Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. E., trečiajam asmeniui R. P. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. kovo 30 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. E., trečiajam asmeniui R. P. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovo, jos tėvo, priteisti išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki ji įgis vidurinį išsilavinimą ir baighs Vilniaus kolegiją iki jai sueis 24 metų amžius bei patirtas bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 1-3 ).

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 str. 3dalimi ir 130 straipsniu, atsiliepimo į ieškinį ir prieštaravimų pareikšto ieškinio dydžiui jis nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė L. Ž. nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti išlaikymą pilnamečiui asmeniui, kad galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinį išsilavinimą. Tėvas išlaikymui lėšų neskiria, ją išlaiko tik mama, kurios mėnesinis atlyginimas yra apie 400 eur, kuri pusę savo atlyginimo atiduoda dukrai, o likusius skolinasi ir padeda dukrai. Posėdžio metu išsiaiškino, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, kad gauna pajamas, dirba Švedijoje, todėl iš gaunamų pajamų galėtų skirti dukros išlaikymui reikiamą sumą. Ieškinys pagrįstas dokumentais, paaiškinimais, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti po 200 Eur išlaikymui nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki ieškovė baigė vidurinę mokyklą ir iki įgis profesinį išsilavinimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad ji yra I. P. mama, dirba UAB „ B.“, jos gaunamos pajamos yra mažos, gauna vidutiniškai apie 400 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymui ji skiria visą savo algą, o pragyvenimui skolinasi, dar jai dukrą Ilmą išlaikyti padeda jos tėvai, nes ji labai nori, kad dukra įgytų išsilavinimą, dukra vidurinėje mokykloje labai gerai mokėsi ir dabar tiki, kad ji ir toliau labai gerai mokysis. Nurodo, kad ir tėvas privalo prisidėti prie savo dukros išlaikymo. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė I. P. 2017 m. d. tapo pilnamete. Jos tėvai – A. E., gim. 197,mama- R. P., gim. , tai matyti iš gimimo liudijimo ( b.l.6). 2017 ieškovė dar mokėsi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos IV klasėje ( b.l. 9). Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus kolegijoje, specialybė- finansai, I kurse, mokslas tęsis tris metus. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo (paramos) jai iš atsakovo priteisimo iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą ir pirmąją kvalifikaciją ir iki jai sueis 24 metai.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei pilnametis asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje - jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, mokosi Vilniaus kolegijoje finansų specialybės I kurse. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė gauna išlaikymą 400 eur dydžio tik iš savo mamos, klausimas dėl stipendijos jai skyrimo galėtų būti kolegijoje svarstomas tik po pirmo pusmečio, atsižvelgiant į pirmosios sesijos rezultatus, t.y, atsižvelgiant į gautus balus išlaikius egzaminus. Nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei jos mama tretysis asmuo neturi, gyvena iš savivaldybės išsinuomotose patalpose( b.l. 10-13 ). Ieškovė, ją išlaikant tik mamai, įgijo vidurinį išsilavinimą, dabar siekia profesinio išsilavinimo ir mokosi kolegijoje, mokydamasi neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų ir dėl studijų specifikos, tik pradėjusi mokytis pirmame kurse, kai tenka adaptuotis tik pradėjus gyventi Vilniuje ir tik pradėjus studijas, susirasti nuolatinį darbą šiuo metu galimybės neturi, nes visą laiką ir jėgas skiria mokslui, siekdama gerai mokytis. Taigi, ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti. Ieškovė mamos charakterizuojama teigiamai, mama nurodo, kad dukra mokėsi labai gerai ir mano, kad toliau, siekdama įgyti specialybę, taip pat mokysis labai gerai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė sąžiningai siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir dabar siekia įgyti profesinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę įgyti profesiją ar studijuoti aukštojoje mokykloje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad finansinė parama ieškovei būtina.

Šiuo metu ieškovę visiškai išlaiko (jai padeda) jos mama R. P.(trečiasis asmuo). Trečiojo asmens darbinės pajamos yra vidutiniškai apie 400 Eur per mėnesį, tai laikytina labai nedidelėmis pajamomis. Tačiau, kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Ieškovės mama šią pareigą atlieka, tokia pat pareiga tenka ir ieškovės tėvui.

Taigi, įvertinus trečiojo asmens materialinę padėtį, laikytina, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros, besimokančios Vilniaus kolegijoje, būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vienam asmeniui tik jos mamai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, siekiant įgyti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesinį, jai būtina finansinė parama ne tik iš trečiojo asmens, bet ir iš tėvo.

Dėl atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos A. T. praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatyta, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Atsakovas ieškinio gavimo metu dirbo, šiuo metu pagal SODRA duomenis, nedirba. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jos turi duomenų, kad jis dirba Švedijoje. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra. Atsakovas yra darbingo amžiaus (44 metų), sveikas, darbingas. Atsakovas, žinodamas apie pareikštą ieškinį, prieštaravimų prašomo priteisti ieškinio dydžiui nepareiškė, jokių kitokių dokumentų ar įrodymų nepateikė. Laikytina, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas turi galimybę ir privalo, kadangi yra sveikas ir darbingas jaunas vyras, prisidėti prie savo pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovės tėvo turtinę padėtį, trečiojo asmens ieškovės mamos R. P. gaunamo atlyginimo dydį, ieškovės gaunamą išlaikymą iš mamos ir teikiamo išlaikymo dydį, ieškovės poreikius bei pastangas įgyti vidurinį ir profesinį išsilavinimą, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti materialinę paramą po 200 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama Vilniaus kolegijoje besimokančiai ir Vilniuje šiuo metu gyvenančiai dukrai nėra per didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėti įgyti profesinį išsilavinimą ieškovės poreikius, be to, ieškovės poreikių ir jo tėvo materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams, nes tokių įrodymų atsakovas byloje nepateikė.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo pradžios ir pabaigos.

Ieškovė, teikdama ieškinį nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2017 m. d. (tapus pilnamete) iki baigs vidurinę mokyklą, Vilniaus kolegiją ir jai sueis 24 metai. Sprendžiant dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui nustatymo termino, taip pat turi būti konstatuotos papildomos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms). Kadangi ieškovė, kai jai suėjo 18 metų, dar tebesimokė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos IV b klasėje, o šiuo metu studijuoja Vilniaus kolegijoje, todėl teismas šią dieną – 2017 m. rugsėjo 13 d. nustato ieškovei mokamo išlaikymo (paramos) termino pradžią. Taip pat, išlaikymas (parama) priteistina nuo tada, kai pilnametis asmuo mokosi, turi didelį užimtumą ir neturi jokių fizinių galimybių pats pasirūpinti lėšomis reikalingomis mokytis (studijoms). Ieškinys toje dalyje, kad priteisti išlaikymą iki 24 metų tenkintinas dalinai, priteisiant išlaikymą ieškovei iki ji mokysis ir baigs Vilniaus kolegiją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos 54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis nuo priteisto išlaikymo dalies (12 mėn. x 200 Eur x 3 procentai) sumažinus 75 proc., nes byla vesta elektronine forma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

2018 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu I. P. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba( b.l. 17-18), todėl, vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažyma dėl 208,00 Eur sumos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 208,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis), kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Kadangi teismo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai I. P., a. k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur ( du šimtus eurų) nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki ji įgijo vidurinį išsilavinimą ir iki įgis pirmąją profesiją – iki mokysis ir baigs Vilniaus kolegiją.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur ( penkiasdešimt keturis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - įmoka už žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 208 Eur ( du šimtus aštuonis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimą dėl išlaikymo (paramos) dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.