Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-157/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-11-11
Bylos Nr.: 1A-157/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Albinas Bielskis (pran.), Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis: R. S., V. B.
Advokatai: Liudmila Karvelienė

Kategorijos

1.1.10.2.1Atleidimas kai sunkia nepagydoma liga susergama iki teismo nuosprendžio priėmimo (BK 76 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-157/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.2.1.;1.2.28.2.;2.1.7.; 2.1.16.2.18.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Viktoro Kažio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jablonskui,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Romaldui Briliui,nuteistiesiems R. S. , V. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 292 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 292 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 292 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad R. S. , bendrininkaudamas grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, užsienio valstybėse veikiančiais asmenimis vardais Li ( Lee) ir Jura, pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikiančiais liudytojais Nr. 001, Nr. 046, Nr. 049, kuriems taikomas anonimiškumas ir V. B. , laikotarpyje tarp 2007 m. rugpjūčio 15 d. – rugsėjo 8 d., parengęs nusikalstamos veikos planą, dėl savanaudiškų paskatų organizavo 15 užsieniečių – vietnamiečių tautybės asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, šių, neteisėtai perėjusių valstybės sieną asmenų, gabenimą, slėpimą Lietuvos teritorijoje bei jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją. Aukščiau minėtų R. S. organizacinių veiksmų pasėkoje, 2007 m. rugsėjo 8 d., tarp 20.00 val. – 24.00 val., Varėnos rajono, Aladiškių kaimo ribose, 38 m atstumu nuo valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0430 link valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0429, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Jura, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neleistinoje vietoje, apeinant pasienio ir muitinio patikrinimo punktus, pervedė 15 vietnamiečių tautybės užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kuriuos, Lietuvos teritorijoje savo žinion perėmę liudytojai Nr. 001, Nr. 046, Nr. 049, gabeno nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios Aladiškių kaime, Varėnos rajone iki Kalvarijos miestelio, esančio Kalvarijos savivaldybės ribose, kur, 2007 m. rugsėjo 9 d., tarp 0.00 val. – 4.00 val., prie daromos nusikalstamos veikos prisijungęs V. B. , kartu su liudytojais Nr. 001, Nr. 049, nuo Kalvarijos miestelio iki kelio Kalvarija – Vištytis 12-15 - o kilometro toliau gabeno minėtą vietnamiečių grupę. Nurodytoje vietoje, V. B. perėmęs iš liudytojų Nr. 001, Nr. 049 vietnamiečius savo žinion, toliau juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija valstybės sienos su Lenkijos Respublika kryptimi.

Be to, R. S. , bendrininkaudamas grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, užsienio valstybėse veikiančiais asmenimis vardais Li ( Lee ) ir Jura, pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį liudytojais Nr. 001 ir Nr. 046, kuriems taikomas anonimiškumas bei V. B. , laikotarpyje tarp 2007 m. rugsėjo 19 – 30 d. d., parengęs nusikalstamos veikos planą, dėl savanaudiškų paskatų organizavo 10 užsieniečių – vietnamiečių ir kiniečių tautybės asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, šių, neteisėtai perėjusių valstybės sieną asmenų gabenimą Lietuvos teritorijoje bei jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją. Šių R. S. organizacinių veiksmų pasėkoje, 2007 m., tarp rugsėjo 30 d., 21.00 val. – spalio 1 d., 00.30 val., Varėnos rajono, Aladiškių kaimo ribose, 36 m atstumu nuo valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0430 link valstybės sienos ženklinimo ženklo Nr. 0429, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Jura, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neleistinoje vietoje, apeinant pasienio ir muitinio patikrinimo punktus, pervedė 6 vietnamiečių ir 4 kiniečių tautybės užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kuriuos, Lietuvos teritorijoje savo žinion perėmę liudytojai Nr. 001, Nr. 046, gabeno nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios Aladiškių kaime, Varėnos rajone iki Kalvarijos miestelio, esančio Kalvarijos savivaldybės ribose, kur, 2007-10-01, tarp 00.30 val. – 04.00 val., prie daromos nusikalstamos veikos prisijungęs V. B. , kartu su liudytojais Nr. 001, Nr. 046, nuo Kalvarijos miestelio iki kelio Kalvarija – Vištytis 12-o kilometro, toliau gabeno minėtą vietnamiečių ir kiniečių grupę. Nurodytoje vietoje, V. B. perėmęs minėtus užsieniečius iš liudytojų Nr. 001, Nr. 046 savo žinion, juos vedė Lietuvos Respublikos teritorija valstybės sienos su Lenkijos Respublika kryptimi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – visi aukščiau minėti užsieniečiai buvo sulaikyti pareigūnų 65 m atstumu nuo jų perdavimo V. B. vietos.

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pasak apelianto, apygardos teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su jo atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – ir NVIM) teisėtumu.

Šalies argumentai

R. S. teigimu, byloje liko neištirta ta aplinkybė, kokiu tikslu ir pagrindu, dar prieš apeliantui pradedant veikti nusikalstamai, įslaptintas liudytojas Nr. 046 susipažino su Baltarusijos Respublikos piliečiu, vardu „Jurijus“, bei bendravo su juo betarpiškai ir telefonu. Įslaptinto liudytojo Nr. 046 aiškinimas, jog su asmeniu, vardu „Jurijus“, jis bendravo tik kaip su galimai nusikalstamas veikas darančiu asmeniu, neatitinka byloje esančių duomenų, iš kurių matyti, kad jų santykiai buvo draugiški. Asmuo, vardu „Jurijus“, šioje byloje nebuvo apklaustas, nors bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu to prašė ir apeliantas, ir jo gynėjas. Todėl sprendžia, kad „Jurijus“ galimai yra Baltarusijos Respublikos policijos pareigūnas, veikęs bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos pareigūnais, kurie bendromis pastangomis provokavo R. S. nusikalsti. Šios abejonės galėjo būti pašalintos apklausus minėtą asmenį, vardu „Jurijus“.

Be to, apelianto teigimu, teikime Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui dėl NVIM sankcionavimo R. S. atžvilgiu pareigūnai nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis, o būtent tai, kad nuteistasis yra priskiriamas organizuotai grupei, kurią sudaro Lenkijos pilietis P. Š. , Lietuvos piliečiai V. P. ir V. K. . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šie neva organizuotos grupės nariai (P. Š. ir V. P. ) viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu apklausti nebuvo, o V. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

R. S. abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad nors nusikalstamos veikos buvo daromos kontroliuojant policijos pareigūnams, tačiau nusikaltimai nebuvo nutraukti tuo metu, kai neteisėtai gabenami asmenys kirto Baltarusijos Respublikos sieną. Jiems buvo leidžiama tęsti nusikalstamą veiką įtraukiant į ją ir apeliantą. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, duoda pagrindą išvadai, kad policijos pareigūnų tikslas buvo įtraukti jį į nusikalstamų veikų darymą ir jo atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po pirmos jo padarytos nusikalstamos veikos NVIM taikymas nebuvo nutrauktas, o nuteistasis ir toliau buvo provokuojamas padaryti dar vieną nusikalstamą veiką.

Apelianto nuomone, įvertinus visas šias pirmiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog jis buvo provokuojamas nusikalsti, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Be to, visi kiti byloje esantys duomenys (nelegaliai per valstybių sienas gabenamų asmenų, liudytojo Li (Lee) bei Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos kinologo parodymai) nepatvirtina, jog nuteistasis buvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius.

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu bausmės skyrimo dalyje. Teigia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra neįgalus, serga sunkia ir nepagydoma liga, dėl ko nuteistajam nustatytas nuolatinės slaugos ir globos poreikis. Vykstant baudžiamajam procesui apeliantas patyrė didelį stresą, dėl kurio jo regėjimas ir bendra sveikatos būklė dar labiau pablogėjo. Dėl šių aplinkybių R. S. būtų per sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendį priėmęs teismas, nuteistojo teigimu, visiškai nepagrįstai nurodė, jog jis regėjimo sutrikimus iš dalies simuliuoja, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pats R. S. vairuodavo automobilį. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisės vairuoti automobilį jis neturi jau penkerius metus. Nuteistojo teigimu, ta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas Kybartų miesto degalinėje sėdintis prie automobilio vairo, neduoda pagrindo teigti, kad R. S. aklumą simuliuoja. R. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad palydėjo pažįstamą moterį jos automobiliu iki minėtos degalinės. Ten moterį sustabdė policijos pareigūnai ir išsivedė į savo automobilį, o apeliantas buvo paprašytas atidaryti automobilio bagažinę ir kapotą. Tuo metu, nuteistojo teigimu, degalinės vaizdo kameros ir užfiksavo jį sėdintį prie automobilio vairo. Pirmosios instancijos teismo teiginius apie neva simuliuojamą regėjimo sutrikimą paneigė ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, okulistė E. S. . R. S. nuomone, nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo netikėti ir byloje esančiomis ekspertų bei specialistų išvadomis, pagal kurias jam nustatytas visiškas dešinės akies aklumas, o kairės akies rega siekia tik 0,03-0,05 regos vienetų su progresuojančiu šios akies aklumu. Nuosprendį priėmęs teismas, pasak apelianto, skirdamas jam bausmę, neįvertino ir tos aplinkybės, kad jis turi šeimą, nepilnametę dukrą bei mažametį sūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Iš nuteistojo V. B. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, kadangi NVIM jo atžvilgiu buvo taikomas neteisėtai.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jis NVIM vykdžiusių pareigūnų buvo provokuojamas nusikalsti, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių patikrinti, ar modelis jo atžvilgiu buvo taikomas teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) nuostatų.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. S. ir V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 m. rugsėjo 8 – 9 dienomis.

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį vienas iš pagrindų operatyviniam tyrimui atlikti yra situacija, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Operatyvinis tyrimas – organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 24 punktas). Vienas iš Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų operatyvinių veiksmų yra nusikalstamos veikos imitacijos modelis.

Nuteistieji R. S. ir V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodydami, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi NVIM panaudojimo metu gautais duomenimis, nes NVIM jų atžvilgiu buvo taikytas neteisėtai. Tokius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Būtina tam sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis, todėl kiekvienoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo teisėtumas turi būti patikrinamas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant modelį, gali būti pripažįstami įrodymais. Ši pareiga tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris spręsdamas klausimą dėl byloje surinktų duomenų pripažinimo teisėtai gautais įrodymais, privalo patikrinti, ar sankcionuojant modelį buvo laikomasi Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikimai dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio šioje byloje buvo pateikti Generaliniam prokurorui tvirtinti 2007 m. rugpjūčio 20 d., 2007 m. rugpjūčio 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. (2 t. 6-14 b.l.). Teikimuose nurodyta, kad nuo 2007 metų liepos mėnesio buvo gaunama operatyvinė informacija apie tai, jog R. S. , veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir kitais užsienyje bei Lietuvos Respublikoje veikiančiais asmenimis, galimai rengiasi daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 292 straipsnyje. 2007 m. rugpjūčio 22 d. įvyko R. S. ir policijos pareigūnų, veikiančių po priedanga, kurių identifikavimo Nr. 046 ir 001, susitikimas, kurio metu R. S. pasiūlė užsiimti Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių neteisėtu gabenimu. Modeliais leista policijos pareigūnams, veikiantiems pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. S1-V-11S (dėl priedangos operacijos atlikimo instrukcijos patvirtinimo), kurių identifikaciniai Nr. 001, 046, 047, 025, santykiuose su R. S. bei jo galimais bendrininkais imituoti nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtai perėjusiais Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečiais, jų gabenimu, slėpimu bei perdavimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimus dėl NVIM sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie R. S. bei jo bendrininkų galimai daromas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš įslaptinto liudytojo Nr. 046 parodymų viso proceso metu, jis 2007 metų balandžio mėnesį, vykdydamas savo pareigines funkcijas, Vilniuje, Gariūnų turgavietėje susipažino su Baltarusijos Respublikos piliečiu, prisistačiusiu vardu „Jurijus“. Su minėtu asmeniu apsikeitė telefono numeriais. 2007 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje „Jurijus“ paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 046 ir pasiūlė susitikti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Apie tokį Baltarusijos piliečio pasiūlymą įslaptintas liudytojas Nr. 046 informavo savo vadovybę ir kartu su įslaptintu liudytoju, policijos pareigūnu, Nr. 001 nuvyko į susitikimą su „Jurijumi“. Susitikimo metu pastarasis pasakė, kad planuoja iš Rusijos Federacijos per Baltarusijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką gabenti nelegalus ir paklausė, ar įslaptintas liudytojas Nr. 046 jam negalėtų padėti. „Jurijus“ taip pat nurodė, kad nelegalų gabenimą nuo Lietuvos Respublikos sienos organizuoja Lietuvoje veikiantis asmuo, su kuriuo įslaptintas liudytojas ir turėtų veikti – perimti nelegaliai per Baltarusijos – Lietuvos sieną perėjusius asmenis ir nugabenti juos į Lietuvos Respublikos gilumą bei perduoti kitam Lietuvoje veikiančiam bendrininkui. Įslaptintam liudytojui Nr. 046 pasakius, kad šį klausimą reikia aptarti su Lietuvoje veikiančiais asmenimis, „Jurijus“ mobiliuoju telefonu kažkam paskambino, kaip paaiškėjo vėliau – R. S. , ir perdavė mobiliojo ryšio telefoną įslaptintam liudytojui. Šis mobiliuoju telefonu R. S. pasakė, kad dabar negali kalbėti, tačiau pasiūlė šiuos klausimus aptarti susitikimo metu, jeigu jį „ši tema domina“ bei nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Netrukus po įvykusio susitikimo įslaptintas liudytojas apie „Jurijaus“ pasiūlymą informavo savo vadovybę, iš kurios vėliau buvo gautas nurodymas užmegzti kontaktus su „Jurijaus“ nurodytais asmenimis, veikiančiais Lietuvoje. Po kelių dienų, t.y. 2007 m. rugpjūčio 16 d., įslaptintam liudytojui Nr. 046 mobiliojo ryšio telefonu paskambino R. S. ir pasiūlė susitikti. Kitą dieną įslaptintas liudytojas Nr. 046 kartu su įslaptintu liudytoju Nr. 001 nuvyko į Alytų ir, paskambinęs R. S. , susitarė su juo susitikti kavinėje, esančioje kelyje Kaunas – Alytus. Į susitikimą R. S. atvyko vienas, automobiliu „AUDI 100“. Susitikimo metu R. S. įslaptintiems liudytojams pasakė, kad Maskvoje yra grupė nelegalių užsieniečių, norinčių patekti į Europos Sąjungos valstybę, konkrečiai – į Lenkiją. R. S. taip pat paaiškino, kad yra susitaręs su kitais asmenimis dėl šių nelegalų pergabenimo per Lietuvos – Lenkijos pasienį bei su „Jurijumi“ dėl jų gabenimo per Baltarusijos – Lietuvos pasienį. Todėl jis ieško žmogaus, kuris galėtų nelegalių užsieniečių grupę nuo Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sienos nugabenti į Lietuvos viduryje esantį miestelį. R. S. teigė pats to daryti nenorintis, kadangi dėl tokių nusikalstamų veikų jau yra pakliuvęs į policijos pareigūnų akiratį. Susitikimo metu įslaptinti liudytojai bei R. S. taip pat aptarė piniginį užmokestį, kurį įslaptinti liudytojai gautų už nelegalių užsieniečių grupės gabenimą nuo Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos pasienio. R. S. taip pat nurodė, kad apie tikslią datą bei laiką, kada bus gabenama nelegalių užsieniečių grupė per Baltarusijos – Lietuvos pasienį, jis įslaptintą liudytoją informuos telefonu. Po šio susitikimo, 2007 m. rugpjūčio 20 d., R. S. mobiliojo ryšio telefonu paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 046 ir informavo, kad Baltarusijoje jau yra paruošta „ligonių grupė“ ir kad gabenimas yra planuojamas artimiausiu metu (1 t., 87-93 b.l., 11 t. 40-44, 153-159 b.l.). Tokius įslaptinto liudytojo Nr. 046 parodymus patvirtino ir įslaptintas liudytojas Nr. 001. Pastarasis savo parodymuose nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo kartu su įslaptintu liudytoju Nr. 046 sustikime su R. S. , kurio metu pastarasis pasiūlė vykdyti nusikalstamą veiką – gabenti nelegalių užsieniečių grupę nuo Baltarusijos – Lietuvos pasienio (1 t. 77-80 b.l., 10 t. 44-46 b.l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po susitikimo, įvykusio 2007 m. rugpjūčio 17 d., bei po R. S. telefoninio skambučio įslaptintam liudytojui Nr. 046, kurio metu šis informavo įslaptintą liudytoją apie tai, kad yra paruošta nelegalių užsieniečių grupė gabenti į Lietuvos Respubliką, buvo patvirtintas pirmasis NVIM, kuriame buvo nurodyti operatyvinius veiksmus atliekantys pareigūnai, jų daromos nusikalstamos veikos, asmenys (R. S. bei jo galimi bendrininkai), dėl kurių bus vykdomos operatyvinės priemonės, būdai bei siekiami tikslai.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog policijos pareigūnai, teikdami teikimus dėl NVIM taikymo R. S. bei V. B. atžvilgiu, jau turėjo operatyviniu būdu surinktos pirminės informacijos apie galimai daromas ar planuojamas daryti nusikalstamas veikas, todėl NVIM sankcionavimas šiuo atveju buvo teisėtas.

Nuteistieji R. S. ir V. B. apeliaciniuose skunduose tvirtina, jog šią nusikalstamą veiką (įvykdytą 2007 m. rugsėjo 8 – 9 dienomis) padarė išprovokuoti. Pažymėtina, kad tam, jog teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, jog NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. NVIM teisėtu daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo teisėtumas. Net ir esant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytiems operatyvinio tyrimo pagrindams, taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad „... modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.“ „Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą.“ Toks Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimas nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms draudžiama taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ar kitus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Iš Europos Žmogaus teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas įstatymų nustatyta tvarka pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) nėra draudžiamas, tačiau specialių tyrimo metodų naudojimas, ypač slaptų metodų, negali pats savaime pažeisti teisės į teisingą teismą.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos požiūriu sprendžiant klausimą dėl leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos, reikšmingos išvados padarytos Europos Žmogaus Teisių Teismo išnagrinėtose bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Ramanauskas prieš Lietuvą, Malininas prieš Lietuvą. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiose bylose suformulavo provokavimo sąvoką, pagal kurią policijos provokacija yra tada, kai modelyje dalyvaujantys pareigūnai – ar tai būtų teisėsaugos pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų (išrpovokuotų) padaryti musikalstamą veiką, kuri kitaip nebūtų padaryta, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, be to, konstatuota, kad išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad R. S. ir V. B. buvo provokuojami padaryti pirmąją, 2007 m. rugsėjo 8-9 dienos, nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų – įslaptintų liudytojų Nr. 046 ir 001 parodymų, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų turinio matyti, kad R. S. veiksmai po NVIM sankcionavimo, jo tolimesnis bendravimas su įslaptintais liudytojais, policijos pareigūnais, dažniausiai vykdavo jo iniciatyva. Jis pirmasis paskambindavo įslaptintam liudytojui Nr. 046 ir informuodavo jį apie savo bei bendrininkų veiksmus organizuojant nelegalų grupės gabenimą per Baltarusijos – Lietuvos valstybių sieną. 2007 m. rugpjūčio 22 d. įslaptinto liudytojo Nr. 046 bei R. S. susitikimas, kurio metu pastarasis nurodė įslaptintam liudytojui, kokiu keliu ir iki kurios vietos jis turės gabenti nelegalų grupę nuo Baltarusijos – Lietuvos valstybių pasienio, taip pat vyko apelianto iniciatyva. Prieš nusikalstamos veikos vykdymą įslaptintam liudytojui mobiliojo ryšio telefonu ne kartą skambino tiek R. S. , tiek Baltarusijoje veikiantis „Jura“, kurie davė nurodymus dėl nelegalų grupės gabenimo schemos. Įslaptintų liudytojų Nr. 046, 049 ir 001 naktį iš 2007 m. rugsėjo 8 dienos į 9 dieną iki Kalvarijos miestelio atgabentą nelegalių užsieniečių grupę perėmė R. S. bendrininkas V. B. , kuris nusikalstamos veikos padarymo schemą bei eigą iš anksto buvo suderinęs su R. S. . Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2007 m. spalio 15 d. protokole užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. prie kavinės, esančios Prienų mieste, įvykusio susitikimo metu kontaktų su asmenimis, kurie padėtų vykdyti nusikalstamus veiksmus, ieškojo pats R. S. . NVIM sankcionavimas po šio įvykusio susitikimo akivaizdžiai rodo, kad modelio dalyviai prisijungė prie jau rengiamos nusikalstamos veikos. Tuo tarpu nuteistasis V. B. iki 2007 m. rugsėjo 9 d., kuomet buvo įvykdytas jam inkriminuotas nusikaltimas, su modelį vykdžiusiais pareigūnais nei susitikimo metu, nei mobiliojo ryšio telefonu nebendravo. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų R. S. bei V. B. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi dar prieš susitikimą su policijos pareigūnais. Provokacija yra tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė asmenį padaryti nusikaltimą. Taigi provokacija pripažįstama tada, kai nusikaltimas be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų padarytas. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad jei policijos pareigūnai nebūtų prisijungę prie R. S. organizuojamos nusikalstamos veiklos, jis vis vien būtų ieškojęs asmenų, galinčių dalyvauti nusikalstamoje veikoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentus, jog jis buvo išprovokuotas nusikalsti Baltarusijos piliečio, vardu „Jurijus“. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Draudimas provokuoti asmenis nusikalsti siejamas su operatyvinės veiklos subjektais – tik valstybės pareigūnų ar asmenų, veikusių pagal jų instrukcijas ir su jų žinia, išprovokuota veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nelaikoma nusikalstama. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, operatyvinės veiklos subjektai yra specialius valstybės įgaliojimus turintys krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti. Tais atvejais, kai asmenį padaryti nusikalstamą veiką sukursto kitas asmuo, kuris nėra operatyvinės veiklos subjektas, sukurstytas asmuo nuo atsakomybės nėra atleidžiamas. Apeliantas iš dalies teisus teigdamas, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta „Jurijaus“ asmenybė ir jis nebuvo apklaustas dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš asmenį, vardu „Jurijus“ buvo atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 55-2-000-27-08 (9 t. 213-216 b.l.). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011 m. vasario 11 d. raštu informavo Lietuvos apeliacinį teismas, kad Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra atsisakė perimti baudžiamąjį persekiojimą asmens, vardu „Jurijus“, atžvilgiu, kadangi dėl tų pačių veikų Minsko srities Molodečno rajono teismas priėmė 2008 m. kovo 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydama pateikti minėto apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, tačiau atsakymas iš Baltarusijos Respublikos atsakingų pareigūnų gautas nebuvo (t. 11 b.l. 136). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas įslaptintas liudytojas Nr. 046 patvirtino, kad su Baltarusijos piliečiu, vardu „Jurijus“, Gariūnų turgavietėje susipažino atsitiktinai, kadangi pagal savo darbo specifiką jis dažnai lankosi vietose, kuriose lankosi ir su nusikalstamomis veikomis susiję asmenys. Įslaptintas liudytojas Nr. 046 kategoriškai teigė, kad su „Jurijumi“ bendravo išimtinai tik kaip po priedanga veikiantis policijos pareigūnas ir jokių kitokių asmeninių kontaktų su juo nepalaikė (t.11 b.l. 154-159). Tokius įslaptinto liudytojo Nr. 046 parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimų pirmosios valdybos viršininkas A. R. , iš kurio parodymų matyti, kad pagal jo vadovaujamos valdybos pareigūnų darbo specifiką, tam tikrus darbo organizavimo principus, darbuotojai, kurie patenka į slaptųjų dalyvių kategoriją, vadovaudamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu, įvairiose vietose ieško kontaktų su asmenimis, galimai vykdančiais nusikalstamas veikas. Viena iš tokių vietų yra Gariūnų turgavietė, kurioje įslaptintas liudytojas Nr. 046 ir susipažino su Baltarusijos piliečiu, vardu „Jurijus“. Liudytojas A. R. patvirtino, kad įslaptintas liudytojas Nr. 046 iš karto po susipažinimo su „Jurijumi“ apie tai informavo savo vadovybę (11 t. 151-153 b.l.). Vadinasi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde minimas asmuo, vardu „Jurijus“, veikė kaip operatyvinės veiklos subjektas, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis R. S. buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Juolab, kad, kaip matyti iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų, kuriuose užfiksuoti įslaptintų liudytojų ir nuteistojo R. S. susitikimai bei telefoniniai pokalbiai, turinio bei įslaptinto liudytojo Nr. 046 parodymų, R. S. palaikė ryšius ir organizavo nusikalstamas veikas su „Jurijumi“ dar prieš pastarajam susipažįstant su įslaptintu liudytoju Nr. 046. Šiuose parodymuose įslaptintas liudytojas Nr. 046 patvirtino, jog su nuteistuoju R. S. kontaktą užmezgė susitikimo su „Jurijumi“ metu, kuomet šis mobiliojo ryšio telefonu paskambino apeliantui ir pristatė įslaptintą liudytoją kaip asmenį, galimai padėsiantį gabenti nelegalų grupę nuo Baltarusijos – Lietuvos valstybių pasienio. Iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų, kuriuose užfiksuoti apelianto bei policijos pareigūnų susitikimai, įvykę 2007 m. rugpjūčio 17 d. bei 2007 m. rugpjūčio 22 d., turinio matyti, kad R. S. , dar prieš susitikdamas su įslaptintais liudytojais Nr. 001 ir Nr. 046, bendravo su Baltarusijos piliečiu, vardu „Jurijus“ ir organizavo su juo nelegalių užsieniečių grupės gabenimą per Baltarusijos – Lietuvos valstybių sieną („..šiandien ryt iš ryto su Jura asmeniškai, sakau privažiuoju aš prie sienos dvidešimt penki kilometrai nuo bulbašų šitų bulbašų – haholų sienos tu ryt iš ryto kada būsi tam mieste Ratny...“ 2 t. 17-18 b.l.); „...Nu Jura pasakė viskas negali viskas, žinai, telefonu nesusikalbam...“ (2 t. 42 b.l.); „...Tai aš dabar tokius pasiūlymus du turiu, reiškia mes jiems galim pasakyti, Jurai pas jį laikyti yra lengviau, nei pas mus, Baltarusijoje...“ (2 t. 53 b.l.).

Dėl BK 292 straipsnio 3 dalies taikymo.

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nenustatė bei neaptarė visų BK 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. S. kaltės padarius BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvykdytą 2007 m. rugsėjo 8-9 dienomis.

BK 292 straipsnyje numatyta veika – tai neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtas valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais (įslaptintų liudytojų Nr. 046, 001, 049, liudytojų S. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir k.t.), kurie surinkti ir ištirti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, nustatė, kad: R. S. , veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais užsienyje veikiančiais asmenimis ir nuteistuoju V. B. , organizavo neturinčių Lieuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos užsieniečių gabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, šių, neteisėtai perėjusių valstybės sieną asmenų gabenimą, slėpimą Lietuvos teritorijoje bei jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną, surado asmenis, galinčius juos iš Baltarusijos atgabenti į Lietuvą bei toliau juos gabenti, slėpti Lietuvos teritorijoje, t. y. įslaptintus liudytojus, paskirstė jiems užduotis, koordinavo jų veiksmus, nurodydamas, kur ir kada nelegalius migrantus paimti, kur juos nuvesti ar nuvežti, nurodė slėpimo vietą, be to, tariamiems bendrininkams, įslaptintiems liudytojams, sumokėjo piniginį atlygį už įvykdytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, pagrįstai rėmėsi ir liudytojo S. A. parodymais, kurie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Iš byloje esančio Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos kinologų grupės jaunesniojo specialisto S. A. 2007 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis 2007 m. rugsėjo 9 d., apie 11.30 val., su tarnybiniu šunimi buvo iškviestas į Purvėnų užkardą ruožo patikrinimui. Tikrindamas šį ruožą aptiko žmonių avalynės pėdsakus, kurie vedė per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Panaudojus tarnybinį šunį, šis, užuodęs pėdsakus, vedė link Baltarusijos valstybės sienos linijos (1 t. 35, 57-58 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. A. visiškai patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (11 t. 39 b.l.). Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde, liudytojas S. A. savo parodymuose patvirtino, jog 2007 m. rugsėjo 9 d. Purvėnų užkardos ruože pastėbėjo žmonių pėdsakus iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad panaudotas tarnybinis šuo žmonių pėdsakais vedė ne į Lietuvos Respublikos teritoriją, o į Baltarusijos Respublikos teritoriją, visumos byloje surinktų duomenų, patvirtinančių R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepaneigia. . Pagal šias byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. S. nusikaltimo, padaryto 2007 m. rugsėjo 8 - 9 dienomis, organizatoriumi ir nuosprendyje nurodė konkrečius jo, kaip organizatoriaus, veiksmus. Tokia R. S. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 3 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 m. rugsėjo 30 d. – 2007 m. spalio 1 d.

Nuteistieji R. S. ir V. B. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jų nuteisimo už 2007 m. rugsėjo 30 d. – 2007 m. spalio 1 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, yra neteisėtas, kadangi policijos pareigūnai, realizavę NVIM, skirtą konkrečiam daromam nusikaltimui atskleisti, toliau tęsė imitavimo veiksmus, provokuodami daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka ir pripažįsta juos pagrįstais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teikimai dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio šioje byloje buvo pateikti Generaliniam prokurorui tvirtinti 2007 m. rugpjūčio 20 d., 2007 m. rugpjūčio 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. (2 t. 6-14 b.l.). Teikimuose nurodyta, kad nuo 2007 metų liepos mėnesio buvo gaunama operatyvinė informacija apie tai, jog R. S. , veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir kitais užsienyje bei Lietuvos Respublikoje veikiančiais asmenimis, galimai rengiasi daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 292 straipsnyje. 2007 m. rugpjūčio 22 d. įvyko R. S. ir policijos pareigūnų, veikiančių po priedanga, kurių identifikavimo Nr. 046 ir 001, susitikimas, kurio metu R. S. pasiūlė užsiimti Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių neteisėtu gabenimu. Modeliais leista policijos pareigūnams, veikiantiems pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. S1-V-11S (dėl priedangos operacijos atlikimo instrukcijos patvirtinimo), kurių identifikaciniai Nr. 001, 046, 047, 025, santykiuose su R. S. bei jo galimais bendrininkais imituoti nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtai perėjusiais Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečiais, jų gabenimu, slėpimu bei perdavimu. Teikimuose nurodyta, kad nusikalstama veika bus imituojama du kartus šešių mėnesių laikotarpyje. Iš 2007 m. rugsėjo 9 d. VSAT Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V. V. pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje R. S. atžvilgiu pradėtas 2007 m. rugsėjo 10 d., po pirmosios apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2007 m. rugsėjo 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą leisti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš R. S. ir V. B. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV), numatytus BK 292 ir kituose straipsniuose (4 t. 56-58 b.l.). Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi leido Policijos departamento prie VRM Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, kuriems suteikti Nr. 046, 001 ir 049, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš R. S. ir V. B. slaptus tyrimo bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 292, 225, 228, 291, 300 straipsniuose, priklausomai nuo R. S. nurodymų (4 t. 59-60 b.l.).

Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad: VSAT pareigūnai, teikdami teikimus dėl NVIM sankcionavimo Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu R. S. ir V. B. atžvilgiu, iš anksto nurodė, kad nusikalstama veika bus imituojama du kartus; po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, remiantis BPK 159 straipsnio nuostatomis, leido tiems patiems Kriminalinės policijos biuro pareigūnams dar kartą atlikti analogišką nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tų pačių asmenų – R. S. ir V. B. atžvilgiu. Būtent Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrindu policijos pareigūnai imitavo antrąja R. S. bei V. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią jie pripažinti kaltais skundžiamu nuosprendžiu.

Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis (Baudžiamojo proceso paskirtis) nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi, iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad NVIM ir NVIV taikymo laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas.

Tai reiškia, kad valstybės institucijos nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus su R. S. galėjo tęsti tik dėl tų nusikalstamų veiksmų, kurie pasibaigus modelio sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigti, arba, nors ir surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, jais dar būtų buvę siekiama išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, išaiškinti grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSAT pareigūnai, rašydami pirmuosius teikimus dėl modelio sankcionavimo R. S. atžvilgiu, jau iš anksto žinojo ne tik visus Lietuvoje veikiančio apelianto bendrininko V. B. asmens duomenis, bet ir galimų Lenkijos Respublikoje veikiančių bendrininkų duomenis, kuriuos ir įrašė į teikimą. Vadinasi, nebuvo pagrindo sankcionuoti NVIV R. S. atžvilgiu siekiant nustatyti galimus jo bendrininkus Lietuvoje. Bylos duomenimis nustatytos antrosios apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antrosios imituojamos nusikalstamos veikos vykdymo tikslas nebuvo nustatyti ir užsienyje veikiančius R. S. bendrininkus, kadangi ši antroji nusikalstama veika pačių policijos pareigūnų buvo nutraukta po to, kai NVIV vykdantys policijos pareigūnai nuo Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sienos atgabeno grupę nelegalių užsieniečių į Kalvarijos miestelį, ten perdavė ją V. B. , o šis vedė ją Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos pasienio kryptimi. Vadinasi, NVIV nebuvo siekiama nustatyti asmenis, padedančius nelegalių užsieniečių grupei pereiti Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmoji R. S. ir V. B. inkriminuota nusikalstama veika buvo baigta, nelegalių užsieniečių grupė galimai buvo išgabenta iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir NVIM inicijavę pareigūnai turėjo galimybių nustatyti apeliantų bendrininkus, veikiančius užsienio valstybėse.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar prieš apeliantams padarant pirmąją nusikalstamą veiką, NVIM taikymą inicijavę pareigūnai numatė ir modelyje konkrečiai nurodė, jog bus imituojamos dvi nusikalstamos veikos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei iš Baltarusijos piliečio, vardu „Jurijus“, nei susitikimų su R. S. metu nebuvo gauta patikima informacija apie tai, kad pastarasis organizuoja būtent dvi nusikalstamas veikas. Policijos pareigūnai, gavę informacijos apie tai, kad R. S. organizuoja nelegalų užsieniečių gabenimą per valstybės sieną, modeliu turėjo prisijungti prie jau planuojamos įvykdyti nusikalstamos veikos, o ją įvykdžius, kaltininkų atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo procedūras, o ne sankcionuoti modelį iš karto dviems nusikalstamos veikoms. Juolab, kad, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, net ir pirmosios nusikalstamos veikos planavimas nebuvo paprastas, sklandus ir lengvai prognozuojamas. Iš įslaptinto liudytojo Nr. 046 parodymų matyti, jog R. S. iš karto negalėjo tiksliai nurodyti, kada planuojama pirmoji nusikalstama veika, o ir vėliau jos vykdymas kelis kartus buvo atidėtas dėl aplinkybių, nepriklausiusių vien nuo apelianto valios, t.y. dėl Baltarusijos Respublikoje veikiančių asmenų veiksmų, nelegalų grupės nesusidarymo ir pan. Šią aplinkybę patvirtina ir Slapto sekimo bei techninių priemonių, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, panaudojimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ir prieš antrosios nusikalstamos veikos įvykdymą R. S. įslaptintiems liudytojams Nr. 001 ir 046 negalėjo tiksliai nurodyti, kada bus vykdomas nusikaltimas bei leido suprasti, kad tai priklauso ne vien no jo ketinimų („...Arba ryt, arba trečiadienį, man jau čia sunkiau deryt, gal teks jau man pačiam palaikyt, gal dieną, kitą, kol...suderint, supranti, čia (keiksmažodis), jau ant šiandien buvo suderinta.. Ant ryt lenkai, viskas, matai (keiksmažodis), čia...“; „...Nu, laukiam rytoj, šiandien vakare pasakys, dabar jau jis ne „Jūra“, jis „Ivanas“ jau dabar...“ (4 t. 80-85 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog NVIM taikymą R. S. atžvilgiu inicijavę pareigūnai iš anksto neturėjo ir negalėjo turėti konkrečios bei patikimos informacijos apie tai, kad apeliantas organizuos daugiau nei vieną nusikalstamą veiką. Taigi, pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos įvykdymo, turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, išaiškintų asmenų apklausa, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai, pradėjus ikiteisminį tyrimą bei gavus leidimą toliau imituoti nusikalstamą veiką, ir toliau bendravo su R. S. , žadėdami užtikrinti nelegalių imigrantų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudarė jam sąlygas toliau plėtoti ryšius su užsienyje veikiančiais bendrininkais, planuoti konkrečios naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Būtent šiam tikslui ir buvo nutarta pratęsti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Byloje Ramanauskas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (žr. taip pat Teixeira de Castro prieš Portugaliją).

Šiuo atveju policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius. Dėl to buvo padarytas nusikaltimas, kurio nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią jo padarymui, t.y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytą nusikaltimą. Kolegija laiko, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys R. S. nusikalstamas iniciatyvas, padaryti pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal teismo patvirtintą NVIV, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Formaliai nusikalstami pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolimesniu R. S. skatinimu daryti nusikalstamas veikas. Tačiau pareigūnai ir toliau bendravo su R. S. , pažadėdami atlikti analogišką vaidmenį darant naujus nusikaltimus, todėl tai iš dalies skatino R. S. bendrauti su užsienyje veikiančiais bendrininkais ir organizuoti naujos užsieniečių grupės perėjimą per valstybės sieną. Tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Tai reiškia, kad jos metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas esmingai įtakoja R. S. ir V. B. baudžiamąją atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį bei dėl V. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta ir šioje dalyje turi būti priimtas naujas nuosprendis.

Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo R. S. atžvilgiu.

BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia, nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Pagal formuojamą teismų praktiką, sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į “Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą”, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578.

Kaip teisingai nurodo R. S. savo apeliaciniame skunde, jam yra nustatyta fizinė negalia – dešinės akies aklumas bei kairiosios akies regos sumažėjimas. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. EKG 51/08 (08) matyti, kad R. S. specialistų okulistų nustatytas aklumas dešiniąja akimi, kairiosios akies rega sumažėjusi nuo 0, 08 (2006 m.) iki 0, 05 (2007 m.). Specialistai nustatė, kad dėl esamų regos sutrikimų rega ateityje pagerėti negali. Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą“, nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo galėtų būti atleisti tik tie nuteistieji, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas yra ne didesnis už 0, 03. Šiuo atveju specialistai padarė išvadą, kad R. S. rega kairiąja akimi yra didesnė (0, 08 - 0, 05), todėl jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (10 t. 86-87 b.l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. S. buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikę ekspertai padarė išvadą, jog R. S. serga nepagydoma akių liga, dėl kurios nustatytas visiškas aklumas dešiniąja akimi, o kairiosios akies regos sumažėjimas iki 0, 04, tačiau jis koreguojamas – 1, 25 D iki 0, 05. Ekspertai konstatavo, jog R. S. nustatyti regos sutrikimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo“ 5, 6 punkte, tačiau pilnai neatitinka jo kriterijų (10 t. 149-154 b.l.).

Taigi, nors byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. S. serga nepagydoma regos liga, tačiau ši apeliantui nustatyta negalia pilnai neatitinka nepagydomos ligos kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo“ 5, 6 punkte. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad taikant BK 76 straipsnio 1 dalį, tiek šio straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga yra įtraukta į “Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos”, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. R. S. nuteistas už sunkų nusikaltimą, padarytą veikiant bendrininkų grupe. Apeliantas anksčiau teistas net aštuonis kartus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad pirmieji R. S. konstatuotos ligos požymiai išryškėjo beveik prieš dvidešimt metų, o 2006 m. gruodžio 18 d. dėl regos sutrikimų jis pripažintas neįgaliu (10 t. 98-114 b.l.). Tuo tarpu apeliantui inkriminuota nusikalstama veika įvykdyta 2007 m. rugsėjo 8 – 9 d. Vadinasi, apeliantas sunkia bei nepagydoma liga jau sirgo ir darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau tai nesutrukdė jam tokią veiką įvykdyti. Bausmės atėmimo vietoje yra ligoninės, t.y. yra galimybė stebėti nuteistojo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. S. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, ankstesnius teistumus bei aplinkybę, kad sunkia liga apeliantas jau sirgo nusikaltimo padarymo metu, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo R. S. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės skyrimo R. S. dalyje. Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę apeliantui, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir R. S. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, susijusias su jo šeimine padėtimi, bei pagal BK 292 straipsnio 3 dalį paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą minimaliai BK 292 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Tokia R. S. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria: R. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 292 straipsnio 3 dalį; V. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 292 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Viktoras KažysJonas Algimantas Venckus