Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. e2S-885-794/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
e2S-885-794/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01422-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
R. K., A. K., L. S., K. S.
Ieškovas
I. V., P. V.
Trečiasis asmuo
J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, R. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-885-794/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01422-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.1.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų R. K., A. K., L. S., K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. V. ir P. V. ieškinį atsakovams R. K., A. K., L. S. ir K. S., tretieji asmenys – J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centras, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo; atsakovų L. S. ir K. S. priešieškinį ieškovams I. V. ir P. V., tretieji asmenys - R. K., A. K., J. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. V. ir P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo įpareigoti atsakovus R. K., A. K., L. S. ir K. S. netrukdyti valdyti ieškovams priklausančią ¼ dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokias kliūtis ieškovams patekti į šių tinklų sudėtinę dalį – vandens gręžinio šulinį.

2. Atsakovai L. S. ir K. S. pateikė teismui priešieškinį (patikslintą), kuriuo prašo:- pripažinti, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais yra L. S. ir K. S. bei pripažinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-05-11 įrašą Nr. 4.1, kuriuo I. V. įregistruota ¼ dalies vandentiekio tinklų, aprašytų 2.3 punkte, savininke, negaliojančiu; tenkinus pirmą reikalavimą, tenkinti išvestinius reikalavimus, t. y. gręžinio pase Nr. 62975 panaikinti 2018-05-09 įrašą apie tai, kad I. V. yra gręžinio savininkė; pripažinti negaliojančią 2018-05-09 deklaraciją apie statinio (vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovus R. K., A. K., L. S. ir K. S. netrukdyti ieškovams I. V. ir P. V. valdyti (naudoti) jiems (ieškovams) priklausančią ¼ dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokias kliūtis ieškovams patekti į šių tinklų sudėtinę dalį – vandens gręžinį (šulinį). Priteisė ieškovų I. V. ir P. V. naudai 1 393,50 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų R. K., A. K., L. S. ir K. S., t.y. iš kiekvieno atsakovo po 348,38 EUR.

Šalies argumentai

4. Atsakovai R. K., A. K., L. S. ir K. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė atsakovams (apeliantams) R. K., A. K., L. S. ir K. S. terminą iki 2019 m. kovo 29 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovai už neturtinį reikalavimą dėl 2018-05-09 įrašo pase apie tai, jog I. V. yra gręžinio savininkė, panaikinimo sumokėjo 75,00 EUR žyminio mokesčio, todėl nebeturėjo mokėti 44,00 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl I. V. nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus nuginčijimo. Taigi 44,00 EUR yra laikoma žyminio mokesčio permoka. Laikoma, kad atsakovai turėjo iš viso sumokėti 328,00 EUR žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus. Šiuo atveju teikdami apeliacinį skundą, atsakovai taip pat turėjo sumokėti tokį patį žyminį mokestį, kokį turėjo sumokėti teikdami priešieškinį, t. y. 328,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad yra 44,00 EUR permoka, kuri yra įskaitytina į žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą, todėl atsakovai papildomai turi primokėti 284,00 EUR (328 EUR – 44 EUR = 284 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prie apeliacinio skundo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žyminis mokestis pilnai apmokėtas, nustatytinas terminas trūkumams šalinti – sumokėti trūkstamai žyminio mokesčio daliai (284,00 EUR) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 316 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

7.1. Atsakovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre vandentiekio tinklų savininkais yra L. S. ir K. S. bei pripažinti Nekilnojamojo turto registre 2018-05-11 įrašą Nr. 4.1, kuriuo I. V. įregistruota ¼ dalies vandentiekio tinklų, aprašytų 2.3 punkte, savininke, negaliojančiu, t. y. reiškė vieną neturtinį reikalavimą, už kurį mokamas 75,00 EUR žyminis mokestis. Atsakovai sumokėjo 372,00 EUR žyminio mokesčio. Todėl 297,00 EUR permokėto žyminio mokesčio turėjo būti grąžinti atsakovams. Pateikus apeliacinį skundą teismas turėjo iš šios sumos išskaičiuoti žyminį mokestį, kuris šioje byloje yra 75,00 EUR, nes reiškiamas vienas neturtinis reikalavimas. Reikalavimas yra neturtinis, nesa atsakovai prašo ne jiems priteisti ¼ gręžinio, o tik pripažinti, kad atsakovai yra gręžinio savininkai, nes ieškovai nieko už gręžinį nėra sumokėję. Šiuo atveju atsakovai jokio turto neįgyja, nes vandens gręžinys kaip jiems priklausė, taip ir priklauso, o prašoma tik panaikinti neteisėtą įrašą registre.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. V. ir P. V. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentu:

Šalies argumentai

8.1. Atsakovai pateikdami priešieškinį už turtinį reikalavimą sumokėjo 178,00 EUR žyminio mokesčio dėl nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus pripažinimo, 75,00 EUR už neturtinį reikalavimą dėl 2018-05-09 gręžinio įrašo panaikinimo, 75,00 EUR žyminio už neturtinį reikalavimą dėl 2018-05-09 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančiu ir 44,00 EUR žyminio mokesčio dėl I. V. ¼ nuosavybės teisės į pačius vandentiekio tinklus nuginčijimo. Iš viso atsakovai sumokėjo 372,00 EUR žyminio mokesčio. Todėl atsakovai pateikdami apeliacinį skundą turi sumokėti tokio pat dydžio žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis), byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (sumokėti trūkstamą žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Esminis apeliantų pateikto atskirojo skundo argumentas, kuriuo jie kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, yra tas, kad šioje byloje neturėtų būti mokamas teismo nustatyto dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kadangi atsakovai reiškia tik vieną neturtinį reikalavimą.

13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.

14. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatomis už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai reikšdami priešieškinį sumokėjo 328,00 EUR žyminį mokestį (iš pradžių sumokėjo 75,00 EUR žyminį mokestį, vėliau remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo primokėjo 297,00 EUR žyminį mokestį). Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatomis už apeliacinį skundą turėjo būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (priešieškinį). Tačiau, atsakovų teigimu, pateikiant priešieškinį jie sumokėjo daugiau, todėl ir teikiant apeliacinį skundą jie privalo mokėti tik 75,00 EUR žyminį mokestį, mokėtiną už neturtinį reikalavimą, nes atsakovai nereiškia jokių turtinių reikalavimų.

17. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka, nes jie yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

18. Pirmiausia, kaip minėta, jau teikiant priešieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų priešieškinio reikalavimai apmokestinami 328,00 EUR žyminio mokesčio dydžiu, nes reiškiami ne tik neturtinio, tačiau ir turtinio pobūdžio reikalavimai. Su šiais teismo argumentais patys atsakovai sutiko ir 2018 m. rugsėjo 24 d. primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Taigi akivaizdu, jog už apeliacinį, skundą turėjo būti sumokėtas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant priešieškinį (CPK 80 str. 4 d.).

19. Antra, atsakovai nesutikdami su tuo, jog yra reiškiami turtiniai reikalavimai, neteisingai interpretuoja turtinio ginčo sąvoką. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Tuo atveju, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis ir už jį mokamas žyminis mokestis, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš priešieškinio, atsakovai L. S. ir K. S. siekia, kad būtų pripažintos jų nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis formuojama teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, atsakovų priešieškinio reikalavimai, kuriais prašoma atsakovus pripažinti turto savininkais neabejotinai yra turtinio pobūdžio, todėl atitinkamai šis priešieškinio reikalavimas turi būti įkainotas ir už jį turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis kaip už turtinio ginčo reikalavimą (CPK 85 straipsnis).

21. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas žyminio mokesčio nustatymo klausimą, tinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

22. Atsakovams padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties, joje nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl atsakovams nustatomas naujas terminas iki 2019 m. birželio 7 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovams (apeliantams) R. K., A. K., L. S. ir K. S. nustatyti naują terminą iki 2019 m. birželio 7 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 284,00 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Nurodyti, kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovams.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas