Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-913/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
1-29-913/2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00321-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Civilinis ieškovas
AB „Utenos melioracija“
Kaltinamasis
D. M., A. K., E. Š., A. G.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
  • 1.2.14.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.2.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-913/2012Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00321-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 2.3.2.2.8;2.3.6.4.5. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 13 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui,

gynėjams advokatams Kęstučiui Rakauskui, Dariui Karveliui, Eugenijui Karosui ir Stasiui Kavaliūnui,

civilinio ieškovo AB „Utenos melioracija“ atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, anksčiau teismo teistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką E. B., neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone;

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, aukštojo išsilavinimo, anksčiau teismo neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas aukštasis, nesusituokęs, anksčiau teismo neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), AB, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone;

kaltinami už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis D. M. turėdamas tikslą iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) , Anykščių rajone, pagrobti AB (duomenys neskelbtini) kieme po darbo laikomą 6000 Lt vertės vibroplokštę „LG 300“, ją parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, bendrininkaudamas su E. Š. su A. K., susitarė, kad pastarieji, pasitelkdami į pagalbą A. G., pagrobs vibroplokštę iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) , Anykščių rajone ir ją nutemps iki sutarto sodo namelio garažo vartų. 2011-08-06 apie 01.00 val. A. G. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų (A. K. ir A. G.) prieš tai sutartą vietą netoli A. S. gyvenamojo namo, E. Š. su A. K. iš A. S. namo kiemo pagrobę atvilko į tą vietą (prie sodo namelio) vibroplokštę, trise ją pakrovė į automobilio bagažinę, atvežė į mišką prie kelio netoli Puntuko akmens, iškrovė iš automobilio ir paslėpė, uždengę šakomis; o kitą 2011-08-07 dieną apie 22 val., D. M., A. K. jam parodžius vietą, kurioje buvo paslėpta pagrobta vibroplokštė, įkalbėjo D. K. automobiliu vibroplokštę pervežti į kitą vietą, kartu su juo ir A. K., D. K. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į tą vietą, trise vibroplokštę pakrovė į automobilio bagažinę ir atvežę ją iškrovė į G. A. tėvams priklausantį garažą, esantį Anykščių mieste, (duomenys neskelbtini)gatvėje, po ko D. M. vibroplokštę už 1000 Lt pardavė L. S..

Kaltinamasis A. K. turėdamas tikslą iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, pagrobti AB (duomenys neskelbtini) kieme po darbo laikomą 6000 Lt vertės vibroplokštę „LG 300“, ją parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, bendrininkaudamas su E. Š. ir D. M., susitarė, kad jis ir E. Š., pasitelkdami į pagalbą A. G., pagrobs vibroplokštę iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone ir ją nutemps iki sutarto sodo namelio garažo vartų. 2011-08-06 apie 01.00 val. A. G. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų (A. K. ir A. G.) prieš tai sutartą vietą netoli A. S. gyvenamojo namo, E. Š. su A. K. iš A. S. namo kiemo pagrobę atvilko į tą vietą (prie sodo namelio) vibroplokštę, trise ją pakrovė į automobilio bagažinę, atvežė į mišką prie kelio netoli Puntuko akmens, iškrovė iš automobilio ir paslėpė, uždengę šakomis; o kitą 2011-08-07 dieną apie 22 val., jis, bendrininkaudamas su D. M., įkalbėjo D. K. automobiliu vibroplokštę pervežti į kitą vietą, kartu su juo ir D. M., D. K. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į tą vietą, trise vibroplokštę pakrovė į automobilio bagažinę ir atvežę ją iškrovė į G. A. tėvams priklausantį garažą, esantį Anykščių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po ko D. M. vibroplokštę už 1000 Lt pardavė L. S..

Kaltinamasis E. Š. turėdamas tikslą iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio(duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, pagrobti AB(duomenys neskelbtini) kieme po darbo laikomą 6000 Lt vertės vibroplokštę „LG 300“, ją parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, bendrininkaudamas su A. K. ir D. M., susitarė, kad jis ir A. K., pasitelkdami į pagalbą A. G., pagrobs vibroplokštę iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone ir ją nutemps iki sutarto sodo namelio garažo vartų. 2011-08-06 apie 01.00 val. A. G. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų (A. K. ir A. G.) prieš tai sutartą vietą netoli A. S. gyvenamojo namo, kur E. Š. su A. K. iš A. S. namo kiemo pagrobę atvilko į tą vietą (prie sodo namelio) vibroplokštę, trise ją pakrovė į automobilio bagažinę, atvežė į mišką prie kelio netoli Puntuko akmens, iškrovė iš automobilio ir paslėpė, uždengę šakomis.

Kaltinamasis A. G. buvo kaltinamas tuo, jog A. K. bei E. Š. palenktas (įkalbėtas) bendrininkaujant padėti jiems už atlygį iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, pagrobti AB (duomenys neskelbtini) kieme po darbo laikomą 6000 Lt vertės vibroplokštę „LG 300“, 2011-08-06 apie 01.00 val., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų prieš tai sutartą vietą netoli A. S. gyvenamojo namo, o kai A. K. su E. Š. iš A. S. namo kiemo pagrobę atvilko į tą vietą vibroplokštę, trise ją pakrovė į automobilio bagažinę, atvežė į mišką prie kelio netoli Puntuko akmens, iškrovė iš automobilio ir paslėpė, uždengę šakomis, po ko vėliau jis iš A. K. su E. Š. už tą pagalbą gavo 70 Lt.

Kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jam 2011 m. rugpjūčio pradžioje, tikslios dienos nepamena, paskambino A. K. ir paprašė surasti kam reikia vibroplokštės. Paklausus iš kur gavo, atsakė, kad jam neturėtų būti jokio skirtumo. Jis paskambino A. ir pasiūlė vibroplokštę, kurią siūlė A. K.. A. susidomėjo. Už vibroplokštę A. norėjo 1500 litų. A. K. pasakė, kad vežtų jam į garažą. K. jo paprašė padėti surasti mašiną, kad nugabenti vibroplokštę į A. garažą. Jis paprašė savo kaimyno, kad padėtų nuvežti į garažą. A. K. už atvežimą pasiūlė 50 litų. Jis kaimynui irgi už vežimą pasiūlė 50 litų, jis sutiko. Nuvažiavo prie „Bangelės“. Stovėjimo aikštelėje jų laukė A. K.. Jis atsisėdęs į mašiną rodė kelią, kur yra paslėpęs vibroplokštę. Nuvažiavo prie Puntuko į mišką. K. išlipęs iš mašinos nuėjo apie 10 metrų, atidengė šakomis apkrautą vibroplokštę. Jų su D. paprašė jam padėti įkelti. Įkėlė plokštę ir važiavo pas G. A. į garažą. Mieste prasilenkus su policijos pareigūnais A. K. paklausė, ar nevogta. Jis patvirtino, kad nevogta. Nuvažiavus į garažą, A. jų jau laukė. Plokštę iškrovė keturiese ir važiavo į namus. Važiuojant į namus Š. atvažiavo pasiimti A. K. nuo „Žiburio“ parduotuvės. Jis likęs mašinoje girdėjo kaip jie derino kainą trise, t.y. G. A., A. K. ir E. Š.. Jie už plokštę norėjo 1500 litų, A. nesutiko. Nežino kaip viskas ten baigėsi ir kaip susitarė negirdėjo. Kitą dieną per pietus paskambino A., kad nuvažiuoti iki garažo. Jie nuvažiavo. Kalbėjosi ir A. pasiūlė paskambinti S. ir pasiūlyti vibroplokštę. Jis paskambino S. S. pasakė, kad jis namuose. Kadangi jis jį geriau pažįsta, pagalvojo, kad jam reikės plokštės. Nuvažiavo pas S. į namus. A. pasiūlė plokštę, S. sutiko pasižiūrėti. S. nuvažiavęs į garažą su krovinine mašina pasiėmė plokštę. A. plokštę pardavė už 1000 litų. Pinigus pasiėmė A. Su A. K. ir E. Š. šiuo metu yra susipykę, nebendrauja dėl to, kad jis pasakė teisybę. Dabar jie iš keršto nori jį įtraukti į visa tai.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis praeitą vasarą susitiko D. M., kuris paprašė padėti. D. M. davė 150 litų už tai, kad jis susiradęs porą žmonių iš sodo išvežtų statybinį instrumentą. Jis paprašė A. G. ir E. Š., pasakė, kad D. M. už tai duos 150 litų. D. M. po poros dienų paklausė, ar rado žmonių, su kuriais galėtų išvežti. Parodė sodą, iš kur išvežti. Atvažiavo A. G., ir jis su E. Š. susėdo į jo mašiną, nuvažiavo, pakrovė vibroplokštę ir išvežė. Rytojaus dieną paskambino D. M. ir paklausė, kur jie padėjo vibroplokštę. Jis pasakė, kad plokštę padėjo prie Puntuko akmens. Tada jis pasakė, kad atvažiuos su draugu, jam reikės padėti įkrauti ir nuvežti į garažą pas draugą. D. M. atvažiavo prie kavinės „Bangelė“ pasiimti jo. Visi kartu nuvažiavo, pakrovė ir atvežė į A. garažą. Sodą iš kurio reikėjo išvežti vibroplokštę parodė D. M., sakė, kad sodas yra jo. Tas sodas yra prie pat tos vietos iš kur buvo pavogta vibroplokštė. M. priešingus parodymus duoda todėl, kad nori nusiimti nuo savęs kaltę, nes jau yra teistas. Vibroplokštę pavogė D. M., nes vibroplokštė jau buvo padėta prie sode esančio garažo. Vienam pakrauti vibroplokštės neįmanoma. Jis galėjo būti su kažkuo. Jis sutiko padėti, nes M. buvo geras draugas. M. už tai davė 150 litų. Kažkiek pinigų dar davė G. už kurą. Jis tą 150 litų pasidalino su E. Š.. Kodėl vibroplokštę nuvežė prie Puntuko nežino, bet D. M. buvo sakęs, kad nuvežti toliau. Jis su A. G. gyvena viename kaime, ir žinojo, kad jis turi mašiną. Jis iš pradžių parašė G. broliui, bet jis negalėjo ir pasiūlė paprašyti jo brolio. K. G. atvažiavo, jis pasakė, kad duos pinigų už tai, kad išvežtų statybinį daiktą. Į vietą jie visi nuvažiavo jau vakare. Plokštė buvo prie garažo. Jie plokštę įkrovė į mašiną, nuvežė prie Puntuko, iškrovė ir paliko, šakomis neapdėjo. G. jis pinigus už kurą padavė gal po poros dienų.

Kaltinamasis E. Š. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jis tą vakarą buvo su A. K., kuris pasakė, kad reikia pagelbėti. Jis sutiko. Tada atvažiavo jo draugas iš(duomenys neskelbtini) . Jau buvo tamsu. K. pasakė, kad reikia pervežti kažkokį daiktą, bet reikia didesnės mašinos. Didesnę mašiną turėjo K. draugas iš (duomenys neskelbtini) . Pagelbėti reikėjo įkeliant. Jis su K. nuvažiavo prie Laimės žiburio, ten susitiko su G. Toliau važiavo G. automobiliu. Automobilyje buvo trise. A. sakė, kad M. reikia paslaugos, kad duos kurui, kad duos pinigų ir daugiau, bet taip ir nesulaukė pinigų. Trise nuvažiavo į sodų bendriją, kuri yra važiuojant pro Pušyną link Nevėžio po kaire puse. Sodų bendrijos pavadinimo jis nežino. Kelias buvo remontuojamas, pasuko į kairę, kur prasideda sodų bendrija. Netoli kelio prasideda namukai. Ten buvo padėta vibroplokštė. Kai nuvažiavo jokių žmonių jis nematė. A. žinojo, ką reikia imti. Jis padėjo įkelti ir iškelti. Daiktą nuvežė iki Puntuko, nunešė giliau į mišką. Jis nežino, kas žinojo, kad reikia vežti prie Puntuko. Kai nuvežė prie Puntuko ir iškėlė, buvo naktis. Vibroplokštę paliko prie Puntuko įsukimo, netoli kelio. Kiti važiuodami galėjo pamatyti, nes padėjo netoli kelio. A. K. sakė, kad iš M. gavo 150 litų kurui, vėliau gaus dar pinigų už daikto nuvežimą. Jis nežinojo, kad vyksta nusikaltimas, jis G. neįkalbinėjo daryti nusikaltimo, pinigų jam nesiūlė. Kai ėmė plokštę, nekilo minčių, kad daro vagystę. Kelią, kai vežė plokštę, žinojo A., nes jam jau buvo parodyta. Jis tik padėjo įkelti ir iškelti. Su A. dėl kainos nesiderėjo. Pinigų iš A. už plokštę nėra gavęs. Buvo duoti 150 litų, bet juos padavė ne jam, o A. K..

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. K. paprašė padėti jo pažįstamam, pasakė, kad reikia didelės mašinos, kad tilptų kažkoks agregatas. Jis sutiko, nes pažadėjo sumokėti už kurą. Vakare atvažiavo A. K. su E. Š., pasakė, kada jam atvažiuoti prie Biliūno paminklo. Vakare jis atvažiavo prie Biliūno paminklo, kur yra aikštelė. Tada nuvažiavo prie Pušyne esančio daugiabučio, po to žvyrkeliu nuvažiavo prie sodų bendrijų, parodė, kur jam reiks po kiek laiko atvažiuoti ir sustoti, įkrauti agregatą. Jis grįžo prie daugiabučio Pušyne, laukė skambučio arba žinutės. Kai sulaukė, nuvažiavo kur buvo parodyta. Įsikrovė agregatą. Toliau sekė paskui A. R., kur važiuoti, iki Puntuko. Posūkyje į kalniuką po kaire įvažiavo į keliuką, iškrovė, truputį patraukė nuo kelio. Tada jam pasakė laukti prie mašinos, po kiek laiko išvažiavo. Jis nuvažiavo namo. Po kelių dienų jam atvežė pažadėtus 70 litų už dyzelį. Pinigus atvežė A. K.. Kai jo automobiliu važiavo jie trise, t.y. jis, A. K. ir E. Š., jie rodė kelią, kur reikės atvažiuoti. Tada visi vėl išvažiavo, nuvažiavo į Pušyną, kad E. Š. pasiimtų mašiną ir jie vėl kažkur važiuotų. Š. su K. įsėdo į mašiną ir išvažiavo, o jis liko laukti prie Pušyno daugiabučio skambučio ar žinutės. Nepamena, ar ilgai laukė. Sulaukė pranešimo, nepamena skambučio ar žinutės, nuvažiavo į parodytą vietą, ten jau rado Š. ir K. su agregatu. Buvo vėlyvas vakaras, tamsu. Neatsimena, ar ten buvo garažas ar namas, bet tuo metu, kai nuvažiavo pirmą kartą, ten agregato nebuvo. Atvažiavus antrą kartą agregatas jau buvo. Jis važiavo tam, kad padėtų įkrauti į bagažinę agregatą. Agregatą tempė eglute po vieną kampą. Įvažiavo atbuline eiga, kad galėtų iš karto išvažiuoti. Aparatą stūmė apie porą metrų eglute visi trys. Įkėlė, įsėdo į automobilį trise. Nuvažiavo link Nevėžio. Š. su K. mašiną buvo pasistatę toliau 300-400 m atstumu važiuojant link Nevėžio kitame įvažiavime. Pavažiavo link įvažiavimo, kur stovėjo mašina. Jis liko vienas mašinoje, o jie sakė sekti paskui automobilį A. R.. Jis bendravo daugiau su A., nes jį pažinojo. Važiavo paskui automobilį A. R., kurį sakė sekti. Važiavo link Nevėžio pusės, pravažiavo kažkokį kaimelį, išvažiavo į kelią Anykščiai-Kurkliai. Tada sakė palaukti kol suras kažkokią vietą. Palaukė. Tada vėl grįžo ir rodė kur važiuoti toliau keliu Anykščiai-Kurkliai. Nuvažiavus link Puntuko, parodė kur įsukti. Sustojo, išstūmė plokštę ir pastūmė prie medžio. Pasakė laukti prie mašinos. Palaukė apie 10 minučių ir sakė važiuoti namo ir kad po kelių dienų atveš pinigus. Jis nežino ar slėpė vibroplokštę, nes jam sakė laukti prie mašinos. Jis pats neprisidėjo prie vibroplokštės uždengimo. Už tai pažadėjo sumokėti 50 litų už padėjimą ir 20 litų buvo skolingas prieš tai. Pinigus gavo po kelių dienų. Jam sakė, kad draugui daro paslaugą. Neminėjo draugo vardo, pavardės. Kiek pažįsta A., nekilo klausimų, kad gali būti vogtas ar kažkas nusikalstamo.

Civilinio ieškovo AB „Utenos melioracija“ atstovas A. P. paaiškino, kad buvo vykdomas objektas Storių gatvėje. Buvo parkuojama technika ir pastebėta, kad dingo vibroplokštė. Po kiek laiko vibroplokštė buvo rasta ir sugrąžinta AB „Utenos melioracija“. Kol buvo grąžinta plokštė, praėjo laiko tarpas, įmonė turėjo dirbti, todėl įmonė patyrė nuostolių. Įmonė turėjo samdyti kitą techniką, ir todėl buvo nuostoliai apie 3000 litų.

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamasis D. M. yra jo kaimynas. M. jo paklausė ar jis nenori užsidirbti pinigų padedant pervežti kažkokį daiktą. Jis sutiko. Jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo prie „Bangelės“, pasiėmė dar vieną žmogų ir nuvažiavo prie Puntuko. Žmogus, kuris sėdėjo gale, rodė kelią. Tai buvo K. Kai nuvažiavo prie Puntuko, tiksliai prie tos vietos neprivažiavo, jie išlipo, paėjo dar apie 20 metrų, atkrovė šakas, įkėlė į mašiną ir važiavo į Anykščius, į (duomenys neskelbtini) garažus prie kažkokio tai garažo. Ten iškrovė, jam padavė pinigus ir jis išvažiavo namo. Prie to garažo lyg laukė A. Pinigus jam padavė M., davė 50 litų. P. P. važiavo vakare, bet dar nebuvo naktis.

Liudytojas G. A. parodė, kad iš matymo pažįsta D. M., E. Š., A. K., bet su jais nėra draugai. Paaiškino, kad M. ir dar kažkas atvežė vibroplokštę iki jo garažo. Vibroplokštę atvežė, nes norėjo pasidėti. Jis pirkti vibroplokštės nenorėjo. Jam skambino M. ir klausė, ar gali pasidėti vibroplokštę, nes jis neturi garažo. Kadangi jis pats naudojasi tėvų garažu, tai sutiko ir leido jam pasidėti. Jam už tai atsilyginti nežadėjo ir nesakė, kuriam laikui reikia pasidėti. Jie atvažiavo vakare tamsiu automobiliu, atvažiavo dviese ar trise. Kai jie atvažiavo, jis atrakino garažą. Kelti vibroplokštės nepadėjo. Ar kas nors kam nors mokėjo pinigus jis nematė. Kitą dieną ar po kelių dienų vibroplokštę iš jo garažo pasiėmė S. Jam paskambino M. ir pasakė, kad reikia atiduoti. Jis su M. atvažiavo iki garažo, atrakino garažo duris. Tą daiktą atidavė M. Ar kas nors kam nors mokėjimo pinigus jis nematė. S. vibroplokštę pasiėmė su kranu, pritvirtintu prie jo automobilio. Jis pats vibroplokštės nepirko, pinigų niekam už ją nemokėjo. Ar jis M. nurodė S. neatsimena. Jis automobiliu nuvežė M. pas S. ir M. S. pasiūlė pirkti vibroplokštę.

Liudytojas L. S. parodė, kad iš kaltinamųjų jis pažįsta tik D. M., kurį pažįsta tik iš matymo. Paaiškino, kad D. M. jam pasiūlė pirkti vibroplokštę, jis nupirko. Nežinojo, kad ji vogta. Jis užsiima kasimo darbais, todėl M. gal pagalvojo, kad jį sudomins ta plokštė. M. jam paskambino telefonu ir paklausė ar reikia plokštės. Telefonu paklausė tik trumpai ar reikia, jis pasakė, kad nelabai. Tada paskambino antrą kartą. Kadangi buvo netoli, jis iš karto važiavo su krovinine mašina, nes jei tiks, ketino imti. Važiavo į garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai atvažiavo prie garažo buvo M. ir A. A. jis pažįsta iš matymo. Telefonu dėl vibroplokštės jis kalėjo su M. Kam priklauso plokštė jis nesuprato. Kai pakrovė plokštę, pinigus padavė per mašinos langą, bet nematė kuriam. Padavė 1000 litų. Kuris iš jų paėmė pinigus pasakyti negali.

Iš 2011 m. rugpjūčio 10 AB „Utenos melioracija“ pranešimo Nr. 2-709 matyti, jog AB „Utenos melioracija“ kreipėsi į Utenos apskrities Anykščių rajono PK dėl Vibroplokštės LG-300 vagystės (tomas 1, 5 b.l.).

Iš 2011-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Anykščių sen., Anykščių r., įvykio vietos apžiūros objektas – teritorija, esanti šalia gyvenamojo namo, kuri yra išvažinėta technikos, žemėje kelių rūšių padangų žymės. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių nerasta ir neužfiksuota (tomas 1, 15-17 b.l.).

Iš 2011-11-11 liudytojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. papasakojo ir parodė, kur stovėjo vibroplokštė (tomas 1, 26-29 b.l.).

Iš 2011-08-23 ir 2011-11-11 A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. G. papasakojo ir parodė kada, su kuo, kokiu maršrutu bei kaip ir kokiu tikslu važiavo su A. K. ir E. Š., kaip pervežė vibroplokštę (tomas 1, 35-40 ir 41-46 b.l.).

Iš 2011-08-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas objektas – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos (tomas 1, 48-51 b.l.).

Iš 2011-08-23 D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. M. papasakojo ir parodė, iš kur jis paėmė vibroplokštę (tomas 1, 59-62 b.l.).

Iš 2011-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. K. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus. Tas asmuo buvo A. K. (tomas 1, 67-70 b.l.).

Iš 2011-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. K. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus. Tas asmuo buvo G. A. (toms 1, 71-74 b.l.).

Iš 2011-08-24 liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. K. papasakojo ir parodė kaip jis padėjo D. M. pervežti vibroplokštę (tomas 1, 75-77 b.l.).

Iš 2011-08-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. S. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus. Tas asmuo buvo G. A. (tomas 1, 81-84 b.l.).

Iš 2011-08-23 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė vibroplokštę „LG-300“ (tomas 1, 85-86 b.l.).

Iš 2011-08-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas objektas – vibroplokštė, kuri yra geltonos spalvos, metalinė, sudaryta iš pado, variklio, apsauginio variklio rėmo ir valdymo rankenos (tomas 1, 87-88 b.l.).

Iš 2012-09-07 liudytojų L. S. ir G. A. akistatos protokolo turinio matyti, kad liudytojas L. S. negalėjo tiksliai nurodyti, kam jis padavė pinigus už vibroplokštę, o liudytojas G. A. negalėjo tiksliai pasakyti ar jam buvo paduoti pinigai, nes to neprisiminė, bet kadangi viską derino M., jis ir turėjo paimti pinigus (tomas 3, 26-28 b.l.).

Iš 2012-09-11 eksperimento protokolo matyti, kad buvo atliktas eksperimentas siekiant nustatyti kiek žmonių gali pakelti vibroplokštę „LG-30“. Išvada – vienas asmuo plokštės pakelti negali. Nustatyta, kad vibroplokštę, sveriančią 318 kg., gali pakelti 2 asmenys (tomas 3, 32-38 b.l.).

Iš 2012-09-18 įtariamųjų D. M. ir E. Š. akistatos protokolo turinio matyti, kad E. Š. nesutiko su D. M. parodymais, jog jam K. paskambino ir pasiūlė pirkti vibroplokštę, kadangi M. pats buvo suinteresuotas, jam reikėjo vibroplokštės. E. Š. nesutiko su D. M. parodymais, kad po to, kai vibroplokštė buvo nuvežta į G. A. garažą, jie visi keturi susitiko prie „Žiburio“ parduotuvės ir tarėsi dėl kainos, nes E. Š. su A. apie jokią vibroplokštę nekalbėjo, jokių kainų su juo nederino (tomas 3, 74-79 b.l.).

Iš 2012-09-28 įtariamųjų D. M. ir A. K. akistatos protokolo turinio matyti, kad įtariamasis A. K. nesutiko su įtariamojo D. M. parodymais, jog jis jam paskambino ir pasakė, kad turi vibroplokštę ir prašė ją pasiūlyti G. A., kadangi jis pats pažįsta G. A.. Įtariamassi A. K. parodė, kad jam paskambino D. M. ir pasakė, kad reikia susitikti. A. K. nesutiko su D. M. parodymais, kad jis paskambino A. K. paprašytas, nes jis M. neskambino ir nesiūlė vibroplokštės. A. K. nesutiko su D. M. parodymais, kad jis prašė M. pervežti vibroplokštę, kadangi D. M. jo prašė padėti pervežti vibroplokštę. A. K. nesutiko su D. M. parodymais jog jis irgi dalyvavo kai L. S. išsivežė vibroplokštę, kadangi jis ten nebuvo (tomas 3, 104-108 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. K., E. Š. ir D. M. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Kaltinamieji A. K., E. Š., D. M. ir A. G. savo kaltės nepripažino ir kiekvienas nurodė, jog veikė kito paprašytas, galvodamas, jog daro paslaugą draugui už tai gaudamas atlygį. Tačiau šią kaltinamųjų versiją paneigia tiek kaltinamojo A. K. ir A. G. parodymai, tiek liudytojų D. K., G. A. ir L. S. parodymai. Kaltinamasis A. K. nurodė, jog D. M. jo paprašė padėti, susiradus porą žmonių, iš sodo išvežti statybinį instrumentą, o už tai pažadėjo sumokėti 150 litų bei parodė sodą, iš kurio reikės paimti tą instrumentą. A. K. duodamas parodymus teisme nenurodė, jog tuo metu kai D. M. jam rodė sodą iš kurio reikės paimti statybinį instrumentą (vibroplokštę), tas instrumentas ten jau buvo. Tokius pačius parodymus, nuoseklius nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė ir kaltinamasis A. G., kuris nurodė, jog tuo metu, kai A. K. ir E. Š. jam rodė sodą, iš kurio reikės paimti vibroplokštę, jos dar ten nebuvo. Be to, po to, kai A. G. buvo parodytas sodas prie kurio jis turėjo privažiuoti su savo mašina, jis turėjo laukti A. K. žinutės arba skambučio, ir tik po to atvažiuoti prie to sodo ir paimti prašomą pervežti vibroplokštę. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, jog skambučio ar žinutės jis galėjo laukti maždaug apie 40 minučių. Todėl teismas atmeta kaltinamojo A. K. versiją, jog vibroplokštę pavogė D. M., o jis tik padėjo ją pervežti. Iš šių parodymų akivaizdu, jog per tą laiką kai A. G. turėjo laukti skambučio ar žinutės, A. K. ir E. Š., su E. Š. automobiliu A. R. nuvykę iki A. S. namo kieme sustatytos AB „Utenos melioracija“ technikos, pagrobė vibroploštę „LG-300“ ir ją atnešė (ar atvilko) iki sodo namelio, kurį prieš tai buvo parodę A. G., ir prie kurio buvo liepę jam atvažiuoti po to, kai jam bus paskambinta ar atsiųsta žinutė. Kaip matyti iš byloje atlikto eksperimento, du vyrai pakankamai lengvai gali vibroplokštę pakelti, ją panešti ar perkelti „eglutės“ principu. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo A. G. teisme duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir iš esmės analogiški nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamojo A. K. versijos, jog vibroplokštę pavogė D. M. su nenustatytais asmenimis, nes kaip jau nurodyta, prie sodo namelio vibroplokštė atsirado maždaug po 40 minučių po to, kai ta vieta buvo parodyta A. G.. A. G. atvažiavus prie nurodyto sodo namelio, D. M. ten nebuvo. Tačiau nors D. M. tiesiogiai ir nedalyvavo vibroplokštės pagrobime, teismas laiko nustatytu, kad vagystės bendrininkais buvo A. K., E. Š. ir D. M.. Tokia išvada darytina, nes vėliau D. M. savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie vibroplokštės pervežimo į G. A. garažą, pats skambino ir prašė leidimo pasidėti vibroplokštę į G. A. garažą, pats skambino L. S., važiavo pas jį ir įkalbinėjo pirkti vibroplokštę, bei iš L. S. gavo už ją pinigus.

Kaltinamajame akte D. M. veiksmai pagrobiant AB „Utenos melioracija“ priklausančią vibroplokštę „LG-300“ iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) Anykščių r., turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų kvalifikuoti kaip padaryti organizatoriaus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. M. kaip šio nusikaltimo organizatoriaus veiksmai pasireiškė tuo, kad jis sukurstė bei palenkė E. Š. su A. K. bendrininkaujant pagrobti vibroplokštę, vadovaudamas jiems, parodė kur ji yra, o pastarieji, vykdydami jo nurodymus, vibroplokštę išvežti, pažadėję sumokėti pinigus, sukurstė bei palenkė A. G. bendrininkaujant su jais pagrobti vibroplokštę.

Teismo nuomone, D. M. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti organizatoriaus.

Baudžiamosiose bylose būna įvykių, kai nusikalstamą veiką padaro du ar daugiau asmenų. BK 24 str. nustato, kad bendrininkai yra organizatorius, kurstytojas, vykdytojas ir padėjėjas. Tai, kad BK nustatytos keturios galimos bendrininkų rūšys nereiškia, kad kiekvieną kartą, kai nusikaltimą padaro du ar daugiau asmenų, turi būti nustatytos visos bendrininkų rūšys. BK 24 str. 4 d. nurodo, kad be kitų alternatyvių požymių organizatorius yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką arba jai vadovavęs. Šie abu požymiai ir yra inkriminuoti D. M.. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad organizatoriaus veiksmai turi esminiai palengvinti nusikalstamos veikos padarymą. Šis palengvinimas turi pasireikšti nusikalstamos veikos parengimu arba vadovavimu jai. Neabejotina, kad bendras dviejų asmenų nusikalstamos veikos padarymas suponuoja tam tikrą išankstinį susitarimą, kuris gali būti atliktas iki pat nusikalstamos veikos darymo pradžios. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kažkuris vienas iš bendrininkų turi pasiūlyti daryti nusikaltimą, tačiau tai nereiškia, kad jis suplanavo ar vadovavo nusikaltimo padarymui. Netgi negalima būtų tvirtinti, kad tas iš bendrininkų, kuris turi priemones ar įrankius nusikaltimui padaryti yra nusikaltimo organizatorius. Be to, organizatoriaus sąvoka (vadovavimas) tuo pačiu suponuoja tam tikrą pavaldumą, kuomet organizatoriaus nurodymu vykdytojas atlieka organizatoriaus suplanuotus nusikalstamus veiksmus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2012), organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011).

Šioje byloje iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių galima daryti išvadą, kad nusikaltimo schema buvo elementari. D. M., A. K. ir E. Š. susitarė pagrobti vibroplokštę. Pagrobė vibroplokštę A. K. ir E. Š.. Teismo ištirti įrodymai rodo, kad nors D. M. nedalyvavo pagrobiant vibroplokštę iš A. S. namo kiemo, tolimesnis jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje tampa akivaizdus dėl jo atliekamų aktyvių veiksmų ir finansinio suinteresuotumo, nes tiek iš jo paties parodymų, tiek iš kitų kaltinamųjų parodymų, liudytojų parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad jis aktyviai dalyvavo pervežant vibroplokštę iš miško prie Puntuko akmens į G. A. garažą, jis prašė G. A. leidimo padėti vibroplokšę jo tėvams priklausančiame garaže, jis aktyviai siūlė L. S. pirkti vibroplokštę bei gavo už ją 1000 litų. Tačiau tai, kad jis gavo už vibroplokštę pinigus nerodo, kad jis buvo organizatorius. Atsižvelgiant į šiuos motyvus teismas daro išvadą, kad trys kaltinamieji – A. K., E. Š. ir D. M. buvo bendravykdytojai ir todėl D. M. veiksmai kvalifikuotini be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, o perkvalifikuotini į veiksmus su nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamiesiems D. M., A. K. ir E. Š. inkriminuota BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Byloje ištirtais duomenimis (įrodymais) nustatyta, kad A. K., E. Š. ir D. M. pagrobė svetimą AB „Utenos melioracija“ priklausantį turtą – vibroplokštę, ir net kvalifikuojant D. M. veiksmus pagal faktinę įvykio eigą, t.y., kad jis pats tiesiogiai nedalyvavo pagrobiant vibroplokštę, bet tolimesnėje nusikalstamos veikos stadijoje veikė aktyviai, negali būti nevertinamas kaip bendrininkavimas nusikaltimo padaryme, nes įvertinus visas aplinkybes daroma akivaizdi išvada, kad buvo veikiama vieninga tyčia ir vieningu tikslu. Kaltinamieji A. K., E. Š. ir D. M. suprato, kad be savininko sutikimo paima svetimą daiktą, kuris turi materialią vertę ir jį užvaldė bei realizavo. Kaltinamųjų A. K., E. Š. ir D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

A. G. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 5 dalis bei 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis A. K. bei E. Š. palenktas (įkalbėtas) bendrininkaujant padėti jiems už atlygį iš A. S. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, pagrobti AB „Utenos melioracija“ kieme po darbo laikomą 6000 Lt vertės vibroplokštę „LG 300“, 2011-08-06 apie 01.00 val., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų prieš tai sutartą vietą netoli A. S. gyvenamojo namo, o kai A. K. su E. Š. iš A. S. namo kiemo pagrobę atvilko į tą vietą vibroplokštę, trise ją pakrovė į automobilio bagažinę, atvežė į mišką prie kelio netoli Puntuko akmens, iškrovė iš automobilio ir paslėpė, uždengę šakomis, po ko vėliau jis iš A. K. su E. Š. už tą pagalbą gavo 70 Lt.

A. G. kaltu dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis paaiškino, kad A. K. paprašė padėti jo pažįstamam, pasakė, kad reikia didelės mašinos, kad tilptų kažkoks agregatas. Jis sutiko, nes pažadėjo sumokėti už kurą. Atvažiavo A. K. su E. Š., pasakė, kada jam atvažiuoti prie Biliūno paminklo. Vakare jis atvažiavo prie Biliūno paminklo, kur yra aikštelė. Tada nuvažiavo prie Pušyne esančio daugiabučio, po to žvyrkeliu nuvažiavo prie sodų bendrijų, parodė, kur jam reiks po kiek laiko atvažiuoti ir sustoti, įkrauti agregatą. Jis grįžo prie daugiabučio Pušyne, laukė skambučio arba žinutės. Kai sulaukė, nuvažiavo kur buvo parodyta. Įsikrovė agregatą. Toliau sekė paskui A. R., kur važiuoti, iki Puntuko. Posūkyje į kalniuką po kaire įvažiavo į keliuką, iškrovė, truputį patraukė nuo kelio. Tada jam pasakė laukti prie mašinos, po kiek laiko išvažiavo. Jis nuvažiavo namo. Po kelių dienų jam atvežė pažadėtus 70 litų už dyzelį. Pinigus atvežė A. K..

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimai A. G. padarius BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų.

A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį kartu su A. K. ir E. Š. pagrobęs AB „Utenos melioracija“ priklausančią vibroplokštę „LG 300“. Vagystė yra svetimo turto pagrobimas, objektyviosios šios veikos pusės požymis – veika – apima neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto neatlygintiną pasisavinimą, tai yra neteisėtą paimto daikto fizinį užvaldymą, turint tikslą tą daiktą valdyti kaip nuosavą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, jog vagystė yra tiktai tiesiogine tyčia padaromas nusikaltimas, t.y. kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti.

A. G. savo kaltę dėl vagystės neigė, aiškino, jog A. K. paprašytas, padėjo pervežti vibroplokštę iš sodo į mišką. A. K. jam nesakė, kad vibroplokštė yra vogta, o sakė, kad jis padeda draugui ją pervežti ir jam reikalingas automobilis, į kurį tilptų vibroplokštė. Tokį automobilį ir turėjo A. G.. Kai A. G. privažiavo prie jam nurodyto sodo, vibroplokštė buvo padėta prie sodo namelio, o ne jo viduje, tai nebuvo aptverta teritorija. Todėl A. G. A. K. paaiškinimas, jog jis padeda draugui galėjo būti pakankamai įtikinamas pastarajam manyti, kad jis padeda draugui. Nėra neabejotinų duomenų, kad A. G. žinojo apie tai, jog vibroplokštė nepriklauso A. K. ir E. Š., nes jam buvo pasakyta, kad „daro draugui paslaugą“. Taigi, teismas sprendžia, jog A. G. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pagrobti AB „Utenos melioracija“ priklausantį turtą, o tai reiškia, kad jei veika padaryta nesant kaltės, jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamasis A. G. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kaltinamajame akte A. G. buvo inkriminuota ir BK 24 straipsnio 5 dalis. Asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tada, kai jis palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Kadangi A. G. nieko nepalenkė bei niekam nesukėlė noro padaryti nusikalstamą veiką, jam negalėjo būti pateiktas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, bet atsižvelgiant į tai, jog A. G. išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, jam iš pareikšto kaltinimo šalintina nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tada, kai jis palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Kadangi A. G. išteisintinas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, iš kaltinimo A. K. ir E. Š. šalintinas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, nes jie nepalenkė ir nesukėlė noro A. G. padaryti nusikalstamos veikos.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamiesiems A. K., E. Š. ir D. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. K. neteistas (tomas 1, 147 b.l.), dirba, duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (tomas 1, 150 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinant, jog A. K. nusikalto pirmą kartą, jam skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 55 str.).

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime (BK 65, 66).

Kaltinamasis E. Š. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. Š. neteistas (tomas 1, 191 b.l.), dirba (tomas 3, 15 b.l.), duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (tomas 1, 194 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinant, jog E. Š. nusikalto pirmą kartą, jam skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 55 str.).

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime (BK 65, 66).

Vertindamas kaltinamojo D. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas (tomas 4, 26-28 b.l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (tomas 3, 59-66 b.l.), jam nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai, vyrauja elgesio sutrikimai, nedispanserizuotas, priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (tomas 3, 69 b.l.). Kaltinamasis D. M. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas nuosavybei, yra baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinant, jog D. M. nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2010-02-20 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 64 str.). Teismo nuomone, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

Civilinis ieškovas AB „Utenos melioracija“ byloje pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt sumai (tomas 1, 21-22 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Civilinis ieškovas AB „Utenos melioracija“ baudžiamojoje byloje pareiškė 3000 litų ieškinį, kurį grindė tuo, jog nuo vibroplokštės LG 300 dingimo iki grąžinimo dienos praėjo 20 dienų; 1 diena prastovų sudaro 150 litų, todėl viso susidarė 3000 Lt nuostolių (tomas 4, 32 b.l.; tomas 1, 21 b.l.). Turtinė žala ((duomenys neskelbtini) str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais ar liudytojų parodymais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų kaltais veiksmais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad civilinio ieškovo atstovo pateikta pažyma liudija tik apie tai, kiek kainuoja viena valanda vibroplokštės darbo, tačiau niekas nepateikė jokių duomenų, kad buvo nuomota kita plokštė tuo laikotarpiu, kol ši plokštė buvo kitų asmenų žinioje, todėl realiai padarytos žalos nėra ir jokių objektyvių duomenų dėl civilinio ieškinio nėra.

Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. K., E. Š. ir D. M. nusikalstamos veikos civilinis ieškovas AB „Utenos melioracija“ 20 dienų negalėjo naudotis vibroplokšte LG-300. Civilinis ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad viena vibroplokštės prastovos dienos vertė 150 litų. Tačiau ši vienos prastovos dienos vertė yra paskaičiuota remiantis ne tuo, kokių pajamų negavo įmonė tuo metu, kai negalėjo naudotis pavogta vibroplokšte, o jos darbo sąnaudų paskaičiavimu. Vibroplokštės darbo sąnaudos nėra tiesiogiai susijusios su realiais civilinio ieškovo dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų patirtais praradimais (negautu pelnu ar patirtais nuostoliais), todėl tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nurodyto dydžio nuostolių nėra priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms nėra būtinų sąlygų kaltinamųjų civilinei atsakomybei kilti, todėl AB „Utenos melioracija“ civilinis ieškinys dėl 3000 litų turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 – 308 str.,

n usprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, neatlygintinai per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime, t.y. nuo 2011-08-22 iki 2011-08-24 ir nuo 2011-08-24 iki 2011-09-13.

E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, neatlygintinai per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime, t.y. nuo 2011-08-22 iki 2011-08-24 ir nuo 2011-08-24 iki 2011-09-13.

D. M. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, naujai paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 1 metus laisvės atėmimo, subendrinti iš dalies sudedant su 2010 m. vasario 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimus: - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. G. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

AB „Utenos melioracija“ civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė