- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-284-601/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- V. J., Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. G., B. P., A. M.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei O. L. , ieškovės atstovui adv. Antanui Pliaugai, atsakovui V. J. , atsakovo atstovui adv. Vytautui Tučkui, tretiesiems asmenims A. G. ir B. P. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-90/2006, pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams V. J. ir Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims A. G. , B. P. ir A. M. dėl 1998 m. spalio 22 d. susitarimo ir 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 33-16001 panaikinimo dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 1998-10-22 susitarimą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dalyje dėl O. J. 0,605 ha žemės atsisakymo V. J. naudai bei panaikinti Alytaus apskrities administracijos 2002-04-08 sprendimą Nr. 33-16001 dalyje dėl 0,605 ha nuosavybės teisės atkūrimo į žemę V. J. .
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 1992-03-30 dalyvaujant ieškovei, buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį O. J. , V. J. , A. M. , A. G. , B. P. savo žemės valdas sujungia į vieną 3,025 ha valdą atsakovo V. J. vardu. 1998-10-22 susitarimu jie atsisakė savo paveldimos žemės dalies V. J. naudai. Parašai patvirtinti seniūno, kuriam suteiktos teisės atlikti notarinius veiksmus, įregistruoti notarinių veiksmų registre. Teismas laikė, jog įrodyti, kad O. J. parašas suklastotas, nėra galimybės, ekspertizės akte nenustatyta kas pasirašė susitarimą ir pripažino, jog nuosavybės teisės į žemę atsakovui atkurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimi naują, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei materialinės teisės normas. Motyvuose nurodo:
O. J. negalėjo nuvykti į Punios seniūniją ir pasirašyti 1998-10-22 susitarimo, nes tuo metu jau buvo silpnos sveikatos, nevaikščiojo, gyveno pas ją, todėl be jos žinios išeiti iš namų negalėjo. Savo teiginius įrodinėjo rašytiniais įrodymais(ūkinės knygos, seniūno G. Laukaičio pažyma, pažyma apie O. J. sveikatos stovį), kuriais teismas nepagrįstai nesivadovavo. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pusės liudytojų tvirtinusių, kad 1998 - 1999 m. O. J. gyveno pas A. G. ir kaip tik tuo metu pasirašė ginčijamą susitarimą, parodymais. Jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Remiantis rašytiniais įrodymais akivaizdu, kad nuo 1991 m. iki mirties, O. J. gyveno pas ją, o ne pas A. G. ir be jos žinios negalėjo būti išvežta pasirašyti susitarimo (CPK 197 str. 2 d.). Tai, kad ūkinėse knygose įrašyti duomenys yra teisingi, patvirtino Punios seniūnas G. Laukaičio. Be to seniūnas G. Laukaičio nepatvirtino, kad dokumentus O. J. pasirašė jo akivaizdoje;Teismas privalėjo vadovautis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, galiojusio atsisakymo pasirašymo dieną, 2 str. 3 d. nuostatomis, kad piliečiai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti tik notariškai patvirtinta sutartimi. Seniūnas patvirtino tik parašus. Tokiu būdu susitarimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu, nes nebuvo laikomasi įstatymo įsakmiai reikalaujamos formos (CK 1.93 str. l d.). Šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl turėjo būti pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad 1998 m. iš ligoninės O. J. ieškovė atsisakė pasiimti. Ją pas save pasiėmė A. G. . Tuo metu ji dar vaikščiojo, tačiau su lazdele. 1998-10-22, jai gyvenant pas A. G. , sudarytas apeliantės ginčijamas susitarimas. Alytaus rajono Punios seniūnijos namų knygose Nr. 21 ir 23 nėra nurodomas faktas, kad O. J. pas O. L. gyveno 1995 ir 1996 metais. Punios seniūnijos 2005-09-20 pažymoje Nr. R5-538(1.2) nėra duomenų, nuo kada ji gyveno pas apeliantę. Punios seniūnas paaiškino, kad ginčijamą susitarimą O. J. pasirašė pati jo kabinete, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 str. 2 d. 11 p., seniūnai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti notarinius veiksmus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininkas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Punios apylinkės tarybos 1991 - 1998 m. ūkinėje knygoje Nr. 21 nurodyta, jog O. J. nuo 1991 m. gyveno pas J. L. . Tai, kad ūkinėse knygose įrašyti duomenys neatspindi esamos situacijos savo ieškinyje patvirtino ir pati apeliantė. Ji ieškinyje teigė, kad nuo 1991 m. iki 1992 m. O. J. gyveno pas atsakovą. Apie O. J. išvykimą ūkinėse knygose neatžymėta. Taigi tikėtina, kad O. J. ir 1998 m. galėjo gyventi pas A. G. , nors ūkinėse knygose apie tai atžymos nėra. VĮ Alytaus poliklinikos direktorius A. V. 2005 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. SD-741(12) patvirtina, kad O. J. visiška negalia patvirtinta 2000-04-10, todėl šis raštas nepatvirtina O. L. teiginio, kad 1998 m. ji buvo neįgali ir nebevaikščiojo. Pažymi, kad ginčijamas susitarimas patvirtintas seniūno, kuriam suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus.
Teismo posėdžio metu apeliantė prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, o atsakovas ir tretieji asmenys prašė apeliacinį skundą atmesti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 1998 m. spalio 22 d. susitarimu (toliau – ginčijamas susitarimas), patvirtintu Punios seniūno G. Laukaičio, O. J. (ieškovės ir atsakovo mama), mirusi 2005 m. kovo 10 d., kaip ir kiti pretendentai (A. M. , A. G. ir B. P. ), atsisakė savo žemės dalies (0,605 ha) iš 3,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) atsakovo naudai. Šio susitarimo pagrindu Alytaus apskrities viršininko administracija 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 33-16001 atkūrė nuosavybės teises į 3,02 ha žemės atsakovui V. J. .
Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidė šių nuostatų. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamą susitarimą pasirašė ne O. J. , yra visiškai nepagrįstas. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas būtent O. J. , nors rašysenos ekspertizės akte nurodyta, jog nėra galimybės nustatyta ar pasirašė būtent O. J. . Tą patvirtina visi ginčo susitarimą pasirašę asmenys bei seniūnas G. Laukaičio, patvirtinęs parašų tikrumą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad, ginčijamo susitarimo metu, O. J. nevaikščiojimo, gyvenimo pas ją, nėra įrodytos, nes jos nurodomi rašytiniai įrodymai (ūkinės knygos, seniūno G. Laukaičio. pažyma, pažyma apie O. J. sveikatos stovį) ir liudytojai (V. B. , D. S. , O. P. ) tokių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovės nurodytose ūkinėse knygose nekonstatuojamas laikinas O. J. išvykimas, todėl jai išvykus laikinai į kitą vietą tai ūkinėse knygose nenurodoma. Seniūno pažyma taip pat konstatuota tik O. J. pastovi gyvenamoji vieta iki mirties, kam laikini išvykimai neturi įtakos. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje apie O. J. sveikatos stovį nėra jokių žinių apie jos negalėjimą vaikščioti. Ieškovės liudytojai taip pat tiksliai negalėjo nurodyti, ar ginčijamo susitarimo metu O. J. galėjo pati vaikščioti, ar ji gulėjo ligoninėje, ar buvo kur išvykusi. Tuo tarpu tretieji asmenys (neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jie taip pat savo žemę perleido atsakovui ir to neginčija) ir kiti bylos liudytojai ( E. V. , V. K. , A. J. , G. L. ) aiškiai nurodė aplinkybes kada ir kaip O. J. apsigyveno pas A. G. , tą patvirtina ir 1998 m. lapkričio 24 d. įgaliojimas, kuriuo O. J. įgaliojo A. G. atsisimti piniginį indėlį iš banko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodomais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.
Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas susitarimas nepatvirtintas notariškai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (galiojusio ginčijamo susitarimo sudarymo metu) 2 str. 3 d. numatyta, kad <...> piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi <...>. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 str. 2 d. 11 p. (1998 m. birželio 3 d. įstat. red.) numatyta, kad seniūnai turi teisę rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas, kuriose yra civilinės metrikacijos skyriai bei notariniai biurai, <...>, įstatymų nustatyta tvarka atlikti notarinius veiksmus <...>. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse“ pakeitimo įstatymo 1 str. (galiojusio ginčijamo susitarimo sudarymo metu) numatyta, kad rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrus, kuriuose yra notariniai biurai, seniūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina testamentus, 2) tvirtina kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir kt.), išskyrus sandorius dėl nekilnojamojo turto ir mechaninių transporto priemonių perleidimo, nuomos, panaudos ir įkeitimo <...>. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įstatymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Punios seniūnas G. Laukaitis. turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti ginčijamą susitarimą, kuris prilyginamas notariškai patvirtintai sutarčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos atsakovui priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui V. J. , a. k. (duomenys neskelbtini)