Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2018 m. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 30 d. skundu (b. l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. liepos 29 d. šiuo pagrindu atmestina (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.).

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje patalpoje ir kokiu konkrečiu metu buvo netinkama apšvieta, ventiliacija, santykinė oro drėgmė, pelėsis. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai.

Pareiškėjo nurodytas nuteistųjų skaičius ginčo būriuose yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl tikėtina atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skaičių ginčo būriuose.

Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog iki Aprūpinimo normų įsigaliojimo (2017 m. birželio 7 d.) 16-17 būrių sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo (nuteistieji buvo netinkamai aprūpinti unitazais, pisuarais ir praustuvėmis). Nuo 2017 m. birželio 7 d. iki vertinamojo laikotarpio pabaigos (2017 m. gruodžio 18 d.) 16-17 būrių sanitariniame mazge nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti unitazais ir pisuarais, tačiau jiems trūko praustuvių.

Aukščiau minėtose nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiose normose buvo nustatyta, kad prausyklos, tualeto patalpoje turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės), sieninis veidrodis (virš kiekvienos praustuvės) ir t.t.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7–17) pripažino, jog 16-17 būrių sanitariniame mazge šio reikalavimo nėra laikomasi, šią aplinkybę patvirtina ir ginčo būrių sanitarinio mazgo nuotrauka (b. l. 33) todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių ir lentynėlių ginčo būrių prausykloje nebuvimo laikomi pagrįstais.

Pagal iki 2017 m. birželio 7 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, reikalavimo bendrabučių tipo patalų sanitariniuose mazguose atskirti sanitarinius įrenginius pertvaromis nebuvo nustatyta. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Aprūpinimo normų 7.9 punkte nurodyta, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Reikalavimo atskirti sienelėmis pisuarus nėra įtvirtinta.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 16-17 būrio sanitariniame mazge pisuarai pertvaromis neatskirti, klozetai atskirti dalinėmis pertvaromis (b. l. 35–34, 37–39 ), duomenų apie ginčo būrių sanitariniame mazge esančių pertvarų aukštį į bylą nepateikta, todėl teismo nuomone, klozetų ginčo būrio sanitariniame mazge atskyrimas neatitiko Aprūpinimo normų, galiojančių nuo 2017 m. birželio 7 d., reikalavimų.

Dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad E. Ž. Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal E. Ž. Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto E. Ž. Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal E. Ž. Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti dalinėmis pertvaromis. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant E. Ž. Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui 16-17 būryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

Pareiškėjas skundė tvirtino, kad 16-17 būriuose buvo viena skalbimo mašina. Dėl didelio kalinčiųjų skaičiaus ir pataisos namuose egzistuojančių „kastų“, priklausydamas žemesniajai „kastai“ negalėjo ja pasinaudoti, todėl negalėjo išsiskalbti asmeninių drabužių.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 64 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarką, patvirtintą Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4/07-48, kurioje nustatyta nuteistųjų patalynės, rankšluosčių, apatinių drabužių bei tam tikrais atvejais viršutinių drabužių (11 p.) skalbimo paslaugų teikimo tvarka (b. l. 28–30). Tiek pareiškėjas, tiek atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 16-17 būrių nuteistieji asmeninius viršutinius drabužius gali išsiskalbti naudodamiesi šiam būriui skirta skalbimo mašina. Taigi, akivaizdu, kad išsiskalbti patalynę bei drabužius 16 ir 17 būrio nuteistiesiems galimybė buvo sudaryta.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad negalėjo pasinaudoti skalbimo mašina dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, tačiau jis nenurodė konkrečių negalėjimo pasinaudoti ja atvejų, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių pagrįsti įrodymų, t. y. rašytų skundų Marijampolės PN administracijai, šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis kitomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų paaiškinimais ir pan.), todėl abstrakčių, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų samprotavimų pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti konstatuoti.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Marijampolės PN nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų vadinamų „kastų", visi nuteistieji yra lygūs, tariamas susiskirstymas kastomis yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokiamu bendravimu ir socialiniais įgūdžiais.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo priskirtas tam tikrai „kastai“. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas dėl patiriamų sunkumų skalbiant asmeninius drabužius, pasivaikščiojimų, prausimosi bei maitinimosi metu, sąlygotų jo priklausymo žemesniajai nuteistųjų „kastai“. Nesant tokių duomenų, pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsiskalbti drabužius, tinkamai nusiprausti, pasivaikščioti, pasinaudoti virykle bei valgyti šiltą maistą dėl jo priklausymo „nuskriaustųjų kastai“ vertintini kaip deklaratyvūs, abstraktūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18 -21 punktuose, kuriuose reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių plotui nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo laikomi nepagrįstais.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet jis buvo kalinamas kamerų tipo patalpose ar etapuotas (b. l. 18)) pažeidžiant buitinio aprūpinimo normų reikalavimus (sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, veidrodžių, lentynėlių higienos reikmenims laikyti).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į psichinės sveikatos specialistus, jam buvo skirti vaistai.

Teismui pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 57–141) yra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl (duomenys neskelbtini) ir t. t., tačiau tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad šie nusiskundimai buvo sąlygoti byloje nustatytų pažeidimų šiuose dokumentuose nėra. Byloje esančioje Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 14/07-4508 nurodyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus nėra kreipęsis. Nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. į gydytoją psichiatrą kreipėsi 15 kartų, jam diagnozuotas emociškai nestabilios asmenybės sutrikimas, skirtas gydymas. Pareiškėjas įtrauktas į asmenų, linkusių vartoti narkotines-psichotropines medžiagas, įskaitą (b. l. 20). Byloje esančioje Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. 55/04-548 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei dėl galimų subkultūros apraiškų, kreipęsis nebuvo (b. l. 20) .

Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų nesikreipė, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinus byloje nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, nesant tiesioginių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti skunde nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 220 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.