Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui R. R. ir jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovei R. R. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurią siūlė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2009-10-24, jų dukra M. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimui, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Ieškovo nurodytas faktines aplinkybes dėl sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., jų abiejų pažeidimo, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, atsakovė pripažino, jos faktų dėl abipusės kaltės pripažinimas priimtinas, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 187 str.1-2 dalys).

Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.). Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – R., R. (CK 3.69 str.1d.). Šalims prašant, taikytinos CK 3.63 str. nuostatos dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę, nenurodymo sprendime.

Šalys turi neįvykdytų piniginių prievolių: antstolėms A. M., S. K., N. V., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „ITM Inkaso“, UAB „Bigbank“, UAB „4finance“, UAB „Finverta“. Šiems kreditoriams apie bylos iškėlimą buvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. CK 6.9 str. nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės M. R. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija teikianti išvadą, patikrinusi šalių buitines – moralines gyvenimo sąlygas, davė išvadą, kurią atstovė palaikė ir paaiškino, kad buvo nustatyta, jog ieškovas, padedamas savo tėvų, vaiku rūpinasi tinkamai, o atsakovė šiuo metu dėl savo sveikatos būklės vaiku rūpintis negali, todėl siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.

Kaip matyti iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovui nustatyti sveikatos sutrikimai, tačiau jie nekliudo jam rūpintis vaiku. Šiuo metu atsakovei, dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų, vaiku betarpiškai rūpintis būtų sudėtinga, nes jai nuo 2012-12-06 jau 3 kartus buvo taikytas stacionarinis gydymas.

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad pastaruoju metu dėl atsakovės ligos vienas ieškovas rūpinasi vaiku, kartu gyvena, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškovu, nes tokia padėtis, teismo vertinimu, šiuo metu labiausiai atitinka nepilnametės šalių dukros M. interesus (CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su tėvu.

CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. CK 3.192 str. 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis). CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Šalių dukrai šįmet sukako 5 metai, ji savo turto neturi, todėl laikytina, kad jos interesus labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dėl to ginčo tarp šalių nėra (CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Ieškovas yra iš dalies darbingas, dirba UAB „Utenaitis“, jam mokama apie 350 EUR dydžio darbo užmokestis, turto neturi, jam ir dukrai gyvenamąjį būstą suteikia jo tėvai, atsakovė yra nedarbinga, jai mokamos išmokos, turto neturi, pareigos materialiai išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus abi šalys neturi, turi neįvykdytų piniginių prievolių.

CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (ieškinys paduotas 2015-02-13).

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2014-10-01 buvo 1.035 Lt, o nuo 2015-07-01 – 325 EUR. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, turtinę padėtį, prašė dukros išlaikymui priteisti, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, 60 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Atsakovė su ieškiniu, sumažinus išlaikymo dydį iki 60 EUR, šioje dalyje sutiko.

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros M. interesais, atsižvelgiant į jos poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, iš atsakovės, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas jai ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 60 EUR vaikui kas mėnesį nuo 2015-02-13 (ieškovo nurodyto termino) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str.). Išlaikymo, skirto M. R., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas ( CK 3.185 str. 1d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai ( CPK 282 str. 2d. 1p.). Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškovas nurodė, kad santuokos pabaigoje nėra jokio jo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto.

Tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai: 2015-01-05 Nr.(1.2)-SP1-02 ir 2015-03-02 Nr.(1.2)-SP1-15-P-291-0515), apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl abi šalys neturi pareigos atlyginti išlaidų valstybei (CPK 96 str. 4 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, 2015-02-20 teismo nutartimi Nr.e2-467-356/2015 taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu panaikintina (CPK 149 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimas AA Nr.303568.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 269, 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2009-10-24 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.219, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. R. palikti pavardę – R., o R. R. palikti pavardę – R..

3. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-02-13 iki jos pilnametystės išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 60 EUR dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Išlaikymo, skirto M. R., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

7. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

8. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-02-20 teismo nutartimi Nr.e2-467-356/2015 taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl M. R. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu R. R..

9. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimą AA Nr.303568.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.