksmais jos neprieštaravo. Iš kur atsirado sužalojimai I. S. veide, jis nežino. Jis jai nesudavė, G. S. nespyrė.

Su dukra nuvyko pas brolį. Po to atvyko policija.Kadangi brolis buvo išėjęs, užrakinęs duris ir pasiėmęs rfaktą, jos policijso pareigūnų neįleido. Policiją įleido buto šeimininkė.

Pripažįsta, kad prieš atvažiuodamas siuntė G. S. SMS žinutes, tačiau kokas neprisimena. Galėjo ir keiksmažodžiais kreiptis į G. S..

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad ji gyvena jos močiutės I. S. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) Augina mažametę dukrą I. J..

2017-06-20 apie 2 val., jai, dukrai ir močiutei jau miegant, išgirdo durų skambutį. Ji neatsikėlė ir toliau su dukra miegojo. Girdėjo, jog močiutė atidarė lauko duris, taip pat girdėjo, jog į namus atėjo G. J., kuris yra jos dukros I. J. tėvas. Girdėjo, kad G. J. kalba su jos močiute, tačiau ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, nes iš kambario neišėjo sąmoningai-nenorėjo susitikti su G. J.. Apie 02.20 val. į kambarį įėjo G. J. ir uždegė šviesą. Tarp jos ir G. J. kilo žodinis konfliktas, G. J. jai sakė, kad nori pasimatyti su dukra, o ji jam atsakė, kad dabar yra nakties metas. Ir ji, ir močiutė prašė, kad G. J. išeitų iš jos namų, tačiau G. J. prašymų nepaisė. Tuo metu pabudo jos dukra, G. J. ją pasiėmė ant savo rankų. Tuo metu, kai G. J. pasiėmė dukrą ant rankų, pati G. S. sėdėjo ant lovos, o tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Jiems besiginčijant G. J., laikydamas dukrą ant rankų, spyrė vieną kartą G. S. į kaklą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio smūgio ji iškart išbėgo iš kambario ir nubėgo į vonią, kurioje būdama skambino policijos pareigūnams. Iškvietus pareigūnus ir išėjus iš vonios, ji pamatė, kad G. J. ir jos dukters bute jau nėra, o močiutės akis yra sumuštą, jos veidas buvo kruvinas. Močiutė jai pasakė, kad G. J. jai kumščiu sudavė vieną kartą į akį. Ji pati, kai G. J. trenkė močiutei, nematė, nes kai jis jai spyrė į kaklą, tai ji išbėgo iš kambario.

Kadangi G. J., pabėgęs iš namų su dukra, nesusisiekė su G. S. ir nepranešė kur yra, ji pati išsiaiškino, kad jis su dukra nuvyko pas savo brolį į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). Ji ten nuvažiavo, skambino į buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors prieš paskambinant į duris ji bute girdėjo jo ir dukros balsus. Kadangi G. J. durų neatidarė, tai ji vėl iškvietė policijos pareigūnus, su kurių pagalba buvo patekta į butą ir jai buvo grąžinta dukra. Minėto įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti, todėl pas medikus ir teismo medikus ji nesikreipė. Įvykio metu jokia turtinė žala jai nebuvo padaryta.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2017-06-20 apie 02.20 val. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ji su savo anūke G. S. ir proanūke I. J., atėjo G. S. buvęs sugyventinis G. J.. Kai jis paskambino į namų duris, ji ir anūkė miegojo. I. S. pabudusi atidarė buto duris. Matė, kad G. J. akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kalba buvo nerišli. Jis atsinešė ir nugertą sidro butelį. Kadangi G. J. elgėsi mandagiai, ji jį įleido į namus, buvo su juo namų virtuvėje, kalbėjo ir jį ramino. Pokalbio metu G. J. gėrė sidrą. Ji jam sakė, kad jis ateitų ryte, tuomet jos jam leis bendrauti su jo dukra I. J.. Tačiau jis vis tiek norėjo pasimatyti su G. S., kuri miegojo kitame kambaryje. Galiausiai jis, neklausydamas jos nuėjo į kambarį, kuriame miegojo G. S. su I. J.. Kambaryje tarp G. J. ir G. S. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu G. J. ant rankų pasiėmė savo dukrą I. J. ir koja vieną kartą spyrė G. S.. Tuo metu ji pasisuko ir G. J. pataikė G. S. į kaklą. G. S. išbėgo iš kambario ir užsidarė vonioje. Kambaryje liko G. J. su dukra ant rankų ir I. S.. Viskas vyko labai greitai-G. J. kumščiu trenkė I. S. į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas, o G. J., pasiėmęs I. J., išbėgo iš namų. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nuvykusi pas teismo medikus dėl padaryto sužalojimo.

Iš 2017-06-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad G. S. nurodė, jog 2017-06- 20 apie 02.30 vai. namuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, buvęs jos sugyventinis žodinio konflikto metu vieną kartą spyrė jai į kaklą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tada iškart sudavė smūgį rankos kumščiu jos močiutei taip sukeldamas ir jai fizinį skausmą. Smurtauja ne pirmą kartą (b. 1.2).

Iš 2017-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kambaryje Nr. 2 ant grindų matosi raudona dėmė (galimai kraujas) (b. 1. 8-13).

Iš 2017-06-20 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad įvykio metu G. J. sužalojo I. S., ant I. S. veido buvo matoma kraujuojanti prakirsta žaizda (b. 1. 36-37).

Iš 2017-06-20 specialisto išvados Nr. G 1699/2017(02) matyti, kad galimai įvykio metu I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 49).

Iš 2017-07-10 apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei" (priklauso G.J.), kurį pateikė G. S.. Matosi G. J. susirašinėjimas su G. S. ir I. S.. Susirašinėjime matome keiksmažodžius. G. J. nori susitikti su dukra, kaltina G. S. neištikimybe, žada atvykti į namus, patikrinti ar G. S. namie (b. I. 52-57).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6203 matyti, kad 2017-06-20 11.15 val. G. J. nustatytas 0,28 ‰ (promilių) girtumas. (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. vieną kartą įspyręs savo sugyventinei-nukentėjusiajai G. S. į kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavęs sugyventinės močiutei-nukentėjusiajai I. S. į veidą, taip mušdamas sukėlė G. S. ir I. S. skausmą.

Kaltinamojo G. J. parodymus, kad jis nei G. S., nei I. S. nemušė, tik jiems besiginčijant, pasiėmė dukrą ir iš buto išėjo, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, kad jis pas G. S. atvažiavo pastarosios pakviestas. Pakvietimo priežastis, kaip jam nurodė G. S., ta, kad ji ketina išvažiuoti į užsienį ir ar jis galės prižiūrėti jų bendrą dukrą. Jam atvykus pas G. S. jis matė, kad jos močiutė girta, griuvinėja.

Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu G. J. nurodė, kad atvažiavo pas G. S., nes norėjo pamatyti savo dukrą, o dieną G. S. namie nerado.

Be to, kaltinamasis nurodė, kad kad nukentėjusioji I. S. įvykio metu buvo girta, svirduliavo, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų , kad nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi, nesurinkta.

Kad nukentėjusiosioms I. S. ir G. S. būtent po G. J. išėjimo iš buto buvo nustatyti sužalojimai, patvirtina ir medicininės specialistų apžiūros. Kad prieš atvažiuodamas pas G. S., G. J. jai siuntinėjo grasinamo ir įžeidžiančio turinio SMS žinutes, patvirtino ir pas G. J., tai patvirtino ir G. S. mobilaus ryšio telefono „Huawei“ apžiūra ir SMS žinučių peržiūra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiųjų I. S. ir G. S. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis G. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis G. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teistas penkis kartus (b.l. 64-89, 138-140), administracine tvarka nebaustas (b.l. 90), niekur nedirba ir legalaus pajamų šaltinio neturi, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2017-04-03 iki 2017-06-01, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (b.l. 91), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 63), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruotas (b.l. 61).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. J. Danijos Karalystės Kolding teismo 2013-06-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 288 (1) 1 ir (2) straipsnį už plėšimą, pagal BK 245 (1) straipsnį už užpuolimą bei BK 21 straipsnį už pasikėsinimą užpulti ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. 2014-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi, paliekant tą pačią 1 (vienerių) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2013-06-27. Į bausmės atlikimo laikotarpį įskaitytas kardomasis suėmimas nuo 2013-02-20 iki 2013-06-26, iš viso 127 dienos.

Nutartis apeliacine tvarka neskųsta, G. J. paskirtą bausmę atliko Lietuvos Respublikoje, paleistas 2014-11-20 atlikęs bausmę. Tai yra, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. paskutinį –ketvirtą kartą Lietuvos Respublikoje buvo teistas 2010-04-10 Kėdainių raj. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Kadangi 2013-06-27 jis buvo nuteistas Danijos Karalystės Koldingo teismo, šio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., bausmę atliko 2014-11-20, o šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą G. J. padarė 2017-06-20, todėl laikytina, kad jam teistumas neišnyko.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių G. J. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis G. J. anksčiau jau teistas keturis kartus Lietuvos Respublikoje bei vieną kartą Danijos Karalystėje, pastarosios teismo paskirtąją bausmę atlikęs Lietuvoje, suderinus Danijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, visus kartus jis teistas už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe yra tos nuomonės, kad kaltinamasis G. J. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamas G. J. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo prieš artimuosius padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė.

Į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, prabūtas jį sulaikius LR BPK 140 str. tvarka nuo 2017-06-20 12.40 val. iki 2017-06-21 13.15 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 105-107).

Kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. S. ir G. S. arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. S., G. S. ir I. J. bei nesilankyti Kaune, (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vykdant paskirtąją bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo dienos.

Į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą jį sulaikius LR BPK 140 str. tvarka nuo 2017-06-20 12.40 val. iki 2017-06-21 13.15 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. S. ir G. S. arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. S., G. S. ir I. J. bei nesilankyti Kaune, (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.