- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 1-38-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00654-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- Ž. E., D. D.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, vertėjai Marinai Sidorovič, kaltinamiesiems Ž. E. ir D. D., gynėjams advokatams Albinai Cirulienei, Angelei Fominienei, nukentėjusiems A. R. (A. R.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Naujoji Akmenė r., LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
7. 2005-10-10 Akmenės r. apyl. teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d. – 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. pridėta 2004-08-25 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams ir 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda. 2006-03-07 Alytaus r. apyl. teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai prieš 12 dienų
teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Ž E, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., LR pilietis, 2 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1998-12-24 Jonavos r. apyl. teismo, pagal 1964 m. LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.,
12. 2009-01-29 Kauno m. apyl. teismo, pagal LR BK 180 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo. LR BK 63str. 1, 4, 9 d, subendrinus su 2007-04-26 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2009-10-26 Kauno m. apyl. teismo nutartimi subendrinus 2009-01-29 Kauno m. apyl. teismo nuosprendžiu ir 2007-09-19 Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė bausmė – 4 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2011-02-07 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. E. ir D. D. 2011 m. liepos 30 d. apie 3.45 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. Č. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą A. R. atžvilgiu: suduodami A. R. smūgį ranka į kaktą, o A. R. nukritus ant grindų, suduodami daugybę smūgių A. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam A. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą – A. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 50 litų vertės, su jame buvusia UAB „Tele 2“ tinklo SIM kortele 5 litų vertės, E. Č. priklausančius: televizorių „LG“ 500 litų vertės, patalynės komplektą 50 litų vertės, stalo įrankių komplektą bendros 20 litų vertės.
Kaltinamasis D. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-07-30 naktį, kartu su Ž. E. nuėjo pas Ž. E. pažįstamą A. R. kartu išgerti. Šis pats įleido juos į butą. Visi trise gėrė degtinė. Po to A. R. su Ž. E. kažko susiginčijo. Šio ginčo metu D. D. sudavė A. R. du smūgius – po vieną į galvą ir į krūtinę, bet kraujo nebuvo, A. R. ir toliau liko sėdėti krėsle. Ž. E. su A. R. ginčijosi toliau, bet smūgių nesudavė. Po smūgių Ž. E. iš sekcijos pasiėmė patalynės, šaukštų, šakučių komplektą, išjungė televizorių ir jį pasiėmė D. D. neėmė nieko. Nors A. R. neleido išnešti televizoriaus, bet Ž. E. jo neklausė. Po to abu nuėjo į barą, norėdami televizorių parduoti. Ž. E. nešė televizorių, o D. D. nešė maišelį su patalynės, šaukštų, šakučių komplektu. Bare televizoriaus niekas nepirko. Tada nuėjo į kitą barą ir kažkam pasiūlė jį pirkti. Ar televizorių pardavė – nežino. Tą vakarą A. R. daugiau nematė. Kodėl mušė A. R., D. D. negali paaiškinti, mano, kad kaltas alkoholis. Su Ž. E. nebuvo iš anksto susitarę pasiimti daiktus. A. R. ir E. Č. ieškinius pripažįsta visiškai, nors mano, kad paimto televizoriaus vertė daug mažesnė, bet tikslios jo vertės nežino. Dėl nusikaltimo gailisi ir nukentėjusio atsiprašo.
Kaltinamasis Ž. E., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-07-30 naktį, kartu su D. D. atėjo pas A. R., kuris juos geranoriškai įsileido. Ten visi trise išgėrė vieną butelį degtinės. Begeriant tarp D. D. ir A. R. įvyko konfliktas, bet jo priežasties nežino. Šio konflikto metu D. D. du kartus sudavė A. R. – po vieną smūgį į galvą ir į krūtinę. Po to Ž. E. išjungė televizorių ir jį pasiėmęs su D. D. išėjo. A. R. prašė televizorių palikti, bet Ž. E. vis tiek jį išsinešė. Ž. E. su D nuėjo į barą ir pasiūlė televizorių pirkti. Ten niekas nepirko, todėl abu nuėjo į kitą barą. Jame patikrino, ar televizorius veikia, ir kažkam pardavė. Kam pardavė ir už kokią sumą – nežino. A. R. ieškinio nepripažįsta, nes jo telefono neėmė, o E. Č. ieškinį pripažįsta iš dalies 300 Lt sumoje, nes mano, jog paimto televizoriaus vertė daug mažesnė, bet tikslios jo vertės nežino.
Nukentėjusysis A. R. (A. R.), dalyvaujant vertėjai apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad būdamas šeimininko Č bute, anksti ryte ruošėsi į darbą. Durys buvo neužrakintos ir išgirdo beldimą ir pasiteiravimą, ar šeimininkas yra namuose. Pamanė, jog atvyko bendradarbis. Priėjęs prie durų, iš karto nuo D. D. gavo smūgį į galvą ir nugriuvo, užsidengė rankomis galvą. Iš karto sąmonės nebuvo praradęs, bet kiek dar gavo smūgių – nepamena. D. D. A. R. ir toliau mušė, o kitas – Ž. E. kraustė spinteles ir ieškojo daiktų. Maždaug po 15-20 minučių jie išėjo. A. R. atsigavo ir nuėjo pas kaimynus kviesti policijos, nes pastebėjo, jog dingęs jo telefonas ir šeimininko televizorius. Kaimynai durų neatidarė. Tada A. R. nuėjo į barą. Ten jam pasakė, kad kažkas į barą atnešė televizorių. Tą naktį su D. D. ir Ž. E. nukentėjęs A. R. negėrė ir su jais nebendravo. Vėliau atvykęs E. Č. pasigedo ne tik televizoriaus, bet stalo įrankių bei patalynės. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 55 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro pagrobtas telefonas ir Sim kortelė. Jį palaiko, prašo tenkinti.
Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino nukentėjusio E. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklausiamas kaip nukentėjusysis E. Č. parodė, kad 2011-07-30 jam paskambino jo tėvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis A. R., kuris pranešė, kad jis buvo sumuštas ir iš buto pavogtas E. Č. priklausantis televizorius. Apžiūrėjęs butą E. Č. pastebėjo, kad pavogtas jo televizorius „LG“ 500 litų vertės, kuris stovėjo kambaryje ant sekcijos. Iš sekcijos spintelės dingo patalynės komplektas 50 litų vertės, stalo įrankių komplektas 20 litų vertės (1 t., b.l. 47, 49).
Liudytoja D. T., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba padavėja bare, esančiame Vasario 16-osios gatvėje. Pamena, kaip 2 vyrai, kurių negali atpažinti, nes neįsidėmėjo, nakties metu į barą atnešė kineskopinį televizorių, patikrino, ar jis veikia, ir išėjo. Bare daugiau nieko nebuvo. Ar jie turėjo krepšį, nepastebėjo.
2011-08-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole, nurodyta, kad nukentėjusysis A. R., iš parodytų jam atpažinimui asmenų atpažino Ž. E., kaip asmenį, kuris 2011-07-30 naktį, kartu su savo draugu atėjo į butą, jį sumušė ir paėmė televizorių, telefoną, patalynės komplektą (1 t. b.l.20-21).
2011-08-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole, nurodyta, kad nukentėjusysis A. R., iš parodytų jam atpažinimui asmenų atpažino D. D., kaip asmenį, kuris 2011-07-30 naktį, kartu su Ž. E. atėjo į butą, jį sumušė ir paėmė televizorių, telefoną, patalynės komplektą (1 t. b.l.23-25).
2011-08-03 teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. G 2110/11(02) nurodyta, kad A. R. konstatuota poodines kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-07-30. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 27).
2011-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole, nurodyta, kad liudytoja M. B. iš parodytų jai atpažinimui asmenų atpažino Ž. E., kaip asmenį, kuris 2011-07-30 naktį, buvo atėjęs į parduotuvę ir siūlė jai pirkti televizorių (1 t. b.l. 55).
2011-08-11 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint kompaktinį diską, kuris 2011-08-10 buvo paimtas daiktų pateikimo metu iš UAB „Varega“ vedėjos S. B., vaizdo įraše yra nufilmuotas vaizdas parduotuvės viduje ir vaizdas prie parduotuvės. Fiksuotas vaizdas yra 2011-07-30 03:59:16 – 04:04:13 laikotarpis. Vaizdo įraše nufilmuotas Ž. E. įeinantis ir išeinantis į patalpas (1 t. b.l. 60-61).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-347 konstatuota, kad Ž. E. yra protiniai atsilikęs iš vaikystės, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas F70. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-07-30) Ž. E. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Jis galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. E. netaikytinos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės. Jis gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku Ž. E. ir D. D. nukentėjusio A. R. gyvenamajame bute įvykdė plėšimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusio A. R. parodymais apie tai, jog abu kaltinamieji, užėję pas jį į butą, iš karto, nieko nesakę, jį sumušė – D. D. sudavė kumščiu į veidą, o šiam nukritus ant žemės, jį spardė. A. R. gulint ant grindų, Ž. E. paėmė A. R. ir E. Č. turtą. Nukentėjusio ir abiejų kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad A. R. mušė tik D. D., o turtą paėmė Ž. E.. Dėl veiksmų bendrumo teismas vadovaujasi nukentėjusio parodymais apie įvykio eigą. Šie jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek ir aiškinant sumušimo aplinkybes teismo medicinos ekspertui buvo nuoseklūs ir nekito, todėl vertinami kaip objektyvūs.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktą, turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad D. D. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. R., o Ž. E. nukentėjusio mušimo metu ir iškart po sumušimo ieškojo daiktų. Šiuo atveju, nors kiekvieno kaltinamojo veiksmai ir buvo skirtingi, tačiau buvo reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė prielaidas kito bendrininko veiksmams. Teismo vertinimu, abu kaltininkai konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę plėšimo būdu pagrobti turtą, t.y. jų veiksmai buvo apjungti vieninga tyčia. Abiejų kaltinamųjų atėjimas į nukentėjusio butą, momentinis neteisėtų veiksmų pasiskirstymas, išėjimas iš buto su svetimu turtu, abiejų nuėjimas prie parduotuvės, kur Ž. E. liudytojai M. B. siūlė pirkti ką tik pagrobtą televizorių, rodo bendrumo suvokimą daromame nusikaltime, susitarimą ir norą veikti kartu bei norą sužalojus nukentėjusį pagrobti turtą, t.y. apima intelektualųjį ir valinį bendrininkavimo tyčios turinį. Iš to teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, abu savo bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nusikalstamas pasekmes. Todėl tiek D. D., tiek ir Ž. E. veikoje yra jiems inkriminuoto BK 180 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis. Jie kalti ir baustini.
Teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydis negali būti kriterijumi, nulemenčiu kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės ribas. Plėšimo sudėties objektyviosios pusės vienas būtinų požymių yra pagrobto turto vertė. O ji ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa. Todėl turtinės žalos padarymo požymis iš kaltinimo šalinamas kaip nurodytas be reikalo.
Teisiamajame posėdyje pasitvirtinus kaltinime nurodyto skirtingiems nukentėjusiems priklausančio turto pagrobimo plėšimo būdu faktui, visiškai tenkinami ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad kaltinamieji kaip civiliniai atsakovai nepaneigė civilinėje atsakomybėje taikomos kaltės prezumpcijos nei dėl pagrobto turto masės, nei dėl jo vertės, todėl ji nustatoma pagal nukentėjusiųjų parodymus. Taigi nukentėjusiam A. R. solidariai ir Ž. E. ir D. D. priteistina 55 Lt, o nukentėjusiajam E. Č. 570 Lt.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Ž. E. ir D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, siekiant neteisėtai praturtėti, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, veikos smurtinį pobūdį. Teismas konstatuoja, kad Ž. E. ir D. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui ir veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1 p., 9p.).
Vertinant Ž. E. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje 12 kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 104-111), nors ir yra aktyvioje psichiatro įskaitoje, bet yra pakaltinamas, nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tai rodo Ž. E. padidintą polinkį nusikalsti, akivaizdžių teisės ir moralės normų nepaisymą. Spręstina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs Ž. E. atsakomybę sunkinančias aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą Ž. E. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmės dydį.
Vertinant D. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje 7 kartus teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 29-35), psichikos sveikatos centre dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, dėl priklausomybės ligos priežiūroje neįrašytas (1 t., b.l. 103), nėra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs D. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą D. D. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Tačiau kaltinamojo D. D. asmenybė, teistumo nebuvimas, teisiamojo posėdžio metu išreikštas nukentėjusio A. R. atsiprašymas, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo nepriekaištingas vykdymas leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Todėl D. D. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas.
Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas suėmime Ž. E. ir D. D. išbūtas laikas.
Kaltinamajam Ž. E. pratęstina kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dokumentas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, turintis reikšmės veikai nagrinėti, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, D. D. paskiriant įpareigojimus – 1) per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti D. D. išbūtą laiką suėmime nuo 2011-08-03 iki 2011-12-01.
Ž E, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-01-30.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti Ž. E. išbūtą laiką suėmime nuo 2011-08-02 iki 2012-01-30.
Ž. E. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jo naudai solidariai iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. E., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisi 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.
E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jo naudai solidariai iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. E., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisi 570 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Dokumentą – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.