Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-603/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-21
Bylos Nr.
2K-603/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Bieliūnas (pirm.), Gintaras Goda, Rimantas Baumilas (pran.)
Nuteistasis
S. T.
Nukentėjusysis
S. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-603/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.; 1.2.25.6.; 2.1.6.2.; 2.3.7.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, teisėjo Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,gynėjui advokatui I. Borveinui,nuteistajam S. T.,nukentėjusiajam S. O.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendžio bei nuteistojo S. T. (S. T.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir, pritaikius 2000 m. BK 67 straipsnio 3 dalį bei 2000 m. BK 68 straipsnį, nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 2000 m. BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukaktį” 5 straipsnį, S. T. paskirtos ir neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu.

Nukentėjusiojo S. O. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 988 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės atmesta, o pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 11 200 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkinta ir šis turtinės žalos atlyginimas priteistas iš S. T.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendis pakeistas. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, panaikinta, o nukentėjusiojo S. O. civilinis ieškinys dėl 988 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį S. O., prašiusį jo kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo – patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: S. T. 2001 m. liepos 14 d., apie 19.30 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,72 promilių etilo alkoholio), vairuodamas A. G. priklausantį automobilį „Volksvagen Passat“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste Smiltelės gatve link Taikos prospekto antrąja eismo juosta apie 140 km/h greičiu, kuriame kartu važiavo keleiviai – J. O., O. M., S. A., viršijo leistiną greitį ir Klaipėdos m. Smiltelės gatvėje ties 55 namu, nesuvaldė automobilio „Volksvagen Passat“ (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į Smiltelės gatve link Taikos prospekto pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., vairuojamo A. B., galinę dalį. Autoavarijos metu keleivei J. O. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie sukėlė nukentėjusios mirtį, taip pat keleiviui S. A. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlusieji šiam nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivei O. M. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie sukėlė šiai nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, automobilį „Ford Tranzit“ vairavusiam A. B. buvo padarytas kūno sužalojimas, kuris sukėlė šiam nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat įvykio metu sugadintas A. G. priklausantis automobilis „Volksvagen Passat“ (duomenys neskelbtini), dėl to šiam nukentėjusiajam padaryta didelė 1800 Lt žala bei sugadintas A. R. priklausantis automobilis „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini), dėl to šiam nukentėjusiajam padaryta didelė 6800 Lt žala. Taip S. T. pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 2.3, 2.4, 3.8, 12.2, 12.5, 13.10, 14.1, 14.2, 14.3 punktus (iki 2003-01-23 galiojusi šių taisyklių redakcija), kuriuose reikalaujama, kad S. T., vairuodamas automobilį „Volksvagen Passat“ privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, prieš prisivydamas ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį „Ford Tranzit“, privalėjo sumažinti greitį ir važiuoti iš paskos saugų eismą užtikrinančia distancija, norėdamas pralenkti pastarąjį automobilį privalėjo manevruodamas nesudaryti kliūčių kitiems eismo dalyviams, duoti kelią gretima eismo juosta važiuojantiems, persirikiuoti į antrąją eismo juostą ir saugiai pralenkti automobilį „Ford Tranzit“, palikdamas saugų eismą galintį užtikrinti tarpą iš šono, privalėjo elgtis taip, kad nesukeltų grėsmės, netrukdytų eismo, nepadarytų žalos, be to, draudžiama vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio ir neturint pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę.

S. T. nuteistas ir už tai, kad 2001 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagrobė savo brolio D. T. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kad neteisėtai pereitų Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o 2001 m. liepos 30 dieną, Kuršių pasienio kontrolės poste, adresu: Perkėlos 10, Klaipėdos m., pateikė kontrolės metu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pagrobtą D. T. Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą.

S. T. taip pat nuteistas už tai, kad 2001 m. liepos 30 d., Kuršių pasienio kontrolės poste, adresu: Perkėlos 10, Klaipėdos m., pateikė pasų kontrolės metu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pagrobtą D. T. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnui nenustačius, kad S. T. pateikė kito asmens pasą, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 26 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 281 straipsnio 4 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatus, nes neišsiaiškino aplinkybės, ar nukentėjusioji J. O. būtų likusi gyva, jei valstybės institucijos, likvidavusios avarijos padarinius, būtų veikusios kompetentingai. S. T. nuomone, nukentėjusi J. O. mirė ne dėl jo veikos, o dėl to, kad jai laiku nebuvo suteikta tinkama pagalba. Atsižvelgus į tai, jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta per griežta bausmė.

Nukentėjusysis S. O. kasaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendį bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai naikintini dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra esminių prieštaravimų, nes teismas įvertindamas įrodymus iškraipė teismo autotechninės ekspertizės akto išvadas. Be to, nuosprendis buvo priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto, nes tinkamai neatsižvelgta į tai, kad greitosios medicinos pagalbos gydytojo parodymai apie nukentėjusios J. O. mirtį prieštarauja gelbėtojų parodymams, vaizdojuostos, kurioje užfiksuotas įvykis, duomenims, neįvertintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės išvados dėl nusikalstamo policijos ir prokuratūros neveikimo.

Nukentėjusiojo nuomone, teismai nuteistajam S. T. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nes deramai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, neįvertino kaltininko asmenybės, ypač to, kad kaltininkas yra narkomanas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, anksčiau buvo daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, nesirengia atlyginti civilinio ieškinio.

Šalies argumentai

Kasatoriaus teigimu, nukentėjusi J. O. mirė ne dėl nuteistojo S. T. veiksmų, bet dėl to, kad jai nebuvo suteikta tinkama pagalba, o prokuratūra, kaip kontroliuojanti institucija, nesiėmė veiksmų, kad apgintų nukentėjusiųjų interesus, todėl šiais valstybės veiksmais jam buvo sukelti didesni dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, gyvenimiški nepatogumai, emociniai sukrėtimai nei nuteistojo S. T. veiksmais. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas jo ieškinį Lietuvos valstybei atmetė, o apeliacinės instancijos teismas paliko jį nenagrinėtą ir taip pažeidė BPK 328 straipsnio 4 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo S. O. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nuteistasis S. T. nepagrįstai teigia, kad teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, nes neišsiaiškino, ar nukentėjusioji būtų likusi gyva, jeigu jai būtų suteikta tinkama medicinos pagalba. Kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad S. T. veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusios J. O. mirtimi. Byloje patikimai nustatyta, kad jei nuteistasis S. T. prisivydamas ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį „Ford Tranzit“ būtų sumažinęs greitį, važiavęs iš paskos saugų eismą užtikrinančia distancija, norėdamas pralenkti pastarąjį automobilį manevruodamas būtų nesudaręs kliūčių kitiems eismo dalyviams, duotų kelią gretima eismo juosta važiuojantiesiems, persirikiuotų į antrąją eismo juostą ir saugiai pralenktų automobilį „Ford Tranzit“, palikdamas saugų eismą galintį užtikrinti tarpą iš šono, būtų elgęsis taip, kad nesukeltų grėsmės, netrukdytų eismo, nepadarytų žalos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir jo metu nebūtų žuvusi J. O.

Dėl BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo

Nuteistojo S. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. T. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl kurių įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, žmonėms buvo sutrikdyta sveikata ir padaryta turtinės žalos. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė nuo to, kad buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. S. T., viršydamas leistiną greitį ir pažeisdamas kitus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai su kitų žmonių gyvybę, sveikata ir turtu, numatė, kad dėl jo veikos gali žūti ar gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinės žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Dėl BPK 305 straipsnio taikymo

Nukentėjusysis S. O. pagrįstai teigia, kad nuosprendyje padarytos išvados netiksliai atitinka byloje surinktus įrodymus. Iš autotechninės ekspertizės akto matyti, kad prieš susidūrimą S. T. vairuojamas automobilis važiavo maždaug 70–90 km/h greičiu. Šią aplinkybę patvirtino ir pats S. T. Iš nuosprendžio aprašomosios matyti, kad S. T. vairuojamas automobilis prieš susidūrimą važiavo 140 km/h greičiu. Kolegijos nuomone, šis neatitikimas tarp byloje surinktų įrodymų ir teismo išvadų negali būti pripažintas esminiu prieštaravimu nuosprendyje, nes tiek iš S. T. parodymų bei teismo autotechninės ekspertizės akto, tiek iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų išvadų matyti, kad nustatyta ta pati teisiškai reikšminga faktinė bylos aplinkybė, kad nuteistasis S. T. vairuodamas automobilį viršijo gyvenvietėse leistiną greitį. Išvada apie tai, kiek kilometrų per valandą buvo viršytas leistinas greitis gali turėti reikšmės tik paskiriant bausmę kaltininkui, tačiau neturi reikšmės kvalifikuojant S. T. veiką. Pažymėtina, kad tokia pati išvada apie S. T. vairuojamo automobilio greitį buvo padaryta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Nukentėjusiojo S. O. nurodyti prieštaravimai tarp liudytojų gydytojų, liudytojų gelbėtojų parodymų, vaizdoįrašo duomenų dėl J. O. mirties aplinkybių nėra reikšmingi šioje byloje sprendžiant, ar nuteistasis S. T. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose pateikiamos išvados yra iš esmės prieštaringos.

Dėl bausmės skyrimo

Kolegijos nuomone, paskirdamas S. T. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, teismas BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Nukentėjusysis S. O. nepagrįstai teigia, kad teismas tinkamai neįvertino kaltininko asmenybės. Nors S. T. anksčiau yra teistas ir nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau jo padarytos veikos skiriasi pagal kaltės formas ir kėsinimosi pobūdį, todėl, skirdamas bausmę S. T. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, teismas galėjo į šią aplinkybę neatsižvelgti. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 25 d. nuosprendžio matyti, kad S. T. buvo nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kėsinamasi į nuosavybę ir disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tvarką, tuo tarpu BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma dėl neatsargumo ir ja kėsinamasi į kitą teisinę vertybę – transporto eismo saugumą. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad S. T. yra narkomanas, o iš Klaipėdos m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad S. T. į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (T. 1 b.l.174).

Nukentėjusysis S. O. pagrįstai nurodo, kad S. T. anksčiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau, kolegijos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas S T. bausmę, negali būti vertinama kaip BK 54 straipsnio 2 dalies normų pažeidimas, nes minėta aplinkybė iš esmės nekeičia S. T. asmenybės vertinimo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. O. nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas nenagrinėtą jo civilinį ieškinį Lietuvos valstybei pažeidė BPK 328 straipsnio 4 dalį. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš BPK 109 straipsnio nuostatų matyti, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinajam arba už juos materialiai atsakingiems asmenims, o kita vertus, civilinį ieškinį galima pareikšti tik tada, jei turtinė ar neturtinė žala padaryta nusikalstama veika. Pagal tai, ką teismai šioje byloje nustatė, Lietuvos valstybė nėra materialiai atsakinga už nuteistojo S. T. padarytą nusikalstamą veiką. Taigi šioje konkrečioje byloje nukentėjusysis S. O. galėtų pareikšti civilinį ieškinį tik S. T. dėl jo nusikalstama veika S. O. padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Civilinis ieškinys Lietuvos valstybei šioje baudžiamojoje byloje negali būti pareikštas ir jis negali būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir palikdamas nukentėjusiojo S. O. civilinį ieškinį Lietuvos valstybei nenagrinėtą, BPK 328 straipsnio 4 punkto reikalavimų nepažeidė. Kolegija pažymi, kad jei nukentėjusysis S. O. mano, kad neteisėtais valstybės pareigūnų ar institucijų veiksmais jam buvo padaryta turtinės ar neturtinės žalos, savo pažeistas teises jis gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo S. O. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Egidijus BieliūnasGintaras GodaRimantas Baumilas