Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-231-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-231-919/2014Nutarimas · 2014-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-7087-540/2014Nutarimas · 2014-08-25Kauno apylinkės teismas
  3. A2.13.-9944-358/2014Nutartis · 2014-12-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
A2.6.-231-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07966-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
D. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-231-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07966-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2013-11-23, apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškojo vietos pasistatyti automobilį, neradęs, bandė apsisukti ir, nepastebėjęs už savo automobilio stovinčio kito tamsios spalvos automobilio, jį kliudė. Buvo tamsus paros metas, rūkas. Išlipęs, ant kito automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo, o savo automobilio neapžiūrėjo, blaiviai neįvertino situacijos, kadangi patyrė šoką bei skubėjo pas sergantį senelį. 500 Lt dydžio žalą nukentėjusiajam, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui P. D. pilnai atlygino, pastarasis jam pretenzijų neturi, pateikė tai patvirtinantį P. D. raštą. D. D. nurodė, kad jo darbas susijęs su vairavimu, kadangi dirba AB „Snaigė“ tiekimo vadybininku, pateikė pažymą iš darbovietės, darbovietės charakteristiką, kurioje vertinamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, gailisi padaręs pažeidimus.

Liudytojas E. L. paaiškinime nurodė, kad atvykęs į Kauno Klinikas, automobilį paliko A. J. gatvėje. Grįžęs, ant automobilio lango rado nežinomo asmens paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino E. L. paliktą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Apgadintas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. D. (b.l. 5).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotolentelėmis (b. l. 4, 11), E. L. paaiškinimu (b. l. 5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 12), pažyma apie baustumą (b. l. 16), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad D. D. 2013-11-23, apie 18.20 val., prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad D. D. 2013-11-23, apie 18.20 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadintos dvi transporto priemonės, nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad suprato, kad kliudė kitą automobilį, tačiau išlipęs nepamatė ant kito automobilio apgadinimų, kadangi buvo tamsus paros metas, rūkas, kitas automobilis buvo tamsios spalvos, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kodėl taip pasielgė, nežino, patyrė šoką, skubėjo pas sergantį senelį.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi po eismo įvykio D. D. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, kreiptis į policiją. Iš ištirtų įrodymų ir E. L. paaiškinimo matyti, kad įvykio metu buvo smūgis, buvo apgadinti abu automobiliai, nukentėjusysis patyrė 500 Lt žalą, D. D. visiškai suprato, jog padarė eismo įvykį. Iš D. D. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nepranešė policijai, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

D. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. D. yra tik vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 16). D. D. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, tačiau savo klaidą suprato ir pripažino.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). D. D., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo turtinei padėčiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, D. D. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą D. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. D. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti jį:

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str.– 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą D. D. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis