- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-371-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13662-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. B., L. G., G. L., R. R.-M., D. S., M. S., M. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.1.14.3; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.1.14.8.9; 3.1.7.6; 3.1.7.1.5; 3.3.2.4.; 3.3.2.5
2018 m. balandžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., L. G., G. L., R. R.-M., D. S., M. S., M. J. (toliau – pareiškėjai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-01 nutarties civilinėje byloje dėl A. B., L. G., G. L., R. R.-M., D. S., M. S., M. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai 2017-10-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinį faktą, jog pastatai – sandėliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatai – sandėliai) yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatų – sandėlių, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) priklausinių 7/11 dalys priklauso pareiškėjams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-12-01 nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto darbo žmonių tarybos ir Komunalinio ūkio skyriaus 1956-12-12 išvadą gyvenamasis dviejų aukštų medinis ir vieno aukšto namas bei ūkiniai priklausiniai ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užregistruotini valstybinės nuosavybės teise Neringos žuvavimo stoties balanse, įtraukiant į Klaipėdos miesto Juodkrantės gyvenvietės valstybinio fondo registracinę knygą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog pareiškėjai reikalavimą dėl nuosavybės teisės į dalį pastatų – sandėlių kildina iš aplinkybės, jog šis nekilnojamasis turtas kaip gyvenamojo namo priklausinys turi priklausyti minėto gyvenamojo namo butų savininkams, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti siejamas su prarastais dokumentais, kurių negalima atkurti, nes pareiškėjai turi dokumentus, kuriuose yra aptariamas pastatų – sandėlių statusas, t. y. dokumentus, kuriuose minėti pastatai įvardyti kaip pagalbiniai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar privatizavimą vykdanti institucija, vykdydama privatizavimo procesą, turėjo užtikrinti gyvenamojo namo gyventojams galimybę privatizuoti pastatus – sandėlius ir ar privatizavimo metu kartu su butais pareiškėjams nuosavybės teise buvo perleisti pastatai – sandėliai, todėl pareiškėjų pateiktas pareiškimas yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs anksčiau paminėtas aplinkybes, 2017-10-27 nutartimi pareiškėjams nustatė 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti teismui ieškinį ginčo teisenos tvarka, kuris būtų patvirtintas visų pareiškėjų parašais, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat pateikti teismui duomenis, patvirtinančius pareiškėjų nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas ir kt.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog per teismo nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdė pareigos pašalinti pareiškimo trūkumus, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-01 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Netenkinus atskirojo skundo – grąžinti 50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.Apeliantai nurodė, jog jie nekelia ginčo dėl privatizavimą vykdančios institucijos veiksmų teisėtumo. Nesant privatizavimo dokumentuose expressis verbis nurodytos aplinkybės, kad priklausiniai, šiuo atveju pastatai – sandėliai, nepereina nuosavybėn kartu su pagrindiniu daiktu, tariamas privatizavimo dokumentų trūkumas, neįrašant juose duomenų apie priklausinius, gali būti sureguliuotas CK nustatyta tvarka ir tam nėra būtinas ginčo proceso inicijavimas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai identifikavo apeliantų teises ir teisėtus interesus bei nurodė apeliantams netinkamą teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo būdą.Apeliantai nurodė, jog turimi dokumentai nenurodo, kuriam iš šiuo metu pagrindiniais esančių pastatų – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) – pagalbiniais įvardijami statiniai tarnauja, todėl apeliantai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatai – sandėliai yra gyvenamojo namo priklausiniai.Apeliantai nurodė, jog jie kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą (toliau – VĮ Registrų centras) su prašymu įregistruoti ūkinį pastatą – sandėlius kaip namo priklausinius ir nuosavybės teises į 7/11 dalis priklausinio – ūkinio pastato – sandėlių (po 1/11 dalį kiekvienam pareiškėjui), tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016-08-22 sprendimu Nr. RS-983 apeliantų prašymo netenkino, nurodydamas, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nepatvirtina, kad butų savininkai buvo įgiję nuosavybės teises į prašomas įregistruoti sandėlių dalis. Nurodė, jog šio sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-523-162/2017, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-11-06 nutartimi sustabdė administracinę bylą, iki bus išspręstas pareiškimo priėmimo klausimas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl skundžiamos nutarties civilinėje byloje. Apeliantai nurodė, jog anksčiau paminėta aplinkybė patvirtina, kad VĮ Registrų centrui, kuriam teisės aktai nustato kompetenciją registruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos viešame registre, nepakanka turimų dokumentų tam, kad nurodomi sandėliai būtų registruojami kaip pastato (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir būtų nustatyta bei įregistruota šio pastato bendraturčių nuosavybės teisė į minimus sandėlius (jų dalis).Apeliantai nurodė, jog pareiškėja R. R.-M. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (2017-10-23 41 Eur sumos mokėjimo nurodymas ir 2017-11-17 9 Eur sumos mokėjimo nurodymas), todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti 41 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 445 straipsnyje reglamentuota, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui būtinos tokios sąlygos: prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantai kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydami įregistruoti nuosavybės teisę į ūkinį pastatą – sandėlius, kaip priklausinius. VĮ Registrų centras nurodė, jog apeliantų pateikti dokumentai nepatvirtina apeliantų, kaip fiziškai pažeistų sandėlio pastatų bendraturčių, nuosavybės teisių, kadangi pateiktas rengiamo detaliojo plano sprendinių planas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Be to, VĮ Registrų centras pažymėjo, jog apeliantams priklausantys butai yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau prašomų įregistruoti sandėlių pamatai yra kitame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog pagal Klaipėdos miesto darbo žmonių tarybos ir Komunalinio ūkio skyriaus 1956-12-12 išvadą gyvenamasis dviejų aukštų medinis ir vieno aukšto namas bei ūkiniai priklausiniai ant žemės sklypo, 4069 kv. m, Juodkrantės gyvenvietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) užregistruoti valstybinės nuosavybės teise Neringos žuvavimo stoties balanse, įtraukiant į Klaipėdos miesto Juodkrantės gyvenvietės valstybinio fondo registracinę knygą.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliantai turi dokumentus, kuriuose yra aptariamas pastatų – sandėlių statusas, taigi apeliantų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesiejamas su prarastais dokumentais, kurių negalima atkurti. Tačiau pažymėtina, jog VĮ Registrų centras išnagrinėjęs apeliantų prašymą įregistruoti ūkinį pastatą – sandėlius nurodė, jog nepakanka turimų dokumentų tam, kad sandėliai būtų registruojami kaip pastato (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir būtų nustatyta bei registruojama šio pastato bendraturčių nuosavybės teisė į minimus sandėlius (jų dalis). Taigi, toks apeliantų prašymas pagrįstai įvertintas kaip ginčo teisenos objektas, nes ginčas kilęs dėl to, ar privatizavimą vykdanti institucija vykdydama privatizavimo procesą turėjo užtikrinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams galimybę privatizuoti pastatus – sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), ir ar privatizavimo metu kartu su butais, esančiais gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), apeliantams nuosavybės teise buvo perleisti pastatai – sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantai savo teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti ne vadovaudamiesi CPK XXV skyriaus nuostatomis, bet ginčo teisenos tvarka, kadangi apeliantų pateikti dokumentai suponuoja išvadą, jog jų prašymas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK IV skyriaus nuostatomis. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantams per nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų procesinio dokumento turinio trūkumų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį – apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartį atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškimą, apeliantei R. R.-M. grąžino 41 Eur žyminį mokestį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. R.-M. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (2017-10-23 mokėjimo nurodymas Nr. 562 dėl 41 Eur sumos (b. l. 70) ir 2017-11-17 mokėjimo nurodymas Nr. 565 dėl 9 Eur sumos (b. l. 71)). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino tik 41 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl žyminio mokesčio grąžinimo tikslintina, nurodant, jog apeliantei R. R.-M. grąžintina 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-01 nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo patikslinti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
grąžinti pareiškėjai R. R.-M. 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2017-10-23 mokėjimo nurodymą Nr. 562 (41 Eur) ir 2017-11-17 mokėjimo nurodymą Nr. 565 (9 Eur).