Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 1997-10-22 pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams;

2) 2001-04-24 pagal LR BK 271 str. 2 d., pritaikius BK 43 str., laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

3) 2002-06-25 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2003-10-20 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2006-06-14 pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;

6) 2007-02-09 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

2007-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d., 9d., paleista iš laisvės atėmimo vietų atlikusi bausmę 2011-07-22, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. D. 2015-01-18 apie 15.30 val., Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK, adresu Pylimo g. 52, Vilnius, pristatytų asmenų laikino laikymo patalpoje, iš nukentėjusiojo R. B. kuprinės, kurią jis buvo pasidėjęs sau po galva ir miegojo, ištraukė jam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, kurio vertė 260 eurų, ir įsidėjo į savo kuprinę, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausantį 260 eurų vertės turtą (kišenvagystė).

Kaltinamoji B. D. teismo posėdžio metu nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-18 parduotuvėje „IKI“ pavogė prekių, už ką buvo sulaikyta ir pristatyta į trečiąjį policijos komisariatą. Ten ją uždarė į laikinojo sulaikymo patalpą. Toje patalpoje ant suoliuko miegojo vyriškis. Po jo galva gulėjo kuprinė. Tuomet jai ir kilo mintis patikrinti vyro kuprinę. Atitraukus užtrauktuką pamatė nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“. Tyliai ištraukė iš kuprinės minėtą kompiuterį ir įsidėjo į savo kuprinę. Vyras visą laiką, kol ji buvo su juo patalpoje, taip ir neprabudo. Po to ją perkėlė į kitą patalpą, o vėliau aplamai paleido. Iš karto nuėjo į lombardą, kuris yra prie stoties. Neturėjo asmens dokumento, todėl viename lombarde jos nepriėmė, kitame lombarde parodė moteriškei administracinio teisės pažeidimo protokolą ir iš jos moteris ir vaikinas, kuris, kaip ji suprato, yra jos sūnus, sutiko paimti kompiuterį už 7 eurus. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi. Vagystę įvykdė todėl, kad yra priklausoma nuo narkotikų, kurių įsigijimui reikėjo pinigų. Serga hepatitu C.

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo mergina buvo „Čili“ picerijoje, adresu Didžioji g. 5, Vilnius, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13.00 val. planavo išeiti iš kavinės, tačiau įvyko jo bei kito lankytojo konfliktas, dėl ko kavinės personalas iškvietė apsaugą. Atvyko ir policijos pareigūnai. Kadangi ir toliau buvo neramus bei agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, policijos pareigūnai jį pristatė į 3 PK. Su savimi jis turėjo kuprinę, kurioje buvo nešiojamas kompiuteris „Samsung RV520“, kurio vertė šiai dienai yra 260 eurų. Kuomet jį pristatė į 3 PK, ištraukė pareigūnams parodyti visus daiktus iš kuprinės, taip pat ir kompiuterį, kurį vėl įsidėjo atgal į kuprinę. Laikinojo sulaikymo patalpoje kurpinę su kompiuteriu pasidėjo sau po galva ir ant suoliuko užmigo. Kadangi buvo neblaivus, miegojo labai kietai, todėl negali pasakyti, ar jo miego metu patalpoje buvo dar žmonių. Po paleidimo iš komisariato nuvažiavo pas draugę, kuri gyvena netoli komisariato ir ten pamatė, kad iš kuprinės dingo kompiuteris. Suprato, kad buvo apvogtas komisariate, kreipėsi su pareiškimu. Tyrimo metu kompiuteris jam grąžintas, todėl ieškinio nereiškia (b.l.4).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra lombardo „Pawnshop“, adresu Sodų g. 20C-7, Vilnius, direktorė. 2015-01-18 apie 19.00 val. į lombardą atėjo tamsaus gymio moteris ir pasiūlė pirkti (įkeisti) nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“. Už minėtą kompiuterį pasiūlė jai 17 eurų. Ji su suma sutiko ir pateikė dokumentą, iš kurio buvo nustatyta, kad tai yra B. D., gim. 1979-03-02. Kompiuteris buvo įkeistas 24 valandoms ir asmeniui išduotas lombardo įkeitimo numeris 93. Kvite B. D. pasirašė, kad daiktas nėra įgytas nusikalstamu būdu (b.l.9).

Nešiojamas kompiuteris „Samsung“, pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš lombardo buvo paimtas ir po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam R. B. (b.l. 12-15).

Vaizdo įrašas CD laikmenoje po apžiūros prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš jo matyti, kaip buvo įvykdyta vagystė. Vaizdo įraše rodomas filmavimo laikas, iš įrašo matyti, kad vagystė įvykdyta ne 15:00 val., kaip nurodyta kaltinime, o 15:30 val. (b.l.16-19).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad B. D. iš iš miegančio nukentėjusiojo R. B. kuprinės, kurią jis buvo pasidėjęs po galva, ištraukė jam priklausantį 260 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“. Teismas atsižvelgdamas į vaizdo įraše rodomą filmavimo laiką tikslina nusikaltimo padarymo laiką – 2015-01-18 d. 15:30 val.

Slaptosios vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Vagys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią.

Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą nurodytu būdu ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.

Turto pagrobimas viešojoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kito nešulio yra šią veiką kvalifikuojantis požymis (kišenvagystė). Šiuo konkrečiu atveju B. D. nukentėjusiojo kompiuterį ištraukė iš jo nešulio (kuprinės), kuri buvo prie jo kūno, jis buvo ją pasidėjęs po galva. Kompiuterio vertė 260 eurų. Kaltinamoji pilnai disponavo pagrobtu turtu, įkeitė kompiuterį lombarde. Taigi, nusikaltimas buvo baigtas.

Todėl kaltinamosios veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

B. D. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino nusikaltimo padarymo faktą, gailisi, nurodė tyrimui, kur po vagystės pridavė pagrobtą kompiuterį, todėl jis buvo rastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai B. D. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamoji B. D. teisiama yra septintą kartą. Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ji vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Bausta administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, girtavimą viešojoje vietoje, nedideles vagystes (b.l.55-56). Nedirba, priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau nuo šios priklausomybės nesigydo. Vagystę įvykdė policijos komisariato laikinojo sulaikymo patalpoje, kur buvo pristatyta už įvykdytą teisės pažeidimą, kas rodo itin cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Šios kaltinamosios veiksmus ir jos asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. Matyti, kad ankstesni teistumai ir realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra lengvinanti aplinkybė, jos jauną amžių, tai, kad ji serga hepatitu C, padėjo tyrimui surasti pagrobtą kompiuterį, kuris grąžintas nukentėjusiajam bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. nuostata paskirtoji bausmė mažintina trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

B. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu bausmę mažinti trečdaliu ir nustatyti nuteistajai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajai skaičiuoti nuo 2015-01-19.

Kardomąją priemonę nuteistajai iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti palikti suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.