Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. LK-N-201 dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – ir nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo J. S. gynėjo O. Šibkovo skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo gynėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą J. S. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo J. S. gynėjo skundu, įvertinęs Komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. LK-N-201 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju J. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistojo J. S. gynėjo skunde teigiama, kad Komisija neteisingai ir neišsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. Nuteistojo gynėjo manymu, J. S. atitinka visas įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, todėl nuteistojo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais. Nors nagrinėjamu atveju Komisija nepateikė itin daug motyvų, kodėl netaiko J. S. lygtinio paleidimo, tačiau įvertino ir atsižvelgė į esminius kriterijus, t. y. vertino J. S. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. LK-N-201 turinio. Nenustatyta, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. LK-N-201 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi J. S. ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas ir J. S. nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas antrą kartą. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pusę bausmės nuteistasis atliko 2024 m. spalio 27 d. J. S. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 11 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų baudžiamųjų nusižengimų (BK 259 straipsnio 2 dalis ir 258 straipsnio 2 dalis), vieno nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), trijų apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), vieno sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalį) nusikaltimų padarymą, bausmę atlieka besargybos sąlygomis. Taigi J. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nemažą skaičių nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Pirmą kartą jis susidūrė su policijos pareigūnais būdamas 27 m., o pirmą kartą nuteistas būdamas 28 m. Ankstesni teistumai rodo, kad J. S. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis anksčiau tris kartus buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir visus tris kartus lygtinio paleidimo metu jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi J. S. atitinkamų išvadų nepadarė ir nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo ne atsitiktinis, o nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu dėl jo (praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė).

J. S. gynėjo skunde teigiama, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė tik į nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, jo teistumų skaičių ir elgesį praeityje. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje, todėl Komisija pagrįstai vertino ir analizavo ankstesnius J. S. teistumus ir jo elgesį praeityje. Taip pat nesutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad Komisija atmetė visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme ir atsižvelgė į vieną bausmės tikslą – nubaudimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad, nors nuteistasis dirba, deda pastangas dengti turimus finansinius įsipareigojimus, geba identifikuoti tam tikras problemas ir dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, edukacinėse elgesio keitimo programose, tačiau išlieka rizika pakartotiniam nusikalstamumui mažiau struktūruotoje aplinkoje. Taigi Komisijos skundžiamame nutarime nėra atmestos nuteistojo pastangos keistis teigiama linkme, tačiau konstatuojama, kad vis dar išlieka rizika pakartotiniam nusikalstamumui pritaikius lygtinio paleidimo institutą.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti J. S. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Jis paskutiniu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. balandžio 23 d., kurią nuo 2023 m. birželio 23 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o 2023 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į besargybą. Nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka 2022 m. rugpjūčio 25 d. už telefono turėjimą ir du kartus skatintas, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. sausio 26 d. Taip pat skunde nurodoma, kad J. S. laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25 617 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad paskutiniu metu nuteistojo elgesys dėl priežiūros nėra priešiškas, jis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vertina jam suteiktas lengvatas (atvirojo tipo kalinimo sąlygas). Teigiamai vertintina, kad nuteistasis du kartus skatintas, tačiau pažymėtina, kad visgi J. S. yra ir vieną kartą baustas drausmine tvarka, nors baustumas ir nebegalioja. Minėtas J. S. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra išskirtinis, jis turi laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų, t. y. elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu J. S. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų paskaitoje „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be jos, probuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“, baigė intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, dalyvavo prevencinėse priemonėse (kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, VA „Caritas“ organizuotame renginyje „Ką reikia žinoti atliekant bausmę ir besiruošiant išeiti į laisvę – teisės aktų gidas“, „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“, „Įžanginėje“ grupėje su tikslu toliau tęsti terapiją Priklausomybių reabilitacijos grupėje (stacionare)), taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse („Finansinio raštingumo“ mokymuose, „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, galvosūkio žaidime, magistro studentų atliekamame tyrime, protmūšio žaidime, „Nardų“ turnyre, atliko gerbūvio darbus, neatlygintinai tvarkė ilgalaikių pasimatymų patalpas, savanoriškai prisidėjo prie beglobių gyvūnų gerovės, atliko tvarkymo darbus Lietuvos futbolo federacijos stadione). Nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės dėl alkoholio vartojimo problemos, kadangi laisvėje sistemingai vartojo alkoholį, taigi sėkmingai baigė programą „Tavo strategija“, kuri buvo orientuota į alkoholio vartojimo problemas ir jų sprendimų būdus. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad J. S. vykdo individualiame plane nustatytas priemones ir teismas teigimai vertina nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad jo požiūris linkęs keistis tinkama linkme. Be kita ko, ta aplinkybė, kad J. S. dalyvavimas programose yra vertinamas kaip duodantis rezultatų, atskleidžia, kad bausmė ir jos atlikimo metu taikomos priemonės yra veiksmingos. Kita vertus, vien aptartų aplinkybių savaime nepakanka pripažinti, kad šiuo metu jau yra teisinis pagrindas J. S. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. kad nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti teigiamai veikiamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Skunde nurodoma, kad J. S. yra motyvuotas darbine veikla. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra baigęs profesinę mokyklą, kurioje įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo profesines kvalifikacijas, tačiau „Sodros“ duomenimis jis turi tik 3 m. oficialaus darbo patirties stažo, dažnai keisdavo darbovietės, vienoje įstaigoje neišdirbdavo ilgiau nei pusę metų. Pats J. S. vertinimo metu kaip darbo susiradimo ir darbo išlaikymo problemos nelaiko. Nuteistasis nuo 2013 m. iki 2022 m. vykdė individualias veiklas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tačiau pažymėtina, kad jų vykdymo metu pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamas pelnas. Bausmės atlikimo metu J. S. nuo 2022 m. liepos 21 d. dirbo įvairiose vietose (VĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) filialo Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini) pareigose, (duomenys neskelbtini) pareigose, Kompetencijų ugdymo valdybos, (duomenys neskelbtini) pareigose), kas teismo vertinama teigiamai. Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymu nuteistajam J. S. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla, tačiau pažymima, kad ši veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra prilyginta darbinei veiklai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo 2024 m. liepos 8 d. (t. y. dar ne itin ilgą laiką) nuteistasis dirba pilnu etatu, gauna minimalų atlyginimą. Taip pat J. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgijo dar tris profesines kvalifikacijas, o tai gali būti vienas iš apsauginių veiksnių tolimesnei integracijai į visuomenę. Nuteistasis taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis turi labai nedidelę oficialią darbinę patirtį ir didelę dalį pinigų gaudavo iš daromų nusikalstamų veikų ir tokį savo elgesį teisina matytu nusikalstamo pasaulio draugų pavyzdžiu. Nors J. S. dabar yra linkęs smerkti tokį savo elgesį, tačiau teigiamai vertino, kad iš uždirbtų pinigų įsigijo nekilnojamą turtą, iš kuriuo dabar gauna pasyvias pajamas. Visgi J. S. kaip aktualiausią iššūkį įvardija finansinius sunkumus, susijusius su skolomis antstoliams ir sugyventinės gydymo išlaidomis. Nuteistasis yra skolingas 9 982,46 Eur, iš kurių 1 412,4 Eur yra išskaičiuota iš darbinės išmokos, o 210 Eur sumokėjęs savarankiškai, taigi matyti, kad nemaža skolos dalis dar yra negrąžinta. Nors tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistojo gynėjo skunde nurodyta, kad J. S. turi teigiamas nuostatas į oficialų darbą ir finansinius poreikius žada tenkinti socialiai priimtinais būdais, tačiau, atsižvelgiant į ankščiau išvardytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad prieš tai nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms buvo būdingas finansinės naudos siekimo modelis, šiuo atveju vis dar negalima vienareikšmiškai teigti, kad lygtinio paleidimo atveju jis nepradės daryti naujų nusikalstamų veikų finansiniai būklei pagerinti.

Be to, skunde nurodoma, kad J. S. orientuojasi į šeimos teigiamą įtaką. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis daug metų artimai bendrauja su sugyventine, dėl kurios jis nori keistis. Taip pat nuteistasis teigia, kad susiskambina su sūnumi ir broliu. Kita vertus, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų darymo metu, spręstina, kad, būnant laisvėje, santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali visiškai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Taip pat teismui pateiktas J. S. sugyventinės pareiškimas, kad J. S. lygtinio paleidimo atveju gyventų pastovioje gyvenamojoje vietoje su ja, nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad anksčiau nuteistasis yra pakeitęs šešias gyvenamąsias vietas; gyvenamųjų vietų keitimą lėmė nutrūkę santykiai ir nemalonumai su teisėsauga. Tai, kad nuteistasis patvirtino jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir turi gyvenamąją vietą, teismas vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos ir savaime nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Sprendžiant klausimą dėl J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtina įvertinti ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad, nors pastebimas teigiamas nuteistojo polinkis laikytis taisyklų, tačiau J. S. siekia save pateikti teigiamai, nėra linkęs išsamiai analizuoti savo trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad paaukštintas pasitikėjimas savimi galėjo lemti įsitraukimą į nusikalstamas veikas ir veikimo kartu su kitais asmenimis, kadangi, kaip matyti iš asmens bylos, kai kurias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe. paklaustas, ką norėtų savyje keisti, jis patikino, kad visada nori tobulėti, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokias savybes siektų keisti ar kokias (vidines ar išorines) problemas spręstų. Taip pat pastebimi nuteistojo tam tiki impulsyvumo elgesio komponentai nusikalstamų veikų darymo kontekste, t. y. J. S. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepaisant neigiamų pasekmių toliau darė nusikalstamas veikas, nors kaip ir pats nuteistasis pripažįsta, kad dėl to nukentėjo ir santykis su vaikais. Pažymėtina, kad nuteistasis nors ir atpažįsta neigiamas pasekmes visuomenei, tačiau tai daro gana paviršutiniškai. J. S. gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistasis deklaruoja socialiai priimtinus tikslus, yra pasirengęs jų siekti, kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį ir tikina, kad nuteistasis jaučia kaltę dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, tačiau, kaip ir pažymėjo Komisija nutarime, nuteistojo nuostatos į visuomenę išlieka dviprasmiškos, nors nori būti visuomenės dalimi, tačiau kritiškai pasisako dėl įstatymų, įstatymus įvardija „bardaku“. Teismo vertinimu, nepakanka, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, kadangi jis nėra linkęs reikšti empatijos asmenims, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti sukelta žala, taip pat jis anksčiau tris kartus yra pažeidęs taikytą lygtinį paleidimą. Taigi nuteistojo nuostatų problema išlieka gana reikšminga jo kriminogeninio rizikos vertinime. Pažymėtina, kad J. S. yra teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas bendrininkų grupe. Nors nuteistasis nurodo, kad yra nusiteikęs atsiriboti nuo blogą įtaką darančių žmonių ir, jo teigimu, socialiniai ryšiai su draugais ir pažįstamaisiais nutrūko, tačiau, kaip ir nurodoma Komisijos nutarime, šiuo metu dar negalima objektyviai teigti, kad kriminalinės kompanijos įtaka ateityje nebepaveiks jo elgesio, ypač vertinant tai, kad šiuo metu J. S. bausmę atlieka kontroliuojamomis sąlygomis. Taip pat svarbia aplinkybe išlieka ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. J. S. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. dalyvavo alkoholio prevencijos priemonėse, tačiau prevencinio darbo poreikio siekiant mažinti atkryčio tikimybę ateityje neišreiškė. Nors nuteistasis kategoriškai neigia vartojęs narkotines medžiagas, tačiau 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad narkotines medžiagas pirko sau (asmens bylos 1 t., b. l. 87). Nors uždaroje kontroliuojančioje laisvės atėmimų vietų įstaigos aplinkoje nefiksuoti J. S. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai, tačiau tai neeliminuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio apraiškų ir vis dar kelia abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, neketins vėl bandyti vartoti psichiką veikiančių medžiagų ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, J. S. būsimo elgesio perspektyva vis dar kelia abejonių. Nors J. S. nurodo, kad yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą, t. y. jis atmeta bet kokią perspektyvą ateityje pakartotinai nusikalsti, tačiau aptarti J. S. mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai kol kas leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį šiuo metu toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas taip pat pažymi, kad, 2021 m. sausio 19 d. atlikus pirminį J. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta jo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. liepos 17 d., 2023 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. spalio 30 d. nustatyta išliekanti vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad J. S. formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, kadangi jis gerai nurodo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame plane nustatytas priemones, sugeba įvardyti resocializacijos priemonių naudą; nuteistojo pakartotinių nusikaltimų rizika yra vidutinė, nustatyta žema didelės žalos rizika; atlikdamas bausmę besargybos sąlygomis oficialiai dirba; neturi neįvykdytų nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, paskutinį kartą pažeidė tvarkos taisykles 2022 m. rugpjūčio 25 d.; nuteistojo nuostata į turimo ieškinio atlyginimą yra teigiama; yra įvykdęs Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu (RV-25-641) jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Kita vertus, pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog yra nustatyta nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (pagal BK 82 straipsnio 1 dalį, tokie asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Taigi tokia aplinkybė yra tik viena iš sąlygų svarstyti dėl šio bausmių vykdymo teisės instituto taikymo. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, vien Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota J. S. akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-508 nustatytais kriminogeniniais veiksniais, matyti, kad stebimi J. S. teigiami rezultatai, t. y. iš 10 dinaminių veiksnių liko 6, atsirado papildomas apsauginis veiksnys – stiprūs šeimyniniai ryšiai. Teigiamai vertintina, kad dėl nuteistojo sumažėjo dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau vis dar yra likę pakankamai daug jų (maža oficialaus darbo patirtis; turi skolų / ieškinių; galima neigiama asocialios grupės įtaka; piktnaudžiavimo alkoholiu istorija (išliekanti atkryčio rizika); prosocialiomis vertybėmis pasižyminčio socialinio rato stygius; kartais būdingas pernelyg teigiamas savęs vertinimas), kuriuos J. S. savo elgesiu ir pastangomis gali koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis dar turi labiau pasistengti mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką (dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį), todėl dar yra nemažai tobulintinų sričių. J. S. pataisos procesas nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme labiau, kad teismui neliktų abejonių dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

Skunde teigiama, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. S. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui, be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėtų didesnę įtaką nuteistajam siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje. Dėl šių priežasčių pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas sutinka, kad nuteistųjų priežiūra kontroliuojant jų elgesį laisvėje, neizoliavus nuo visuomenės, daugeliu atvejų gali būti efektyvesnė priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės kol kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad J. S. laisvėje turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus įpareigojimus ir / draudimus, taip pat kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra Komisijos ir teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent Komisijai ir teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. LK-N-201, kuriuo atsisakyta taikyti J. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. LK-N-201 dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.