Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. Č. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. J. teismo posėdžio metu palaikė teiktą išvadą. Nurodė, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės šeimą sudaro sutuoktinis, nepilnametė dukra ir sūnus E. Č. E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas S. Č. Ieškovė į bylą pateikė darbo sutartį (sudarytą 2025 m. balandžio 2 d.) bei nurodė, kad jai pagal ją turėtų būti mokamas apie 950 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Atsakovei su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris yra jos ir nepilnamečio E. Č. gyvenamoji vieta, transporto priemonė. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti jo teisę į gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovės ir institucijos teikiančio išvadą atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri bylos duomenimis tinkamai įgyvendina motinos valdžią, užtikrina tinkamas jo gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas bylos duomenimis gyvena užsienyje ir nuo vaiko priežiūros yra visiškai nusišalinęs, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko E. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove R. K. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 3.192 straipsnis)). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kita (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri jį išlaiko. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, pateikė vaikų poreikių ir tam reikalingų lėšų lentelę. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2025 m. sausio mėn., atskaičius mokesčius, yra 777 Eur). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma, yra reikalinga vaiko poreikių tenkinimui, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus, nepilnamečio vaiko amžių ir su tuo susijusias išlaidas, yra reali, protinga ir nėra per didelė.

Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir (ne)galėjimo prisidėti reikalaujama suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalaujamo jo daliai tenkančio 300,00 Eur dydžio išlaikymo. Teismas taip pat pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui, skaičiuojamą po 250 Eur už 36 mėnesius nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 30 d., t. y. už trejus metus. Byloje nėra duomenų, kad prašomu laikotarpiu šalių nepilnamečiui vaikui atsakovas būtų teikęs ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra mažesnis nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri 2022 m., atskaičius mokesčius, buvo 533 Eur ir kas metai didėjo). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nenuneigtas, o prašomas priteisti išlaikymas atitinka tuo metu buvusį pragyvenimo lygį ir teismo vertinimu nėra per didelis, todėl reikalavimas tenkintinas (CK 3.200 straipsnis) ir iš atsakovo vaikui E. Č. priteistinas 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (skaičiuojant po 250 Eur už 36 mėnesių laikotarpį).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas su vaiku ilgą laiką visiškai nebendrauja, t. y. jokio ryšio tarp jo ir vaiko šiuo metu nėra. Bylos duomenimis atsakovas gyvena užsienyje. Ieškovė prašo nustatyti, tokią atsakovo bendravimo su sūnumi E. Č. bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis ne mažiau kaip kartą per savaitę vaikui priimtinu laiku; kiekvienais metais nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu ne mažiau kaip savaitę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu); nepilnamečio sūnaus atostogų metu nelyginiais metais per Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau kaip aštuonias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečio sūnaus atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu; nepilnamečio sūnaus atostogų metu lyginiais metais per Velykas ne mažiau kaip penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečio sūnaus atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu); bendrauti su vaiku kita ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka; bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, o apie jo atvykimą į Lietuvą ir galimybę susitikti su sūnumi turi būti pranešama ieškovei iš anksto telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Teismas sprendžia, kad esamoje atsakovui gyvenant užsienyje ir šiuo metu visiškai nebendraujant su vaiku gali būti nustatoma ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Tokiai ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, neprieštaravo ir išvadą duodanti institucija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje patyrė 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (250 Eur + 100 Eur + 100 Eur), yra sumokėjusi 111 Eur žyminį mokestį ir 1 Eur įmokos administravimo mokestį. Šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (562 Eur) ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 283,50 Eur žyminis už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimą (((300 Eur x12) + 9 000) * 3 proc.) ir 19,50 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų atsakovui siuntimu, iš viso 303 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. vasario 5 d.) iki E. Č. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui E. Č. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo S. Č. bendravimo su vaiku E. Č. tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis ne mažiau kaip kartą per savaitę vaikui priimtinu laiku; kiekvienais metais nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu ne mažiau kaip savaitę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu); nepilnamečio sūnaus atostogų metu nelyginiais metais per Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau kaip aštuonias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečio sūnaus atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu; nepilnamečio sūnaus atostogų metu lyginiais metais per Velykas ne mažiau kaip penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečio sūnaus atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu); bendrauti su vaiku kita ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka; bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, o apie jo atvykimą į Lietuvą ir galimybę susitikti su sūnumi turi būti pranešama ieškovei iš anksto telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 562,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 303,00 Eur (tris šimtus tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.