Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Proc. Nr. 3-61-3-01177-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 74

2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. A., atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 3R-70(AG-58/01-2012 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. BR6-1777931 panaikinimo atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 3R-70(AG-58/01-2012 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. BR6-1777931 panaikinimo. Priimtas teisme 2012 m. gegužės 14 d. paduotas patikslintas skundas (b. l. 20-21).

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundą, prašė atsižvelgti į žemės ūkio specialistų nuomones, kad paskirta per didelė sankcija.

Paaiškina, kad Pareiškėjas 2011 m. gegužės 5 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – paraiška), kurioje deklaravo 39,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 39,45 ha plotą, už kurį teikiamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės), 20,81 ha plotą, už kurį teikiamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus, 15,74 ha plotą, už kurį teikiamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už vaistažoles, 0,46 ha plotą, už kurį teikiamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už sodus, 1,84 ha ekologinio ūkininkavimo plotą, už kurį parama nemokama, 20,81 ha plotą, už kurį mokama atsietoji išmoka už ES remiamus pasėlius, ir 0,26 ha plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos. Vertinant pareiškėjo paraišką nustatyta, kad nesutampa informacija, nurodyta NMA pareiškėjo 2011 m. lapkričio 29 d. pateiktoje Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelėje „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ išduotame 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarime dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimo išrašas). Nutarimo išraše nėra nurodyta, jog pareiškėjo realizuota produkcija (žieminiai rugiai, kaip nurodyta 18 lentelėje) yra sertifikuota (atitinka ekologinę gamybą reglamentuojančių ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus); 18 lentelėje nėra informacijos apie realizuotas vaistažoles (Nutarimo išraše taip pat nėra pažymėta, jog ši produkcijos rūšis (vaistažolės) yra sertifikuota). Atsižvelgiant į tai, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už javus ir vaistažoles pareiškėjui skirta 50 proc. paramos sumos. Atsakovė remiasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – AGRO taisyklės), šių taisyklių 8.18.3 punkto nuostatomis. Paaiškina, kad AGRO taisyklėse nustatyta kompensacinių išmokų mokėjimo tvarka už kiekvieną pasėlių grupę atskirai po to, kai pareiškėjas pateikia Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, o ne už ekologinių sėklų įsigijimą, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Agentūrą pareiškėjo pateiktą paraišką vertinti iš naujo ir už ekologinį ūkininkavimą skirti paramą pagal sėklos įsigijimo metu galiojusias taisykles, t. y. 2010 m. AGRO taisykles, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka su pareiškėjo prašymu panaikinti NMA sprendimą. Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis remiantis sprendimas buvo priimtas, aiškiai išreikšta NMA valia, todėl sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendime pareiškėjui yra paaiškinta, kodėl yra skiriama 50 proc. paramos, taip pat nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas sprendimas. Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti VAGK sprendimą paaiškina, kad VAGK sprendime tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus, juos pagrįstai įvertino, 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis ginčo santykius, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Paaiškina, kad NMA neturi kompetencijos vertinti kitų institucijų raštų, o administruodama pareiškėjų paraiškas vadovaujasi sertifikavimo įstaigos išduotuose patvirtinamuose dokumentuose pateikta informacija.

Paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“, 2011 m. atlikusi sertifikavimo darbus pareiškėjo ūkyje, nustatė, kad ūkyje panaudota ekologiška neatestuota vasarinių kviečių, rugių, žieminių kvietrugių, juodųjų garstyčių sėkla, įsigyta iš kito ūkio, bei įprastinė atestuota rugių sėkla be sertifikavimo įstaigos/ŽŪM leidimo. Dėl šio pažeidimo VšĮ „Ekoagros“ pritaikė poveikio priemonę – IV lygio neatitiktį (nukrypimas nuo Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir (ar) EŽŪT bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių ekologinę gamybą nustatytų proceso (auginimo, rinkimo ir tvarkybos) reikalavimų) – produkcijos nesertifikavimą, remdamasi Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-5), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2011 m. birželio 1 d., A priedo 20 punktu. Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (2011 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-301 redakcija), 39 punktu, nesant galimybės įsigyti norimos rūšies ekologinės gamybos būdu užaugintos sėklos ir (arba) augalų dauginamosios medžiagos ar nesant žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakyme Nr. 3D-109 nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti tos veislės ar rūšies neekologišką sėklą, sertifikavimo įstaiga pareiškėjo, išskyrus ekologinės sėklininkystės ūkius, prašymu gali išduoti leidimą einamaisiais metais naudoti neekologiškai užaugintą sėklą ir (arba) dauginamąją medžiagą. Tokį leidimą pareiškėjas buvo įgijęs, tačiau naudojo ir neatestuotą rugių sėklą iš ekologinio D. K. ūkio. VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad minėta produkcija 2011 m. gali būti realizuota kaip įprastinė, kadangi poveikio priemonė dėl sėklos naudojimo taikoma jau trečią kartą. Pareiškėjas nurodo, kad VšĮ „Ekoagros“ neatsižvelgė į pažeidimų mastą ir pritaikė per griežtą priemonę – nesertifikavo produkcijos kaip ekologinės, o dėl to ūkiui skirta tik 50 procentų paramos. Paaiškina, kad griežčiausia poveikio priemonė yra produkcijos nesertifikavimas ir ji taikoma tik tuomet, kai tas pats pažeidimas padaromas trečią kartą. Šiuo atveju trečius metus iš eilės. VšĮ „Ekoagros“ atlikus patikras pareiškėjo ūkyje 2009–2010 metais ir nustačius neatitiktis, pareiškėjui 2009 metais buvo pritaikyta I lygio neatitiktis – įspėjimas, 2010 metais – II lygio neatitiktis – griežtas įspėjimas. Ir 2009 metais, ir 2010 metais pareiškėjui buvo nurodyti ir koregavimo veiksmai (tai veiksmas, atliekamas siekiant pašalinti neatitiktį ir jos atsiradimo priežastis bei padedantis vengti jų pasikartojimo). Tačiau pareiškėjas nepaisydamas įspėjimų trečius metus iš eilės darė pažeidimus. Nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ priimtu sprendimu pareiškėjas turėjo teisę pateikti rašytinę apeliaciją VšĮ „Ekoagros“ apeliacinei komisijai per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo datos, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 149B).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VAGK 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-70(AG-58/01-2012) (b. l. 3-6) ir NMA 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. BR6-1777931 (b. l. 7-8).

Dėl NMA 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo ginčas nebuvo nagrinėjamas VAGK.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti NMA 2012 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1777931 dalį dėl 50 procentų mažesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos skyrimo, įpareigoti pareiškėjo 2011 m. paraišką vertinti iš naujo ir už ekologinį ūkininkavimą skirti paramą pagal sėklos įgijimo metu galiojusias taisykles.

VAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nustatė, kad NMA 2012 m. balandžio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. BR6-1777931 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo panaikintas NMA 2012 m. sausio 17 d. pranešimas. VAGK 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 3R-70 (AG-58/01-2012) pareiškėjo skundo netenkino. VAGK sprendime nurodyta, kad skundžiamas NMA 2012 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 1777931 buvo panaikintas Agentūros 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, todėl išnyko ginčo dalykas ir VAGK neturi faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir naikinti prašomą panaikinti sprendimo dalį bei įpareigoti pareiškėjo 2011 m. paraišką vertinti iš naujo.

Panaikinti VAGK 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-70(AG-58/01-2012) nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo VAGK skundžiamas NMA 2012 m. sausio 17 d. sprendimas (informacinis pranešimas) buvo panaikintas kitu NMA sprendimu, t. y. 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, todėl VAGK neliko nagrinėjamo ginčo dalyko. Tuo pačiu VAGK negalėjo tenkinti ir antrojo reikalavimo 2011 m. paraišką vertinti iš naujo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, be to, bylos nagrinėjimo VAGK metu jau galiojo naujas NMA 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas, kuris nebuvo ginčijamas. Ši pareiškėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Teisme yra ginčijamas NMA 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. BR6-1777931 (b. l. 7-8), todėl teismas vertina šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiame sprendime NMA nurodo, kad įvertino 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjo pateiktą paraišką. Nurodoma, kad skiriama 43 180,32 Lt dydžio galutinė paramos suma. Pateikiama lentelė, kurioje nurodomos išmokų rūšys, plotas, gyvulių skaičius, suma. Paaiškinama, kad vertinant paraišką nustatyta, kad nesutampa informacija, nurodyta NMA 2011 m. lapkričio 29 d. gautoje Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelėje „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ (toliau – 18 lentelė) ir sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ išduotame 2011 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimo išraše, nes Nutarimo išraše nėra nurodyta, kad pareiškėjo realizuota produkcija (žieminiai rugiai, kaip nurodyta 18 lentelėje) yra sertifikuota (atitinka ekologinę gamybą reglamentuojančių ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus); taip pat 18 lentelėje nėra informacijos apie realizuotas vaistažoles. Sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – EKO programa) pareiškėjui už javus ir vaistažoles skiriama 50 procentų paramos suma. Sprendime nurodomi teisės aktai, kuriais vadovavosi NMA administruodama paraišką. Tai Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 (toliau – 2011 m. Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, AGRO taisyklės, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216. Toliau sprendime nurodomos AGRO taisyklių nuostatos, kuriomis vadovaujantis skiriama 50 procentų paramos suma už Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Nurodomos šių taisyklių 2 skyriaus nuostatos dėl sąvokų paaiškinimo ir 8.18.2 punkto bei 8.18.3 punkto nuostatos, 14.3.1 punkto nuostatos, kurios ir nulėmė dalies paramos sumos nemokėjimą.

Šiuo sprendimu panaikinamas 2012 m. sausio 17 d. pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą.

Iš esmės pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad jis pažeidė sėklinės medžiagos įsigijimo taisykles, tačiau, pareiškėjo manymu, toks pažeidimas neturi esminės įtakos produkcijos kokybei ir aplinkosaugai apskritai. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad vėliau visa pareiškėjo produkcija buvo sertifikuota, tai reiškia, kad jis esminių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas neneigia, kad ūkyje rugių sėjai naudota ne tik įprastinė atestuota sėkla su sertifikavimo įstaigos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir sėkla, įsigyta iš ekologinio D. K. ūkio, dėl to VšĮ „Ekoagros“ ir nesertifikavo dalies produkcijos. VšĮ „Ekoagros“ nagrinėjo pareiškėjo 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą pakoreguoti patvirtinamąjį dokumentą ir 2012 m. sausio 9 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. SU-(2) (b. l. 43), kuriuo paliekama galioti IV lygio poveikio priemonė dėl sėklos naudojimo (produkcijos nesertifikavimas), nes poveikio priemonė dėl sėklos naudojimo taikoma jau trečią kartą, t. y. trečius metus iš eilės.

Pareiškėjas neneigia, kad prieš tai du kartus buvo taikytos poveikio priemonės, tačiau skunde nurodo, kad 2010 m. griežtą įspėjimą būtų galima anuliuoti dėl buvusio pažeidimo nereikšmingumo. Teismas negali nagrinėti klausimo, ar 2010 m. poveikio priemonė pareiškėjui buvo taikyta teisingai ir pagrįstai, nes pareiškėjas taikytą poveikio priemonę turėjo nuginčyti, pateikdamas skundą įstatymų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. 2010 m. sprendimas nebuvo skundžiamas, pareiškėjas neneigia, kad jam buvo taikytas griežtas įspėjimas, todėl šis faktas vertinamas toks, koks jis yra, nesvarstant jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2011 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-301 redakcija), kurios reglamentuoja ekologinį ūkį sertifikuojančių įstaigų veiklą. Šių taisyklių 4 punkte aiškinamos sąvokos aktualios šiai bylai. Nurodyta, kad nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašas – sertifikavimo įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jame nurodytas ekologinės gamybos metodas ir išvardytų rūšių produkcija atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatas ir šių taisyklių reikalavimus. Taip pat apibrėžiama, kas yra sertifikavimo įstaiga: tai juridinis asmuo, sertifikuojantis ekologinę gamybą ir ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir kontroliuojantis ekologinės gamybos vienetus pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 18 punkte nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga. 19 punkte nustatyta, kad sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju NMA priimant sprendimą, kurį skundžia pareiškėjas, turėjo reikšmės Nutarimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80), nes AGRO taisyklų 8.18.2. punktas nustato, kad pareiškėjas turi laikytis šių programos „Ekologinis ūkininkavimas“ reikalavimų: dalį produkcijos parduoti. Toliau šiame punkte nurodyta, kad pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nepriklausomai nuo ekologinės gamybos ūkio statuso, NMA turi pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 (Žin., 2001, Nr. 51-1792; 2009, Nr. 43-1682), 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje turi būti nurodyta informacija apie realizuotą produkciją. Pareiškėjas tokią lentelę pateikė: tai R. A., valdos Nr. (duomenys neskelbtini) „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, 18 lentelė (b. l. 79). Lentelėje nurodyti realizuoti žieminiai rugiai 21 237 kg už 1 125 561 Lt sumą, nenurodytos vaistažolės. Tuo tarpu AGRO taisyklių, kuriomis vadovaudamasi NMA ir priėmė sprendimą, 8.18.3. punktas nustato taip: „kompensacinė išmoka mokama dviem etapais: 50 proc. pareiškėjui apskaičiuotos paramos sumos sumokama įvertinus paraišką (nenustačius neatitikčių išmokama vėliausiai iki kitų metų vasario 1 d.), o likusi 50 proc. suma pagal kiekvieną pasėlių grupę atskirai sumokama po to, kai pareiškėjas pateikia Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ (nenustačius neatitikčių išmoka išmokama vėliausiai iki kitų metų birželio 30 d.). 50 proc. likusios pareiškėjui apskaičiuotos paramos sumos išmokama tik tuomet, kai sertifikavimo įstaigos išduotame patvirtinamajame dokumente ir (arba) nutarimo išraše nurodyta informacija sutampa su pateikta Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelės „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ informacija, išskyrus atvejus, kai laukai sertifikuojami kaip pereinamojo laikotarpio laukai (tokiu atveju turi sutapti 18 lentelės ir nutarimo išrašo duomenys). Dėl aplinkybių, nurodytų Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje force majeure, pareiškėjas kartu su 18 lentele arba vietoj 18 lentelės per 10 darbo dienų nuo force majeure paskutinės veikimo dienos pateikia Agentūrai prašymą ir dokumentą, įrodantį, jog produkcijos negali realizuoti dėl force majeure, tuomet pareiškėjui mokama 100 proc. paramos suma. Išmokos mokamos tiek ekologinės gamybos, tiek pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio ūkiams“.

Skundžiamame NMA sprendime yra pagrįstai nurodyta, kad Nutarimo išraše nėra nurodyta, kad pareiškėjo realizuota produkcija (žieminiai rugiai, kaip nurodyta 18 lentelėje) yra sertifikuota (atitinka ekologinę gamybą reglamentuojančių ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus). Šis faktas patvirtinamas minėtais dviem dokumentais – 18 lentele ir Nutarimo išrašu, kuriame jokių duomenų apie žieminių rugių sertifikavimą nėra. VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime patvirtino, kad dalies produkcijos nesertifikavo, nes pareiškėjas panaudojo neatestuotą rugių sėklą iš ekologinio D. K. ūkio, tai buvo trečius metus iš eilės nustatyta neatitiktis. Pareiškėjas taip pat neneigia, kad žieminiai rugiai nesertifikuoti kaip ekologinė produkcija. Taip pat 18 lentelėje nėra jokių duomenų apie realizuotas vaistažoles, tuo tarpu Nutarimo išraše nurodyta, kad vaistažolės yra sertifikuojamame plote. Pareiškėjas tų faktų ir neginčija, tačiau teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ galėjo taikyti kokią nors kitą poveikio priemonę, o ne produkcijos nesertifikavimą. Pareiškėjui dėl to už javus ir vaistažoles pagal programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ paskirta tik 50 procentų paramos sumos, kas visiškai atitinka AGRO taisyklių 8.18.3. punkto nuostatas. Šiuo atveju, kadangi pareiškėjas neginčijo VšĮ „Ekoagros“ sprendimo nesertifikuoti žieminių rugių, teismas nevertina, ar pagrįstai VšĮ „Ekoagros“ neatitiktį įvertino kaip IV lygio ir taikė dalies produkcijos nesertifikavimą. Tačiau NMA, atsižvelgiant į nurodytas AGRO taisyklių nuostatas, neturėjo galimybės pasirinkti ir mokėti paramą už nesertifikuotą ar nerealizuotą produkciją, negalėjo kvestionuoti VšĮ „Ekoagros“ priimto sprendimo, jį vertinti kaip per griežtą.

Taip pat nustatyta, kad NMA pagrįstai vadovavosi AGRO taisyklėmis, kurios galiojo paraiškos pateikimo momentu – 2011 m. gegužės 5 d. (b. l. 74-77). NMA negalėjo vadovautis 2010 m. AGRO taisyklėmis, nes administravo 2011 m. paduotą paraišką, be to, NMA negali būti žinoma, kokių metų sėklą ir kaip įsigytą pareiškėjas panaudojo, augindamas 2011 m. realizuotą produkciją. Sertifikavimo klausimus sprendžia išimtinai tik VšĮ „Ekoagros“. Be to, ginčydamas NMA sprendimą pareiškėjas nurodo, kad galima buvo taikyti anksčiau galiojusias Ekologinio ūkininkavimo taisykles, kas būtų reikšminga tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pirmiau minėta tvarka būtų ginčijęs VšĮ „Ekoagros“ sprendimą. Tuomet galėtų būti reikšmingi ir pareiškėjo pateikti teismui Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2012 m. kovo 6 d. raštas Nr. 103-0167 (b. l. 9-11), prof. P. L. nuomonė (b. l. 150). Be to, NMA sprendimas priimtas ne tik dėl dalies produkcijos nesertifikavimo, bet ir dėl to, kad nesutapo pareiškėjo pildomo žurnalo 18 lentelės duomenys ir VšĮ „Ekoagros“ išduoto dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys, šio fakto pareiškėjas neginčija – duomenys nesutampa ir tokiu atveju AGRO taisyklių 8.18.3 punktas jokių kitų alternatyvų nenumato, išskyrus galimybę įrodinėti pateikiant prašymą, kad produkcija nebuvo realizuota dėl force majeure aplinkybių. Pareiškėjas tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas NMA 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. BR6-1777931 yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti panaikintas. Pareiškėjo atstovas prašė vadovautis ne teisės aktais, o tam tikrais žmoniškumo principais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Šiuo atveju paraiška buvo administruojama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintomis taisyklėmis, o šios taisyklės (pvz. AGRO taisyklių 1 punktas) buvo patvirtintos vadovaujantis Europos tarybos ir Komisijos reglamentais, kurie turi įstatymo galią. Dėl to teismas vadovaujasi teisės aktų nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.