Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-516-297/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
1-516-297/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00991-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-516-297/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00991-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.8.1.; 1.2.4.5; 2.10.1.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00991-14 medžiagą, kurioje

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 18.45 val. ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį R. S. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pilnai pripažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) turi 12 arų sklypą su namu, kuriame gyvena su žmona. Priešais, kitoje kelio pusėje yra sklypas, priklausęs 2014-09-03 mirusiai jo seseriai I. S., o šalia jos - R. S. sklypas su sodo nameliu. Sesuo (duomenys neskelbtini) į sodą neatvažiuodavo, jo teritoriją prižiūrėdavo kaltinamasis su žmona. 2014-09-03 apie 18.45 val., rūkydamas lauko terasoje, pamatė ant bendro naudojimo kelio stovintį R. S. ir jo šunį, kuris atlikinėjo gamtinius reikalus ant sesers sklypo. Tai pamatęs pasipiktino ir ėjo link R. S. išsiaiškinti. Eidamas pasakė „nespėjo sesuo numirt, o tu jau šunį šikdini ant jos sklypo“. Girdėjo, kaip R. S. pašaukė šunį ir šis atėjo ant kelio prie jo. Priėjęs prie R. S., kaltinamasis iš pykčio spyrė šuniui į užpakalį ir smogė kumščiu R. S. į nosį. Taip elgėsi todėl, kad tos pačios dienos ryte jis buvo sužinojęs apie sesers I. S. mirtį, šios žinios buvo labai sukrėstas, patyrė didelį stresą (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2014-09-03 R. S. pareiškime nurodyta, kad 2014-09-03 A. S. sudavė R. S. kumščiu į nosį (b. l. 1).

2014-09-03 Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio L. B. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2014-09-03 21.40 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių apie 19.30 val. kreipėsi R. S., kurį apie 18.45 val. sumušė sodo kaimynas. Nustatytas nosies kaulų lūžimas, suteikus med. pagalbą išleistas į namus (b. l. 2).

Iš 2014-09-03 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos vieta, esanti Alytaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 877/14(06) patvirtina, kad R. S. nustatytas nosies kaulų lūžimas padarytas kieto buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasekoje ir kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 26).

Iš nukentėjusiojo R. S. apklausos protokolo matyti, kad apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad 2014-09-03 su žmona buvo savo sode, paleido palakstyti šunį. Vėliau ėjo šunį pavedžioti bendro naudojimo keliu, jį vedėsi su pavadėliu. Einant keliu pro kaltinamojo seseriai priklausantį sklypą, šuo nukrypo nuo kelio kelis metrus į šalikelę ir tikrai užėjo ant I. S. sklypo teritorijos. Tada patraukė šunį prie savęs. Šuo ant svetimo sklypo neatliko jokių gamtinių reikalų. Tuo tarpu pamatė kaltinamąjį, kuris, bėgdamas iš savo kiemo, rėkė „pydere, tu nežinai, kad mano sesuo mirė“ ir pribėgęs spyrė šuniui į užpakalį, šuo sucypė. Nukentėjusysis paklausė „ką tu darai?“, tada kaltinamasis smogė kumščiu jam į veidą ir pasakė „kviesk policiją, žinosiu už ką sėsiu“ ir nuėjo. Visa tai matė nukentėjusiojo žmona, kuri iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė (b. l. 10-11, 12-13).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 1799,30 Lt civilinį ieškinį žalai, padarytai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti (b. l. 31-33). Kaltinamasis A. S. savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, todėl ieškovas atsisakė civilinio ieškinio (b. l. 37).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam R. S. į nosį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo gydymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 47), administracine tvarka nebaustas (b. l. 48), dirbantis (b. l. 49), psichikos sveikatos centro psichiatrinėje-narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 53), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 51). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 69). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kartu paskiriant įpareigojimus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė