Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1229-104/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Parex banka“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nabukas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, kuris skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, o laikinąsias apsaugos priemones pritaikė remiantis ieškovo nepagrįstais teiginiais.

2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, o rėmėsi ieškovo deklaratyviais teiginiais. Be to, vertinant ieškinio sumą, kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti teismas turėjo įvertinti, jog ieškinio reikalavimas atsakovui kildinamas iš laidavimo teisinių santykių, kuriuose atsakovas kartu su pagrindiniu skolininku yra subsidiarus skolininkas, o tai reiškia, jog kreditoriui atsako tik ta dalimi, kurios neįvykdė pagrindinis skolininkas. Kadangi pagrindinis skolininkas BUAB „Nabukas“ prievolės ieškovui įvykdymui buvo įkeitęs 1 689 889,60 Lt vertės turtą, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimo teisė bus įgyvendinta iš pagrindinio skolininko įkeisto turto. Ieškovo prašymas atmestinas, kadangi objektyviai nėra žinomas ieškovo reikalavimo mastas atsakovui ir ar toks reikalavimas ateityje atsiras.

3. Ieškovo reikalavimo mastas taip pat priklauso ir nuo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Libros holdingas“ dėl 500 000 Lt skolos priteisimo baigties. Minėtoje byloje siekiama prisiteisti suma ieškovas siekia padengti 500 000 Lt dydžio BUAB „Nabukas“ paskolos sutarties, už kurios įvykdymą laidavo ir atsakovas, dalį. Todėl ieškinį patenkinus, ieškovo reikalavimas sumažėtų 500 000 Lt dydžio suma. Išdėstytos aplinkybės leidžia abejoti, ar ieškovas turi reikalavimą atsakovui bei kokio jis yra dydžio.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Parex banka“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė visus dokumentus pagrindžiančius ieškinį. Remdamasis minėtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimai atsakovui yra tikėtinai pagrįsti, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas.

2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio reikalavimų ir atsakovo turto santykį, vadovavosi ieškovo pateiktais Nekilnojamojo turto išrašais, todėl atsakovo teiginiai, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik nepagrįstais ieškovo teiginiais atmestini. Atsakovo teiginiai dėl subsidiarios jo kaip laiduotojo prievolės taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Ieškovas nurodė, kad pagrindinis skolininkas – BUAB „Nabukas“, negali įvykdyti ieškovo reikalavimų, todėl ieškovas reikalavimą yra nukreipęs į atsakovą. Kadangi pagrindinio skolininko turtas yra nuvertėjęs, o įmonei iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad ieškovui patenkinti reikalavimą iš pagrindinio skolininko turto galimybių nėra.

3. Atsakovas nepagrįstai mano, jog civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį UAB „Libros holdingas“ ieškinį patenkinus, ieškovo reikalavimas atsakovui nagrinėjamoje byloje sumažėtų atitinkamai 500 000 Lt. Ieškovo teigimu, tokia situacija susidarytų tik tuomet, jei minėtą sumą ieškovui pavyktų iš UAB „Libros holdingas“ realiai išieškoti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas gavęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įvertinęs prašymo pagrįstumą 2012 m. liepos 30 d. nutartimi pritaikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad yra abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nesutikimą su minėta nutartimi atsakovas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovo manymu, neįvertino reiškiamo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas nurodė, jog atsakovui reiškiami reikalavimai kildinami iš Laidavimo sutarties, pagal kurią atsakovas kartu su pagrindiniu skolininku BUAB „Nabukas“ atsako subsidiariai, t.y. tik ta apimtimi, kiek pagrindinis skolininkas neturi galimybių įvykdyti prievolės kreditoriui. Kadangi BUAB „Nabukas“ kreditoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs turtą, ieškovui nepateikus duomenų apie tai, kiek ir kokio dydžio reikalavimo pagrindinis skolininkas nėra įvykdęs, nukreipti reikalavimą į atsakovą nėra pagrindo, todėl pareikštas ieškinys turi būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes ir bylos medžiagą sutinka, kad atsakovo prievolė pagal Laidavimo sutartį, iš kurios ieškovas kildina reikalavimus yra subsidiari (Laidavimo sutarties 3.1. punktas), tačiau nepritaria atsakovo nuomonei, jog kreditorius gali kreiptis į teismą dėl savo reikalavimo teisių įgyvendinimo iš subsidiaraus skolininko tik tuomet, kai bus užbaigtas išieškojimas ir pagrindinio skolininko. Tokios nuostatos nenumato nei įstatymas, nei šalių pasirašyta Laidavimo sutartis. Nors Laidavimo sutarties 6.1. punktas nustato, jog tik kredito gavėjo pateiktų užtikrinimo priemonių nepakakus kreditavimo sutarties prievolių įvykdymui, kredito davėjas savo reikalavimo teisę gali realizuoti kitomis užtikrinimo priemonėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta nuostata nereiškia, jog tik užbaigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko, kredito davėjui suteikiama teisė inicijuoti bylą dėl prievolės įvykdymo iš subsidiaraus laiduotojo. Pagal minėtą nuostatą pakanka įvertinti, ar kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų pakanka prievolei įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad kreditorius prieš kreipdamasis į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo įvertino, jog iš BUAB „Nabukas“ įkeisto turto prievolės pilna apimtimi nepavyks įvykdyti. BUAB „Nabukas“ bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo reikalavimai minėtoje bankroto byloje yra 790 898,93 Lt vertės, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl 732 219,48 Lt priteisimo. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, jog kreditorius įvertinęs pagrindinio skolininko galimybę įvykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtas prievoles, pareiškė reikalavimą laiduotojui tik toje apimtyje, kurios pagrindinis skolininkas nėra pajėgus padengti. Kredito davėjui preliminariai įvertinus, jog kitų užtikrinimo priemonių nepakanka prievolei įvykdyti, ieškovas galėjo pareikšti ieškinį atsakovui. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, jog jis pasinaudojo CK 6.80 straipsnio 2 dalimi jam suteikta teise kreiptis į kreditorių su prašymu nukreipti išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Teisėjų kolegijos manymu, subsidiari laiduotojo atsakomybė neužkerta kelio spręsti klausimą dėl skolos priteisimo iš subsidiaraus skolininko, kol nėra realiai užbaigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko, o laiduotojo atsakomybės subsidiarumas be kita ko būtų užtikrinamas vykdymo procese, išieškojimą pirmiausia nukreipiant į pagrindinio skolininko, ir tik vėliau į subsidiaraus laiduotojo turtą. Todėl nagrinėjamu atveju teismas ieškinio priėmimo ir laikinųjų apaugos priemonių taikymo metu neturėjo pagrindo vertinti, kokio dydžio reikalavimo teisę jis turi į atsakovą, o pagrįstai sprendė, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė, kaip viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

Atsakovas taip pat neigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo teigimu, prievolės, už kurią laidavo ir atsakovas, įvykdymas yra užtikrintas pagrindinio skolininko turto įkeitimu. Kadangi pagal hipotekos lakšto duomenis kreditoriaus naudai įkeisto turto vertė beveik dvigubai viršija įsipareigojimą kreditoriui, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo spręsti apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija su atsakovu nesutinka. Byloje esantys duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija patvirtina, kad pagrindinis skolininkas BUAB „Nabukas“ yra bankrutavusi įmonė, kurios finansinė padėtis yra prasta. Atsakovo pateiktas hipotekos lakštas nepatvirtina, jog yra reali galimybė iš įkeisto turto įvykdyti įsipareigojimus kredito davėjui. Nors iš hipotekos lakšto, kaip nurodo atsakovas, matyti, kad įkeisto turto vertė viršija pareikšto reikalavimo sumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad hipotekos lakštas sudarytas 2007 m. todėl dabartinė įkeisto turto vertė, atsižvelgiant į jo rūšį (prekių atsargos), gali gerokai skirtis nuo hipotekos lakšte nurodytos vertės. Duomenų, kad įkeistas turtas egzistuoja ir kad jo vertės pakaks prievolėms pagal kreditavimo sutartį įvykdyti atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kitos kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonės (nagrinėjamu atveju turto įkeitimas), paneigė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, ieškovas pateikė duomenis apie BUAB „Nabukas“ turimą turtą, iš kurių matyti, kad pastarosios bendrovės turto vertė yra itin maža. Be to, atsakovui siekiant įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra tvirta ir pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas neįrodinėja, kad jo turtinė padėtis yra gera, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio, pareikšto atsakovui, suma leidžia spręsti apie galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.