- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 1-2875-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41391-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, buvusi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 650 Lt dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 650 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi 650 Lt dydžio bauda pakeista 2 parų areštu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda pakeista į 48 valandas viešųjų darbų;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto;
5. 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto;
6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. R. tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. spalio 27 d. apie 7.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja M. M., du kartus ranka jai sudavė į veido sritį, po ko nukentėjusiajai M. M. nukritus ant kelių, vieną kartą tyčia spyrė jai į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nosies kraujosruvą ir nosikaulio lūžį, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad viską taip ir prisimena, kaip perskaityta iš kaltinamojo akto, tai buvo seniai. Susipyko su M. M. ir porą kartų sudavė jai ranka, M. M. nukrito. Konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, anksčiau gyveno kartu, turėjo nesutarimų. Jis pripažįsta, kad delnu sudavė M. M. į veido sritį, nepripažįsta, kad tyčia spyrė nukentėjusiajai. Negali paaiškinti, kaip padaryti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Tą dieną nukentėjusiąją M. M. sutiko (duomenys neskelbtini), netoli jos darbo, ryte. Tą dieną M. M. neturėjo matomų sužalojimų. Po jo suduotų smūgių jis pasišalino, t. y. išėjo link namų. Po tos dienos su nukentėjusiąja M. M. bendravo, porą kartų susiskambino. Konflikto metu nukentėjusioji nuo suduotų smūgių M. M. buvo nukritusi ant žemės. Dėl tokio elgesio atsiprašė nukentėjusiosios M. M. telefonu. Negali būti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai pripažino kaltę. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. M. parodė, kad tą dieną buvo šoko būsenoje ir nelabai ką prisimena. Prisimena, kad susipyko su A. R., labai išsigando. Kaltinamasis jai sudavė lyg su ranka, po to buvo policija, greitoji medicinos pagalba. Policiją iškvietė jos motina, kuriai paskambino ir pasakė, kad susipyko su A. R. Policija buvo atvažiavusi į ligoninę, gal tada buvo surašytas protokolas-pareiškimas. Ji buvo taip emociškai sutrikdyta, kad neatsimena, kaip įvykio dieną rašė protokolą. Smūgiai ranka buvo suduoti į veidą. Tą dieną gal ir geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Neprisimena apklausos ikiteisminio tyrimo metu, gali būti, kad kaltinamasis jai spyrė vieną kartą iš kojos į veido sritį. Po konflikto medikai jai nustatė nosies kaulo lūžį. Po tos dienos su kaltinamuoju bendravo, buvo susiskambinę, ji atsiėmė savo daiktus, o A. R. jos atsiprašė. Savo motinai A. K. skambino po konflikto, neprisimena, ką jai nurodė. Galėjo taip būti, kad gavo smūgį iš kojos į veido sritį, dėl ko jai vėliau nustatė nosikaulio lūžį. Šiai dienai neturi liekamųjų reiškinių sveikatai, tik reikia daryti nosies operaciją.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad jos įvykio vietoje nebuvo. Jai paskambino dukra M. M. ir pasakė, kad A. R. ją žudo. Tuomet ji iškvietė policiją, policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po tos dienos, kai bendravo su dukra telefonu, ši skundėsi, kad kaltinamasis ją persekioja. Kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, papasakojo tai, ką dukra jai pasakojo. Dabar nežino, kur dukra gyvena, su ja nebendrauja. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 72-73). Perskaičius šiuos parodymus liudytoja A. K. patvirtino, kad tai teisingi parodymai.
Iš 2023 m. spalio 27 d. nukentėjusiosios M. M. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023 m. spalio 27 d. apie 7.00 val. miškelyje adresu (duomenys neskelbtini), dėl jai neaiškių priežasčių sugyventinis A. R. su ranka (kuria nurodyti negali) jai sudavė du kartus į veido sritį, jai nukritus ant kelių, jis iš kojos (kurios nurodyti negali) vieną kartą sudavė vėl į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 1-3, 10-14, 17-19).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. M. parodė, kad nuo 2022 metų pradžios susipažino su A. R., su kuriuo gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę jie išsiskyrė ir ji persikraustė gyventi pas savo motiną. Nuo to laiko, kai išsikraustė iš A. R. buto, iš jo beveik kiekvieną dieną sulaukdavo skambučių ir SMS žinučių su pasiūlymais sugrįžti pas jį ir toliau vesti bendrą ūkį tačiau ji nesutiko. 2023 m. spalio 27 d. apie 6.50 val. važiavo troleibusu, tuo pat metu minėtame viešajame transporte važiavo jos buvęs sugyventinis A. R. Atvažiavus viešajam transportui į stotelę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ji išlipo ir paskui ją išlipo jos buvęs sugyventinis, kuris pasivijęs ją vis maldavo sugrįžti pas jį. Jiems einant per važiuojamojoje kelio dalyje esančią reguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis su ja konfliktavo ir jiems perėjus per perėją jis nusivedė ją toliau nuo pėsčiųjų tako link adreso (duomenys neskelbtini), į miškelį. Ten jiems būnant jis kelis kartus trenkė iš rankos du kartus į veido sritį, tuo metu ji nukrito ant kelių ir jis jai tada dar vieną kartą spyrė iš kojos į veido sritį, tuo metu ji pajuto fizinį skausmą. Iš karto po to jis pasišalino jai nežinoma kryptimi. Iš karto ji apie įvykį informavo motiną A. K., kuri iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo ir tolimesnei apžiūrai išsivežė į RVUL, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius. Ją apžiūrėjęs gydytojas G. S. nustatė nosies kaulų lūžį, taip pat nosies minkštųjų audinių sutinimą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 34-36). Papildomos apklausos metu M. M. parodė, jog kelios dienos iki įvykio ji išsiskyrė su A., o jis norėjo, kad ji grįžtų pas jį. Todėl, kai įvykio dieną jie susitiko, ji jam pasakė, kad negrįš, nes turi kitą. A. labai jautriai į tai sureagavo ir supyko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko A. jai savo ranka sudavė du kartus, kuria ranka sudavė ji nebeatsimena. Smūgiai suduoti ranka jai tuo metu sukėlė nedidelį fizinį skausmą. Tuo metu, po suduotų smūgių ji nukrito, kaip viskas įvyko ir kodėl ji neišlaikė pusiausvyros pasakyti negali, jai galimai susipynė kojos, ji krito veidu į priekį, krisdama susižalojo veidą, jautė, kad labiausiai skauda nosies sritį, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. A. iš karto išėjo, o ji paskambino savo mamai ir pasakė, kad susipyko su A., taip pat pasakė, kad jai iš nosies bėga kraujas ir mama jos gerai nesupratusi iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo šoko būsenoje ir atvykusiems pareigūnams ne taip pasakė visas detales, nes buvo išsigandusi. A. jai nespyrė, tik su ranka sudavė per veidą. A. nėra niekada taip elgęsis anksčiau, jis niekada nėra prieš ją pakėlęs rankos. Pretenzijų A. neturi ir neturės. Į medicinos įstaigą ji nesikreipė dėl to, kad suprato, jog ji pati kalta dėl savo sužalojimų. Ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti. Su A. jie po įvykio dar šiek tiek bendravo, bet bendravimas vyko gražiai, jie nesipyko (b. l. 45-47). Papildomos apklausos metu M. M. parodė, kad įvykio dieną jie su A. nebebuvo pora ir nebebuvo sugyventiniai. Ji ir A. draugavo ir gyveno kartu maždaug apie dvejus metus. Kada tiksliai išsiskyrė ji nebeprisimena ir tiksliai datos nežino, bet 2023 m. spalio 27 d. kartu nebegyveno, jie maždaug savaitę laiko prieš šį įvykį buvo išsiskyrę. Po išsiskyrimo jis dar bandė su ja taikytis, jos prašė sugrįžti, bet ji pasakė, kad nieko nebus. Įvykio metu ji buvo dideliame šoke ir išsigandusi, todėl visų aplinkybių tiksliai kaip viskas vyko ji neprisimena (b. l. 50-51).
Kitų objektų apžiūros protokolu perklausytas BPC skambučio garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-10-27 07_34_30) (2)", tarp bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) ir pranešėjos (toliau - moteris) pokalbis vyksta rusų kalba. Garso įrašo trukmė 03 min. 24 sek. Iš šio garso įrašo matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino nukentėjusiosios M. M. motina A. K., kuri nurodė, kad jos dukrą sumušė sugyventinis (b. l. 20-23).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti du „Body“ kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai filmuojami policijos pareigūno (-ės) dėvima kūno kamera. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. M. policijos pareigūnams nurodė, jog buvęs sugyventinis ją pasivijo, trenkė antausį, tada ji nukrito, o A. R. jai trenkė keliu į nosį (b. l. 24-25).
Specialisto išvada Nr. G 3673/2023 (01) M. M. nustatyta nosies kraujosruva ir nosikaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu iki GMP atvykimo 2023 m. spalio 27 d. 7.51 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastai tokių sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 64-65). Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad 1. Mažai tikėtina, kad minėti sužalojimai galėjo atsitikti nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nosies sritimi į plokštumą. 2. Kadangi mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nosies sritimi į plokštumą, todėl, atsižvelgiant į pirmines aplinkybes, labiau tikėtina, kad nustatyti sužalojimai susiformavo pirmomis nukentėjusios minimomis aplinkybėmis, po smūgio į veido sritį (b. l. 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad žinojo, kad jos dukra M. draugauja su A., jie kelis metus gyveno kartu. M. pas ją į namus pareidavo sužalota, bet jai nieko nesakydavo, slėpdavo nuo jos, ji suprato, kad viskas ne taip, kaip ji jai sako. Ji bijodavo išeiti, nes A. buvo pasakęs, kad ją užmuš. Ne vieną kartą su A. kalbėjo, prašė, kad jeigu kas nors pas juos nesigauna, kad jie kartu negyventų, tik jos kad nemuštų. 2023 m. spalio 27 d. M. išvažiavo į darbą, (duomenys neskelbtini), kur yra gėlių parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo namuose. Tarp jų buvo sutarimas, kad kai nuvažiuoja į darbą, jai paskambintų ir praneštų, kad nuvažiavo į darbą, jos sūnus lygiai taip pat elgiasi, tarp jų yra toks susitarimas. Jai M. paskambino ir labai emocionaliai pasakė, kad „mama, jis yra čia, jis mane užmuš, jis mane papjaus“, ji tik spėjo paklausti, kas atsitiko, o dukra nieko neatsakė, nutrūko ryšys. Ji iš karto paskambino policijai ir pranešė apie tai, kad M. kažkas atsitiko. Po to, M. jai pasakojo, kad A. ją pagriebęs už plaukų paklupdė ant žemės ir trenkė savo keliu jai į veido sritį ir sulaužė jai nosį (b. l. 72-74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, susitarė susitikti 2023 m. spalio 27 d. prie M. darbo pasikalbėti, apie 7 val. ryte jis važiavo su troleibusu link M. darbo, į (duomenys neskelbtini) ir troleibuse sutiko M., su kokiu troleibusu važiavo dabar tiksliai pasakyti negali, nebeprisimena. Jie kartu išlipo iš troleibuso ir ėjo link jos darbo. Tuomet einant sustojo šaligatvyje ir kalbėjosi toliau, aiškinosi santykius. M. jam pasakė, kad buvo jam neištikima. Jis supykęs ir susinervinęs iš karto po M. žodžių jai sudavė tikriausiai dešine ranka ne daugiau kaip du kartus į veido sritį. Po to, kai jis jai sudavė, ji suklupo, jis ją paėmė už pečių ir pastatė ant kojų, ji po to atsitūpė ir jis nuėjo. Jis neprisimena, kad M. būtų spyręs, po M. pasakymo, kad jį išdavė, jis buvo šoko būsenoje. Matė, kad M. apsiverkė ir jis iš karto išėjo (b. l. 97-99). Papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apie įvykį, kaip viskas vyko, papasakojo savo ankstesnėje apklausoje, tik norėjo pasakyti, kad jis M. savo dešine ranka, nenaudodamas savo fizinės jėgos sudavė du kartus į veido sritį, stengėsi jos nesužaloti ir nesukelti jai fizinio skausmo. Savo tokiu elgesiu jis norėjo daugiau parodyti savo galią ir ją labiau pagąsdinti, tačiau jos sužaloti ir jai sukelti fizinio skausmo jis nenorėjo. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, neprisimena, kad būtų jai spyręs. Po įvykio su M. šnekėjo, atsiprašė jos, ji sakė, kad pretenzijų neturi (b. l. 109-111).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad susipyko su M. M. ir porą kartų sudavė jai ranka, M. M. nukrito. Pripažįsta, kad delnu sudavė M. M. į veido sritį, nepripažįsta, kad tyčia spyrė nukentėjusiajai. Negali paaiškinti, kaip padaryti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Nors kaltinamasis A. R. viso proceso metu kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius nukentėjusiajai M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Visų pirma, nukentėjusioji M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną buvo šoko būsenoje ir nelabai ką prisimena. Prisimena, kad susipyko su A. R., labai išsigando. Kaltinamasis jai sudavė lyg su ranka, po to buvo policija, greitoji medicinos pagalba. Policiją iškvietė jos motina, kuriai paskambino ir pasakė, kad susipyko su A. R. Smūgiai ranka buvo suduoti i veidą. Tą dieną gal ir geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Neprisimena apklausos ikiteisminio tyrimo metu, gali būti, kad kaltinamasis jai spyrė vieną kartą iš kojos į veido sritį. Po konflikto medikai jai nustatė nosies kaulo lūžį. Galėjo taip būti, kad gavo smūgį iš kojos į veido sritį, dėl ko jai vėliau nustatė nosikaulio lūžį. Šiai dienai neturi liekamųjų reiškinių sveikatai, tik reikia daryti nosies operaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji M. M. būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, M. M. parodymai esminėse detalėse atitinka tiek jos protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek iš kart po įvykio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš nukentėjusiosios M. M. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai iš esmės buvo išsamūs. Kai kurie neatitikimai yra neesminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė didelį stresą, parodymus davė ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina jos galimybes detaliai atsiminti įvykių seką, be to, turi būti įvertinta ir tai, kad nukentėjusioji M. M. galimai nori palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, nes po konflikto kaltinamasis jos atsiprašė ir ši jam atleido. Visgi esminiai nukentėjusiosios M. M. parodymai dėl kaltinamojo A. R. vartoto fizinio smurto jos atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismas papildomai pastebi, kad iš policijos pareigūnų dėvimų vaizdo kamerų vaizdo įrašų (past. – „Bodycam“) matyti, jog iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji M. M. nurodė, kad buvęs sugyventinis ją pasivijo, trenkė, tada ji nukrito, o A. R. jai trenkė keliu į nosį.
Byloje nėra ginčo, kad iki konflikto su A. R. nukentėjusioji M. M. nebuvo sužalota. Kaip matyti iš greitosios medicinos kortelės kvietimo kortelės kopijos, šiame dokumente užfiksuota, kad pranešėjai paskambino dukra, kuri pasakė, kad ją sumušė jos buvęs sugyventinis. Nurodyta, kad „buitinis konfliktas (užpuolimas viešoje vietoje), <...> stebima ir palpuojant juntama nosies kaulų deformacija, minkštųjų audinių patinimas, besiformuojanti kraujosruva“ (b. l. 56-57). Tai patvirtina ir specialisto išvada, kuria konstatuota, jog M. M. nustatyta nosies kraujosruva ir nosikaulio lūžis (b. l. 64-65). Be to, nukentėjusiosios M. M. parodymus patvirtina ir jos motinos A. K., apklaustos kaip liudytojos, parodymai.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu A. K. duotų parodymų matyti, kad M. M. jai pasakojo, kad A. ją pagriebęs už plaukų paklupdė ant žemės ir trenkė savo keliu jai į veido sritį ir sulaužė jai nosį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šios liudytojos parodymais. Šioje vietoje pastebėtina, kad nors teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. neigiamai charakterizavo savo dukrą M. M., vadino ją melage, nurodė su ja nebendraujanti, teismas pažymi, kad nepaisant pašlijusių M. M. ir A. K. santykių, pastaroji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors šie parodymai yra išvestiniai, t. y. ji parodė tai, ką jai pasakojo M. M., šie parodymai atitinka tiek nukentėjusiosios iškart po įvykio duotus parodymus, tiek ir kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: policijos įvykių registro išrašą, specialisto išvadą, kitus medicininius dokumentus.
Nors kaltinamasis A. R. viso proceso metu kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad pripažįsta tik smūgius ranka, tačiau nespyrė nukentėjusiajai į nosį, teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta. Kaltinamojo gynybinė versija, kad nosikaulio lūžis nukentėjusiajai galėjo būti padarytas jai pačiai nukritus ant žemės, yra atmestina kaip nepasitvirtinusi. Pažymėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu siekiant išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo užduoti papildomi klausimai specialistui, surašiusiam aukščiau minimą specialisto išvadą. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo atsitikti nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nosies sritimi į plokštumą; kadangi mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nosies sritimi į plokštumą, atsižvelgus į pirmines aplinkybes, labiau tikėtina, kad nustatyti sužalojimai susiformavo pirmosios nukentėjusiosios minimomis aplinkybėmis, t. y. po smūgio į veido sritį. Teismas pažymi, kad nors specialisto paaiškinimų protokole nurodytos išvados yra mažiau ir labiau tikėtinos, sugretinus šiuos paaiškinimus su aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, nėra jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai M. M. užfiksuoti sužalojimai padaryti būtent smurtiniais kaltinamojo A. R. veiksmais konflikto dieną ir vietoje, o ne jai pačiai nugriuvus ar kažkaip kitaip susižalojus.
Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis A. R. 2023 m. spalio 27 d. apie 7.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja M. M., du kartus ranka jai sudavė į veido sritį, po ko nukentėjusiajai M. M. nukritus ant kelių, vieną kartą tyčia spyrė jai į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nosies kraujosruvą ir nosikaulio lūžį, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. R. minėtus smurtinius veiksmus atliko tyčia ir nukentėjusiajai dėl to buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota, nes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą.
IV. Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė. Be to, įvertintina, kad anksčiau kaltinamajam buvo skirtos ir švelnesnės bausmių rūšys kaip viešieji darbai, bauda, areštas, tačiau kaltinamasis iš to didesnių išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą.
Taigi, darytina išvada, jog kaltinamajam A. R. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta griežčiausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (b. l. 147-148), duomenų apie psichikos ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas numatytam bausmės dydžio vidurkiui (past. – vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo).
Atsižvelgiant į tai, kad A. R. aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (past. – 1 metus laisvės atėmimo), ir A. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Teismas, pridėdamas bausmės dalį, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgia į aukščiau nurodytus motyvus bei tai, kad padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Teismas pastebi, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami skirtingoms per vieną kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, t. y. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems, o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – nesunkiems, tačiau šiuo atveju A. R. padarytus nusikaltimus laikyti labai besiskiriančiais pagal savo pavojingumą nėra pagrindo. Antai pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis A. R. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nosies kraujosruvą ir nosikaulio lūžį, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. O štai baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-873/2024 (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendis) jis nuteistas dėl to, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę, padarydamas šiam kiauryminį krūtinės ląstos priekinės sienos durtinį pjautinį sužalojimą pirmame tarpšonkauliniame tarpe, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, abiem atvejais kaltinamojo smurtiniais veiksmais padaryti nusikaltimai žmogaus sveikatai, o kaltinamojo padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nes konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).
A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį.
V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 62,40 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (b. l. 78-81). Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. R. yra atsakingas už nukentėjusiajai M. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 141,66 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamasis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendį.
Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt euro centų) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nepriteisti iš A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.