Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. J. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį ir profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: jis 2024 m. birželio 12 d. apie 11.18 val. UAB „Depo Diy LT“ priklausančios parduotuvės „Depo“ statybinių medžiagų sandėlyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą alkūne smogė M. P. į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos srityje, tai M. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. prekybos centro „Depo“ statybinių medžiagų sandėlyje jis automobiliu norėjo įvažiuoti iš šoninio įvažiavimo į pagrindinį, kuriame tuo metu buvo automobilių spūstis. Vadovaujantis egzistuojančia nerašyta taisykle, išvažiuojant visada reikia praleisti vieną automobilį. Matydamas, kad priešais jį buvęs automobilis pajudėjo, jis (kaltinamasis) pradėjo važiuoti. Tuo pačiu metu staiga pajudėjo ir pagrindiniame įvažiavime stovėjęs automobilis „Volkswagen“, kurį vairavo nukentėjusysis, taip sukeldamas avarinę situaciją. Jei jis (kaltinamasis) nebūtų sustojęs, nukentėjusysis būtų atsitrenkęs į jo (kaltinamojo) automobilio šoną. Sustojus, nukentėjusysis, sėdėdamas savo automobilyje, atsidaręs langą, pradėjo rėkauti bei skėsčioti rankomis. Jis (kaltinamasis), supykęs ir susijaudinęs dėl vos neįvykusios avarijos, siekdamas išsiaiškinti situaciją, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo pasikalbėti su „Volkswagen“ vairuotoju, tačiau pastarasis pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis (kaltinamasis) iš pradžių nekreipė dėmesio į šiuos įžeidimus ir numojęs ranka nuėjo, tačiau kai nukentėjusysis jį ypač įžeidė, pavadindamas „pyderu“, „gaidžiu“, jis apsisuko ir priėjęs prie nukentėjusiojo imitavo smūgį jam alkūne. Taip pasielgė tik tam, kad pagąsdintų ir priverstų jį nusiraminti. Po to jis (kaltinamasis) grįžo į savo automobilį ir toliau laukė eilėje. Ką veikė nukentėjusysis, jis nežino. Neaišku iš kur ir kaip nukentėjusiojo kaktoje atsirado žymė (įspaudas), tačiau žymė tikrai negalėjo atsirasti nuo jo (kaltinamojo) veiksmų, nes jokio kontakto nebuvo – jis smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Nežino, gal galėjo užkliudyti nukentėjusiojo veidą kokia nors savo drabužio dalimi, kai imitavo smūgį, bet nėra tuo tikras. Jis nepripažįsta kaltės dėl fizinio smurto, pripažįsta tik tai, kad netinkamai sureagavo į konfliktinę situaciją ir ją eskalavo, mano, kad nereikėjo imituoti smūgio nukentėjusiajam. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad netyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį į kaktą, šiuo metu to nepripažįsta, nes jokio kontakto nebuvo. Neneigia, kad praeityje buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau šis atvejis visiškai kitoks, jis bausmę už nusikaltimą yra atlikęs, savo elgesį pakeitė ir dabar neturi būti su tuo siejamas. Byloje esančiame vaizdo įraše nesimato jo tariamai suduoto smūgio nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo visiškai nepripažįsta, mano, jog jo (kaltinamojo) orumas ir garbė įvykio metu taip pat buvo įžeisti.

Nukentėjusysis M. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. savo automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į prekybos centrą „Depo“. Parduotuvės statybinių medžiagų sandėlyje sustojo bendroje automobilių eilėje ir laukė, kol po truputį privažiuos eilės galą. Pradėjęs važiuoti, pastebėjo iš šalutinio įvažiavimo į stovinčių automobilių eilę įžūliai bandantį „įlįsti“ automobilį „Mercedes-Benz“, kurį vairavo kaltinamasis. Reaguodamas į šią situaciją, jis (nukentėjusysis) rankos mostu parodė „Mercedes-Benz“ vairuotojui, kad šis turėtų apvažiuoti ratą ir stoti į eilės galą. Nėra tikras, ar kaltinamasis matė jo parodytą gestą, bet mano, kad jis tai turėjo pastebėti. Po šio gesto kaltinamasis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo (nukentėjusiojo), sėdinčio savo automobilyje. Kaltinamasis buvo susinervinęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais, reiškė pretenzijas. Jis (nukentėjusysis) pripažįsta, kad ir pats atsakė keliais necenzūriniais žodžiais, tačiau pagrindinis jo tikslas buvo paaiškinti kaltinamajam, kad šis turėtų važiuoti į eilės galą ir kad jis jo tikrai neįleis. Tuomet kaltinamasis per atvirą jo (nukentėjusiojo) automobilio langą trenkė jam į kaktą. Jis nepastebėjo, kaip kaltinamasis užsimojo, tačiau aiškiai suprato, kad gavo smūgį. Šis veiksmas jį (nukentėjusįjį) šokiravo – jis negalėjo patikėti, kad kažkas gali taip įžūliai elgtis viešoje vietoje. Jis (nukentėjusysis) bandė sulaikyti kaltinamąjį, kad šis neišvažiuotų, automobiliu užblokuodamas jam kelią, apie įvykį pranešė prekybos centro darbuotojams ir iškvietė policiją. Kai jis (nukentėjusysis) išlipo pasižiūrėti kaltinamojo automobilio valstybinių numerių, kaltinamasis, atidaręs savo automobilio langą, jį apspjovė. Atvykus policijai, kaltinamasis vis dar buvo agresyvus – jo agresija buvo nukreipta tiek prieš jį (nukentėjusįjį), tiek prieš pareigūnus, taip pat jis konfliktavo ir su prekybos centro darbuotoju. Kaltinamasis neigė sudavęs smūgį. Į įvykio vietą jis (nukentėjusysis) greitosios medicinos pagalbos nekvietė, vėliau pats grįžo namo. Po įvykio kaltinamasis su juo nesusisiekė, nebandė atsiprašyti ar susitaikyti. Nors įvykis įvyko birželio 12 dieną, į teismo medicinos ekspertą jis kreipėsi tik kitą rytą, nes taip jam nurodė policijoje. Per tą laiką jokių kitų sužalojimų nepatyrė ir kitur susižeisti negalėjo. Po incidento jautėsi pažemintas, šokiruotas. Į medikus nesikreipė, nedarbingumo pažyma jam nebuvo išduota.

Iš 2024 m. birželio 12 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus M. P., jo kaktoje buvo matyti paraudusi oda ir nubrozdinimas (1 t., b. l. 34–39).

Iš 2024 m. birželio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G 500/2024 (03) matyti, kad M. P. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos srityje. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kontaktiniu smūginiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, ir sukėlė M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 43).

Iš 2024 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas UAB „Depo Diy LT“ pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2024 m. birželio 12 d. 11.18 val. prekybos centro „Depo“, esančio (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų sandėlyje į stovinčių automobilių eilę įvažiuoja raudonos spalvos automobilis „Volkswagen“. Tuo pat metu iš kairės pusės, iš šoninio įvažiavimo suka pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas nepraleidžia automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo ir pro nuleistą vairuotojo durų langą rankos mostu parodo, kad šis turėtų stoti į eilės galą. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas sustoja, išlipa iš savo automobilio ir prieina prie automobilio „Volkswagen“ kairės pusės priekinių durų. Pro atidarytą langą įvyksta trumpas žodinis aiškinimasis tarp abiejų vairuotojų. Po to automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas atsitraukia, tačiau netrukus grįžta prie automobilio „Volkswagen“ vairuotojo ir pro nuleistą langą vieną kartą kaire alkūne smogia „Volkswagen“ vairuotojui į veidą. Po šio veiksmo jis nedelsdamas nueina atgal ir įsėda į savo automobilį (1 t., b. l. 59–61).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. V. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad M. P. smūgio nesudavė, tik priėjęs jį imitavo, taip siekdamas nuraminti nukentėjusįjį, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nukentėjusysis M. P. nuosekliai nurodė konflikto aplinkybes, įvykio eigą. Jis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl eismo situacijos prekybos centro „Depo“ statybinių medžiagų sandėlyje, kai „Mercedes-Benz“ vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bandė įvažiuoti į stovinčių automobilių eilę, ir jis, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, pro atidarytą langą rankos mostu parodė „Mercedes-Benz“ vairuotojui, jog šis turėtų apvažiuoti ratą ir stoti į eilės galą. Kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis išlipo iš automobilio, priėjo prie jo (nukentėjusiojo) ir pro atvirą automobilio langą vieną kartą ranka smogė jam (nukentėjusiajam) į veido sritį. Jis nepastebėjo, kaip kaltinamasis užsimojo, tačiau aiškiai suprato, kad gavo smūgį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina byloje esantis UAB „Depo Diy LT“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kaip stovinčių automobilių eilėje važiuoja raudonos spalvos automobilis „Volkswagen“, o iš kairės pusės šoniniu įvažiavimu suka pilkos spalvos „Mercedes-Benz“. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas (nukentėjusysis) per atidarytą langą rankos mostu parodo „Mercedes-Benz“ vairuotojui (kaltinamajam), jog šis turėtų važiuoti į eilės galą. Šis gestas atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog jis siekė tvarkos eilėje ir nenorėjo įleisti kaltinamojo. Po šio mosto kaltinamasis sustabdo savo automobilį, išlipa ir priartėja prie nukentėjusiojo automobilio kairės pusės. Matomas trumpas apsikeitimas žodžiais, po kurio kaltinamasis kiek nutolsta nuo nukentėjusiojo automobilio, bet po kelių akimirkų vėl sugrįžta ir pro atidarytą langą kairia alkūne vieną kartą smogia nukentėjusiajam į veidą (00:23 sek.). Šis veiksmas rodo, kad smūgis nebuvo spontaniškas ar atsitiktinis – tai buvo sąmoningas ir kryptingas sprendimas grįžti prie nukentėjusiojo, judesys ranka – aiškus, greitas, nukreiptas tiesiai į galvos sritį. Kamera užfiksavo tiek judesio trajektoriją, tiek patį fizinį kontaktą, todėl nekyla jokių abejonių, kad tai buvo ne smūgio imitacija, siekiant pagąsdinti nukentėjusįjį, kaip teigia kaltinamasis, o tikras sąmoningas smūgis. 2024 m. birželio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 500/2024 (03) konstatuota, kad M. P. buvo padarytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos srityje (1 t., b. l. 43). Sužalojimas aiškiai įvertintas kaip atsiradęs nuo tiesioginio smūginio kontaktinio poveikio kietu buku daiktu, o jo lokalizacija (kakta) atitinka vaizdo įraše matomą smūgio alkūne vietą. Pats kaltinamasis T. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jokio smūgio, kontakto nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pats buvo nurodęs, kad „galbūt netyčia“ kliudė nukentėjusiojo kaktą. Šie kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Be to, kaltinamojo paaiškinimas, kad nukentėjusiojo kakta galbūt galėjo būti kliudyta drabužio dalimi, paneigiamas vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, specialisto išvada. Dėl to tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija, bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo versija apie smūgio imitaciją yra visiškai paneigta aptarta įrodomąja bylos medžiaga. Apibendrinus, akivaizdu, kad tiesioginiai tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašas ir specialisto išvada – neabejotinai patvirtina, kad 2024 m. birželio 12 d. apie 11.18 val. T. V. tyčia vieną kartą alkūne smogė M. P. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį, kad tokiais veiksmais jį žaloja, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad T. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo teistumas išnykęs, tačiau praeityje jis buvo keletą kartų teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dabar vėl teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jis baustas administracine tvarka daugiausia už KET pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, dirba – vykdo individualią veiklą. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

Nukentėjusysis M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 49–51), kuriuo prašė priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško sumokėjimo. Nurodė, kad dėl T. V. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė stresą, pažeminimą, nes be akivaizdaus pagrindo buvo sumuštas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Kaltinamojo veiksmais sukeltas pasekmes (stresą, neigiamas emocijas, netikrumo jausmą) jaučia dar ir šiuo metu.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. V. tyčinio smurtinio veiksmo nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos srityje. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su didesniais sveikatos pakenkimais, jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius nėra, pats nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo į gydymo įstaigą nesikreipė, išliko darbingas. Įvertinęs visa tai, taip pat paties įvykio situaciją, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas M. P. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam M. P. priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo jam priteistos bendros ieškinio sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam M. P. šioje baudžiamojoje byloje. Iš patikslintos 2025 m. balandžio 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už nukentėjusiajam M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 279,17 Eur išlaidų (teisinės pagalbos gavėjas 100 proc. atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 279,17 Eur – nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo M. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiojo M. P. naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 500 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Priteisti iš kaltinamojo T. V. valstybės naudai 279,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.