Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams L. Ž., A. Ž., E. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp seserų – ieškovės I. K. ir L. Ž. 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašytas skolos raštelis (toliau – Skolos raštelis), kuriuo Skolininkė įsipareigojo ieškovei iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. grąžinti ieškovės paskolintą 35 000,00 svarų sterlingų, t. y. 39 616,06 Eur piniginę sumą, kurią atsakovė L. Ž. su sutuoktiniu A. Ž. panaudojo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui (renovacijai), kuriame sutuoktiniai faktiškai gyvena iki pat šios dienos. Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovo A. Ž. motinai – E. R.. Atsižvelgiant į itin gerus pinigų skolinimo metu buvusius šalių tarpusavio santykius, šalys žodžiu buvo susitarusios, jog atsakovė L. Ž. skolą grąžins dalimis po 200,00 Eur per mėnesį be išlygų, o jeigu per prievolės įvykdymo laikotarpį susitaupys didesnę pinigų sumą, nedelsiant ją perduos ieškovei. Žodžiu šalys taip pat susitarė, jog atsakovei L. Ž. tokio susitarimo laikantis, skolos grąžinimo terminas galės būti pratęstas (skolos grąžinimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 14 d.). Skolos grąžinimo terminas bei jo pratęsimo galimybė buvo įtvirtinta ir Skolos raštelyje. Atsakovai L. Ž. ir A. Ž. iš viso grąžino ieškovei 3 710,00 Eur, mokėjimai buvo atliekami dalimis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės mėn., o šiai dienai negrąžintos skolos likutis sudaro 35 704,41 Eur. Kaip matyti, tarp šalių ginčo dėl skolos, Skolos raštelio sudarymo aplinkybių ar skolos dydžio nėra. Artėjant skolos grąžinimo terminui, 2023 m. sausio 24 d., atsakovė L. Ž. informavo ieškovę, kad prievolės iki numatyto termino įvykdyti neturės finansinių galimybių ir skolą pradės grąžinti dalimis po 200,00 Eur per mėn. tik pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, tai buvo pakartota atsakovo A. Ž. ir 2023 m. vasario 9 d. ieškovei nesutikus su tokia atsakovės L. Ž. pozicija, tačiau siekiant rasti kompromisą, šalys susitarė, jog už 8 640,00 Eur skolos užskaitymą atsakovė L. Ž. perleis ieškovei po šalių tėvo A. A. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Ž. paveldėtą palikėjo 1/9 nekilnojamojo turto dalį ir turtines teises įsigyti iš valstybės žemės sklypą bei už šį žemės sklypą įmokėtas įmokas – teisės įsigyti iš valstybės dalį 0,1742 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir už jį įmokėtas 102,36 Lt valstybės vienkartinių įmokų išmokas, o likusią skolą išdėstys mokėjimui dalimis pagal sudarytą skolos mokėjimo grafiką. Tuo pagrindu ieškovė ir atsakovė L. Ž. kreipėsi į Prienų rajono 3-iojo notarų biuro notarę A. B., kuri 2023 m. sausio 27 d. turėjo parengti atsakovei L. Ž. priklausančios paveldėtos turto dalies dovanojimo sandorį. Šalims atvykus į notarų biurą, buvo pastebėta, jog į sandorį nėra įtrauktos atsakovei L. Ž. priklausančios paveldėtos turtinės teisės įsigyti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir teisės į už šį žemės sklypą įmokėtų 102,36 Lt įmokų išmoką. Notarė nurodė, jog siekiant įtraukti ir šią paveldėtą turtinę teisę į sandorį, atsakovė L. Ž. privalo prieš tai pasikreipti į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir gauti papildomus dokumentus. Atsakovė L. Ž. kartu su ieškove nuvyko į NŽT ir pateikė prašymą dar tą pačią dieną. Pažymėtina, jog notarų biure atsakovė L. Ž. informavo notarę, jog sandorį siekiama sudaryti būtent siekiu sumažinti skolos dydį. Taip pat ieškovės L. Ž. turimais duomenimis atsakovės L. Ž. sutuoktinis A. Ž. notarei pateikė savo sutikimą dėl sandorio sudarymo. Nepaisant to, atsakovė L. Ž. tą pačią dieną, t. y. 2023 m. sausio 27 d. vakare informavo ieškovę, jog atsisako perleisti savo turtą ir tokiu būdu sumažinti skolą, kadangi šis nekilnojamasis turtas ateityje brangs. Taip pat nurodė, jog norėtų išduoti ieškovei vekselį likusios skolos sumai, nustatant naują terminą bei mokėjimų grafiką mokant skolą dalimis po 200,00 Eur per mėn. Ieškovė su tokia atsakovės L. Ž. pozicija nesutiko, kadangi pagal tokį susitarimą prievolė būtų įvykdoma tik apytiksliai po 15 metų, taip pat atsakovė L. Ž. per šį laikotarpį galėtų išparduoti savo turimą turtą ir prievolės geranoriškai nevykdant, jos įvykdymas apskritai taptų nebeįmanomas. Ieškovė sutiko išdėstyti skolą dalimis, ketverių metų laikotarpiui, numatant tikslų mokėjimų grafiką, adekvačią įmokų sumą ir sąlyga, jog tokį sandorį turėtų patvirtinti notaras. Atsakovė L. Ž. nesutiko su šiuo pasiūlymu tuo leisdama suprasti, kad skola nebus grąžinta nei iki prievolės įvykdymo termino nei po jo. Ieškovės atstovė 2023 m. vasario 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę L. Ž. su pasiūlymu, siekiant rasti kompromisą, tačiau atsakovė L. Ž. tik atsakė, jog kreipsis į savo advokatus. Pažymėtina, jog atsakovės L. Ž. advokatai iki šios dienos nei su ieškove, nei su ieškovės atstove susisiekę nebuvo. Tą pačią dieną atsakovas A. Ž. pasinaudodamas atsakovės L. Ž. „messenger“ programa, pranešė ieškovei, kad skola bus toliau grąžinama po 200,00 Eur per mėn. tik po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Atsakovė L. Ž. pranešė ieškovei, kad ji prievolės neįvykdys, taigi ieškovė sužinojusi apie savo pažeistas teises teikia teismui šį ieškinį dėl skolos priteisimo ir prašo iš atsakovų solidariai priteisti 35 704,41 Eur skolos ieškovės naudai. Atsakovė L. Ž. prieš Skolos raštelio pasirašymą, t. y. 1994 m. balandžio 9 d. sudarė santuoką su sutuoktiniu atsakovu A. Ž.. Ieškovės paskolinti pinigai buvo panaudoti ne atsakovės L. Ž. asmeninių, tačiau šeimos poreikių tenkinimui – nekilnojamojo turto, kuriame gyvena sutuoktiniai, pagerinimui. Dalis skolos, t. y. 3 710,00 Eur taip pat buvo grąžinta iš bendru sutuoktinių lėšų. Atsakovas A. Ž. lygiai taip pat ieškovei žadėjo skolą grąžinti, nurodė, jog tuo pagrindu vyksta užsidirbti pinigų į užsienį, vėliau taip pat kaip ir ieškovė nurodė, jog skola nebus grąžinta dėl asmeninių aplinkybių, tačiau pačią skolą pripažįsta. Taigi, ieškovė prašo 35 704,41 Eur skolą priteisti solidariai iš abiejų sutuoktinių. Taip pat, kaip jau minėta, pats nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei E. R., kuri yra atsakovo A. Ž. motina, taigi iš esmės ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovei E. R. priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, siekdama apginti savo kaip kreditorės teises atgauti skolą, prašo 3 704,41 Eur skolą priteisti iš atsakovės E. R., kuri gavo naudą pagerinus jos nekilnojamąjį turtą, padidinus jo vertę.

I. A. ir atsakovų pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės I. K. ir L. Ž. 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriuo ieškovė paskolino L. Ž. 35 000,00 svarų sterlingų (39 616,06 Eur) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), restauravimui. L. Ž. įsipareigojo per 5 metus grąžinti skolą, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Skolos raštelyje taip pat sutarta, kad jeigu atsakovė L. Ž. grąžinti visos sumos nespės, bus tariamasi pratęsti sutartį. Atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos grąžino 3 710,00 Eur (CBP – 1849, priedai Nr. 2, Nr. 4 (pdf. 1 – 5 lapai)). Atsakovė L. Ž. sutiko grąžinti skolą po prievolės įvykdymo termino pabaigos (CBP – 1849, priedai Nr. 4 (pdf. 102 lapas).

6. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (2 dalis).

8. Ieškovė paaiškino, kad dėl prievolės įvykdymo tarėsi su seserimi dėl paveldėto turto perleidimo, tačiau dovanojimo sutarties nesudarė, atsakovė L. Ž. atsisakė sudarytį sutartį, nes turtas ateityje brangs, nurodė, kad prievolę galės įvykdyti tik po sutarto termino.

9. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Prienų rajono 3-iojo notarų biuro notarė A. B. rašte paaiškino, jog 2023 m. sausio 27 d. į Prienų rajono 3 - ąjį notaro biurą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo atvyko I. K. (Apdovanotoji) ir Dovanotoja. Paaiškėjus, kad dovanojimo sandoriui nėra pateikta NŽT pažyma dėl teisės įsigyti iš valstybės dalį žemės sklypo ir už jį įmokėtų įmokų perleidimo (dovanojimo), dovanojimo sandorio tvirtinimas buvo atidėtas (kol bus gauta NŽT pažyma) ir buvo paskirtas naujas laikas: 2023 m. vasario 13 d. 2023 m. vasario 8 d. į Prienų rajono 3 -ąjį notaro biurą atvyko Dovanotoja ir informavo, kad dovanojimo sandorio nebus. Jokie notaro rengti dokumentai, susiję su neįvykusiu dovanojimo sandoriu, nėra saugomi. I. K., Prienų rajono 3 – ajame notaro biure jokių mokėjimų, susijusių su aukščiau minėtu neįvykusiu dovanojimo sandoriu, neatliko (CBP - 1849 priedas Nr. 10, pdf. 3 lapas). Atsakovės L. Ž. sutuoktinis, A. Ž., notarei pateikė savo sutikimą dėl sandorio sudarymo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. 47-48). Atsakovė L. Ž. 2023 m. sausio 27 d. pateikė prašymą išduoti pažymą apie sumokėtas įmokas už žemę NŽT. NŽT 2023 m. kovo 7 d. pateikė pažymą apie įmokėtas įmokas už namų valdos žemės sklypą Nr. 10PAŽ-107-(14.10.33.) (CBP - 1849 priedas Nr. 12).

10. Ieškovės pateikti 2019 m. 2023 m. susirašinėjimai liudija, kad atsakovė L. Ž. 2023 m. sausio 27 d. informavo ieškovę, jog atsisako perleisti savo turtą ir tokiu būdu sumažinti skolą, kadangi nekilnojamasis turtas ateityje brangs. Taip pat nurodė, jog norėtų išduoti ieškovei vekselį likusios skolos sumai, nustatant naują terminą bei mokėjimų grafiką mokant skolą dalimis. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Ieškovė sutiko išdėstyti skolą dalimis ketverių metų laikotarpiui, numatant tikslų mokėjimų grafiką, įmokų sumą ir sąlyga, jog tokį sandorį turėtų patvirtinti notaras. Atsakovė L. Ž. nesutiko su šiuo pasiūlymu (CBP – 1849 priedas Nr. 4). Ieškovės atstovė 2023 m. vasario 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę L. Ž. su pasiūlymu, siekiant rasti kompromisą, tačiau atsakovė tik atsakė, jog kreipsis į savo advokatus (CBP – 1849 priedas Nr. 9).

11. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys derėjosi dėl įsiskolinimo sumažinimo siekdamos sudaryti atsakovei L. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, atsakovė atsisakė sudaryti sandorį ir taip pat atsakovė pareiškė, kad jai netinka nustatytas terminas grąžinti paskolą iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., šalys nesusitarė dėl termino pratęsimo. Šių duomenų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad skolininkė L. Ž. iki prievolės įvykdymo termino pabaigos pranešė kreditorei I. K., kad ji prievolės nevykdys. Taigi, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad skola būtų grąžinta iki prievolės įvykdymo termino pabaigos.

12. Iš byloje pateiktų banko pavedimų, šalių ranka rašytų užrašų, kuriuose atsispindi skolos grąžinimo sumos, susirašinėjimo ir pačios ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad grąžinta 3 710,00 Eur suma ((CBP – 1849, priedai Nr. 2, Nr. 4 (pdf. 1 – 6 lapai)), dėl to ieškovė turi teisę reikalauti 35 906,06 Eur negrąžintos skolos sumos (39 616,06 – 3 710,00). Ieškovė prašo priteisti 35 704,41 Eur, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

13. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

14. CK 3.109 straipsnyje numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės (1 dalis). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis). Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles (4 dalis).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. Ž. 1994 m. balandžio 9 d. sudarė santuoką su sutuoktiniu atsakovu A. Ž. (CBP - 1849 priedas 3). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė L. Ž., atsakovas A. Ž., atsakovė E. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra gyvenamasis namas, kurio restauravimui ieškovė paskolino atsakovei L. Ž. pinigus. Atsakovas A. Ž. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2015 m. kovo 23 adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva. (CBP - 1849 priedas Nr. 8). Nekilnojamas turtas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini),1996 m. gegužės 8 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 335 pagrindu nuosavybės teise priklauso E. R. (CBP 1849 priedas 7). Atsakovė L. Ž. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2017 m. birželio 28 adresu: (duomenys neskelbtini), A. R. g. (duomenys neskelbtini), Lietuva (CBP - 1849 priedas Nr. 8). Atsakovams L. Ž., A. Ž., E. R. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį išsiųstas ir įteiktas ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 17). Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė L. Ž. faktiškai nuo santuokos sudarymo gyvena savo sutuoktinio motinai priklausančiame gyvenamajame name, kurio restauravimui pasiskolino iš ieškovės pinigus.

16. Iš pateiktų paskolos grąžinimo suderinimo dokumentų matyti, kad paskolą dalimis grąžindavo atsakovė L. Ž., jos vyras A. Ž., pinigus taip pat perduodavo ir jų sūnus „T.“ (CBP - 1849 priedas Nr. 4, pdf. 1- 4 lapas). Taip pat iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas A. Ž. pripažįsta skolą, nurodo, kad: „pervesiu tau skolos, <...> O paskui su L., dirbsim Lietuvoj ir bo biski atiduosim“ (teismo pastaba: kalba netaisyta) (CBP - 1849 priedas Nr. 5, pdf. 8 lapas).

17. Tam, kad prievolė pagal paskolos sutartis būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, būtina nustatyti, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.84 straipsnio 3 dalį šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir sutuoktinio patvirtinta. Pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas prievolę pagal paskolos sutartį pripažinti bendra ir taip pat solidaria atsakovų L. Ž. ir A. Ž. prievole.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas solidariosios atsakovės E. R. prievolės klausimas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal paskolos sutartį taip pat turi solidariai atsakyti ir E. R., kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio restauravimui buvo paskolintos piniginės lėšos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė E. R. neprašė jos pinigų namo restauravimui, susitarimo tarp jų nebuvo, tačiau E. R. buvo pažadėjusi padovanoti nekilnojamąjį turtą atsakovui arba atsakovams ir kadangi pažado neištesėjo, dėlto turi ir atsakyti pagal prievolę. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, jog atsakovė E. R. gyvenamąją vietą deklaravo jai nuosavybės teise priklausančiame turte adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva. (CBP - 1849 priedas Nr. 8).

19. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

20. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, kad tarp šalių – L. Ž., A. Ž., E. R. ir I. K. buvo susitarimas dėl paskolos gyvenamojo namo restauravimui, taip pat, kad tarp šalių – L. Ž., A. Ž., E. R. ir I. K. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos. Ieškovė patvirtino, kad reikalavimo nereikštų atsakovei E. R., jeigu ji būtų perleidusi turtą paskolos gavėjams. Ieškovė taip pat ir neįrodinėjo, kad turtas buvo pagerintas būtent tokia, kokia yra negrąžinta paskolos suma, verte, neįrodinėjo turto vertės iki paskolos sudarymo, atsakovės E. R. turtinės padėties, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių siekiant įrodyti, kad turtas buvo pagerintas būtent 39 616,06 Eur verte. Teismo vertinimu, solidari prievolė pagal paskolos sutartį grąžinti pinigus atsirado tik atsakovams L. Ž. ir jos vyrui A. Ž..

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta 2023 m. kovo 20 d. ir ieškovė byloje prašo priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti solidariai iš atsakovų L. Ž. ir A. Ž. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (35 704,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. R. R. 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

23. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 815,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 707,85 Eur (326,70 Eur + 381,15 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, be to už paslaugas VĮ Registrų centrui sumokėjo 113,14 Eur (17,10 Eur + 96,04 Eur) (CBP – 1849 priedas Nr.13), 108,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje (DOK-21244). Ieškovė iš viso prašo priteisti 1 744,89 Eur. Teismo vertinimu, 180,00 Eur už teismo įsakymo surašymą yra nepagrįsta suma, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2343-547/2023 atsisakyta priimti kreditorės I. K. pareiškimą skolininkams L. Ž., A. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo, bet ne pateikti prieštaravimai ir ši civilinė byla nėra dokumentinio proceso, inicijuoto pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tęsinys. Teismo vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą dydis atitinka rekomendacinius dydžius, protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškovės materialinis reikalavimas yra iš esmės patenkintas visiškai, dėl to iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 1 564,89 Eur suma po 782,44 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai. Ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraieškovų) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą bei į CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams iš kiekvieno ieškovo priteisiamas lygiomis dalimis.

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (39,84 Eur), t. y. po 19,92 Eur lygiomis dalimis priteisiamos valstybei iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 35 704,41 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų keturių eurų ir keturiasdešimt vieno cento) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 704,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis po 782,44 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt keturis centus) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 19,92 Eur (devyniolika eurų ir devyniasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.