- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1469-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00955-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Systemair“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Systemair“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ (toliau – atsakovė) priteisti 116 425,03 Eur skolos už prekes ir 1 116,19 Eur delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų 117 541,22 Eur sumai areštą; nesant pakankamai piniginių lėšų sąskaitose – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais suvaržyti ir / ar perleisti tretiesiems asmenims.
3. Ieškovė nurodė, kad kartu su ieškiniu yra pateikta pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių tiek atsakovės įsiskolinimo dydį ieškovei, tiek nepagrįstą delsimą jį padengti, taip pat pagrįstai galima teigti, jog atsakovė piktybiškai neatsiskaito su ieškove, nors skolą pripažįsta. Dėl šių priežasčių, visiškai pagrįsta tikimybė, kad atsakovė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų priemonių, galinčių apsunkinti ar padaryti visiškai neįmanomą ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. atsakovė gali atlikti veiksmus, kuriais būtų pabloginta jos finansinė padėtis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo pateiktos sąskaitos faktūros buvo patvirtintos atsakovės įgaliotų asmenų, t. y. nepateikė teismui pirkėjos išduotų įgaliojimų ar pirkėjos įgaliotų asmenų sąrašo. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimui. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė galėtų bandyti savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti ir/ar duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma ieškovei būtų didelė, todėl apsiribojimas tik deklaratyviu teiginiu, jog skolos suma didelė ir/ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, negali būti laikomas pakankamu argumentu laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nurodė, kad atsakovė vykdo veiklą, nuolat moka mokesčius valstybei, turi daugiau kaip keturiasdešimt darbuotojų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė negalėtų įvykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo. Aplinkybė, kad atsakovė turi kitų kreditorių pareikštų reikalavimų teisme, savaime neįrodo ir nepatvirtina grėsmės sprendimo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą, nusprendė, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog pareikštas reikalavimas dėl skolos pagal statybos rangos sutartis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Todėl sprendė, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
8. Teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – ieškovės prašymas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės pinigines lėšas 117 541,22 Eur sumai; nesant pakankamai piniginių lėšų sąskaitose – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais suvaržyti ir / ar perleisti tretiesiems asmenims. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Ieškovės pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Atsakovė, teikdama atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėtų vertinti ne tik atsakovės (ne)sąžiningumą turto perleidimo, įkeitimo ar ketinimo turtą paslėpti aspektu, tačiau taip pat įvertinti ir atsakovės elgesį, kuris gali būti nesuderinamas su sąžiningo asmens pareigomis. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad atsakovė neatsiskaito su kitais savo kreditoriais ir jos atžvilgiu yra iškelta daug civilinių bylų, dalyje jų yra priimti atsakovei nepalankūs teismų sprendimai, ir tai patvirtina ieškovės nesąžiningą elgesį savo kreditorių atžvilgiu.
9.3. Be to, atsakovė su ieškove neatsiskaito piktybiškai. Atsakovė, teikdama atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, iš esmės neginčijo skolos egzistavimo fakto, t.y. nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove.
9.4. Atsakovės ieškovei pateiktas 2020 m. liepos 21 d. raštas „Dėl taikaus ginčytinų klausimų išsprendimo“ patvirtina, kad atsakovė skolą pripažįsta, tačiau nurodo, kad šalims suderinus dalies (ne mažiau kaip 60 proc. visų finansinių įsipareigojimų dalies) finansinių reikalavimų atsisakymą, sumažinimo ar mokėjimo atidėjimo, taip pat šalių prievolių vykdymo terminų bei tvarkos koregavimo, atsakovė svarstytų galimybę atsiskaityti ne ginčo tvarka su kreditore per dešimties darbo dienų terminą. Taigi, atsakovė vengia sutartyse nustatytais terminais padengti įsiskolinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi galimybę padengti skolą ieškovei, tačiau siekia išvengti savo įsipareigojimų vykdymo pilna apimti. Toks atsakovės elgesys nėra suderinamas su sąžiningo asmens elgesiu.
9.5. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog jos finansinė padėtis yra stabili, ji turi pakankamai turto ir gebės įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
10. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovės turtinės padėties analizė neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam klausimui, kadangi atsakovės prasta finansinė padėtis savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10.2. Aplinkybė, kad atsakovė nesumoka ieškovės prašomos priteisti sumos, neįrodo atsakovės siekio vengti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
10.3. Visi atskirojo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys atsakovės nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 29 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, gauti atsakovės papildomi paaiškinimai, kuriuos ji prašė priimti.
13. Pažymėtina, kad CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad terminas, per kurį įstatymas suteikia teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat ir jį papildyti, rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, atsakovė nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo šio termino atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus priimti atsisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
15. Kadangi galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, bei pripažino, kad pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta, tačiau nusprendęs, kad ieškovė neįrodė egzistuojant realiai grėsmei teismo sprendimo įvykdymui, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Atskiruoju skundu pirmosios iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistavimo ieškovė neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje apie tai nepasisako.
17. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinio suma jai nėra didelė, ji nepateikė duomenų apie savo stabilią turtinę padėtį, taip pat atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su ieškove, kas patvirtina jos nesąžiningumą.
18. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškinio sumos dydžio kaip vieno iš pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu pasisakytina, kad aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019). Savo ruožtu, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
19. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad atsakovė nepateikė duomenų savo finansinei būklei įrodyti, teismas akcentuoja, jog ši aplinkybė apsunkina ieškovės, teismo galimybes objektyviai įvertinti atsakovės galėjimą įvykdyti galimai jai nepalankaus teismo sprendimą, tačiau tai taip pat negali būti lemiamu motyvu konstatuojant, kad tokio teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar visiškai negalimas.
20. Akcentuotina ir tai, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui tokių duomenų nepateikė, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama atsakovės elgesiu – vengimu geranoriškai įvykdyti prievolę, ką, ieškovės manymu, patvirtina ieškovei adresuotas atsakovės 2020 m. liepos 21 d. raštas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra susijusi su ginčo esme, todėl dėl jos turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš esmės. Tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste ji nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik vengimas (ieškovės teigimu) atsiskaityti neįrodo atsakovės siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės veiksmų, kuriais siekiama sumažinti turto apimtį, jo kainą, ir t. t. atlikimu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ar, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.