Utenos apylinkės teismo nutartis

2008-09-19 · Civilinė byla Nr. A2-2-356/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
A2-2-356/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
Utenos apskrities viršininko administracijos S, Utenos apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Advokatai
Raivydas Rukštelė
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 19d. Nr. A2-2-356/2008
procesinio sprendimo kategorija 117.1; 124.3
Utena (S)

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos S. B. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovui A. R. , trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. G. , o trečiųjų asmenų Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1380-82/2006 pagal ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. K. ir tretiesiems asmenims Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas A. K. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1380-82/2006, panaikinti 2006-12-22 sprendimą dalyje, kurioje jis, A. K. , įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, pastatytą Taurapilio kaime, ir įpareigoti jį per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai patvirtinti pirties, pastatytos Taurapilio kaime, projektą bei gauti statybos leidimą.

Nurodė prašyme bei jis ir jo atstovas paaiškino, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad jis dar 2000 m. buvo užsakęs parengti pirties projektą, kad iki 2008-04-23, t.y. kada gavo atsakymą iš Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio, neturėdamas pakankamai žinių apie projektus derinančias institucijas, nieko nežinojo ir dėl projektavimo firmos likvidavimo ir projektų nepridavimo saugoti į archyvą negalėjo žinoti apie tai, kad projektas bylos nagrinėjimo metu jau buvo ne tik parengtas, bet ir Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio suderintas. Mano, kad paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, ir jeigu ji būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo metu, galėjo būti priimtas visai kitoks teismo sprendimas, kuris suteiktų galimybę išsaugoti vieną statinį, nors galimai jį ir perstatant. Trijų mėnesių termino eigos pradžią sieja su jau minėto atsakymo gavimo faktu ir skaičiuoja nuo 2008-04-23.

Atsiliepimas

Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atsakovo prašymo netenkinti (33-35 b.l.), o atstovė paaiškino, kad procesą atnaujinti galima tik tam, kad būtų peržiūrėtas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ir tik nustačius bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, o šiuo atveju aplinkybė, kurią atsakovas nurodo kaip naujai paaiškėjusią, buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą, o A. K. pateiktas pirties rekonstrukcijos projekto suderinimas nėra dokumentas, dėl kurio teismas galėtų priimti visai kitokį sprendimą. Šiuo metu šis dokumentas nebeturi jokios reikšmės, nes pagal STR 1.05.03:1997, suderintas statinio projektas netenka galios, jei per 2 metus nuo jo suderinimo dienos negautas leidimas statyti. Mano, kad A. K. nerūpestingai įgyvendino savo teises, nes būdamas apdairus ir rūpestingas, aplinkybes apie projekto dalinį suderinimą galėjo sužinoti dar nagrinėjant civilinę bylą, tačiau užklausimą parašė tik po 8 metų nuo žodinio užsakymo projektavimo firmai pateikimo. Projektu ir leidimo gavimu privalo rūpintis pats statytojas.

Tretysis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodė (30-31 b.l.), kad bylos nagrinėjimo metu A. K. nurodytos aplinkybės buvo žinomos ją atstovavusiai advokatei, o Kultūros paveldo departamento 2005-11-04 raštą Nr.2U-6 Utenos apskrities viršininko administracija buvo pateikusi teismui. Pirtis nebuvo rekonstruota, o pastatytas naujas pastatas, todėl bet kuriuo atveju pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2d. 8p, draudžiama statyti pastatus ar didinti jų turį šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, o šio įstatymo 20 str. 6d. iš viso draudžia statyti pakrantės apsaugos juostoje. Prašymą prašė atmesti.

Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė (39-40 b.l.), kad A. K. išdėstytais motyvais atnaujinti procesą nėra pagrindo, nes dalinai suderintą projektą jis jau turėjo 2005 metais, jį pateikė surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2d. 8p. nustato, kad draustiniuose draudžiama statyti, išskyrus esamose ir buvusiose sodybose, tačiau minėto įstatymo 20 str.6p. nustato, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv.m. bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnė kaip 4 m. asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Atstovė prašymą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė (43-45 b.l.), kad atsakovo nurodyta aplinkybė nėra nei naujai paaiškėjusi, nei esminė, nes ji buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą ir jokios įtakos teismo sprendimui neturėtų. Prašymą prašo atmesti. Atstovų nuomone, galima būtų vadovautis ir protingumo principu, nes iš esmės toje vietoje statyba galima, tačiau pagrindų atnaujinti procesą nėra.

Tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė. Atstovas paaiškino, kad atsakovas neįrodė esant pagrindą procesui atnaujinti.

Prašymą atnaujinti procesą atsisakytina tenkinti.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. LR CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taiko atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 22d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1380-82/2006 ieškovo ieškinys buvo patenkintas, atsakovas įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pirtį ir poilsio namą, pastatytus Taurapilio k., Tauragnų sen., Utenos raj., nugriauti, bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovas šio sprendimo nustatyta tvarka neapskundė, bylą vedė per atstovą.

Įstatyminė sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Todėl naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Civilinėje byloje Nr.2-1380-82/2006 (8 b.l.) yra duomenys apie tai, kad atsakovas V. K. IĮ parengtą projektą turėjo ir pateikė nagrinėjant administracinę bylą, o Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėjant jo skundą 2006-01-16 (15 b.l.), prašydamas sušvelninti nuobaudą, pažadėjo paruošti reikiamą dokumentaciją statybų įteisinimui, t.y. atlikti aktyvius veiksmus. Civilinė byla Nr.2-1380-82/2006 iškelta 2006-08-10 (3 b.l.). Taigi, pripažinti, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, o ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kurią jis nurodo, kaip naujai, t.y. tik 2008-04-23 paaiškėjusią, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai galėtų patvirtinti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuomet jis bylą pasirinko vesti per atstovą, būtų egzistavę kokios nors aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios jam lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus sužinoti, kad parengtas projektas buvo suderintas su viena iš institucijų – Kultūros vertybių apsaugos departamento Utenos teritorinio padaliniu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu jis, ar jo atstovė būtų kreipęsi į institucijas, su kuriomis privalu derinti projektą, kad gauti informaciją, kurios nurodo negavęs iš likviduotos V. K. IĮ. Taigi pripažintina, kad atsakovas nesiėmė tokių pastangų ir nesielgė taip, kaip tokiomis pat aplinkybėmis būtų elgęsis protingas asmuo, t.y. apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, nes kitaip jis, žinodamas, kad V. K. IĮ dar 2000m. parengė projektą, civilinės bylos Nr.2-1380-82/2006 nagrinėjimo metu būtų galėjęs gauti duomenis, kuriuos gavo tik 2008-04-23. Kaip matyti, atsakymas ir suderinto projekto kopija jam buvo išduoti kitą dieną po kreipimosi (13-18 b.l.).

Kaip konstatuota 2006m. gruodžio 22d. teismo sprendimu, atsakovas pirtį pastatė neturėdamas nei nustatyta tvarka suderinto projekto, nei statybos leidimo ir, nors pirtį pastatė buvusios vietoje, tačiau ženkliai viršydamas LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6d. nustatytus matmenis, be to, buvo neteisėtai pastatyti ne vienas, o du statiniai.

Savavalinės statybos aktas buvo surašytas 2005-11-22, t.y. galiojant LR CK 4.103 straipsnio redakcijai, kuri galiojo iki 2006-10-31, ir kuri reglamentavo, kokios civilinės teisinės pasekmės atsiranda pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus – vienas iš jų buvo įpareigojimas statytojui, per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, jo pateiktas naujas rašytinis įrodymas – projektas, suderintas su Kultūros paveldo departamento Utenos teritoriniu padaliniu, būtų turėjęs esminę reikšmę priimant teismo sprendimą, t.y. teismas atsakovo atžvilgiu būtų turėjęs pagrindą taikyti ne pačią griežčiausią LR CK 4.103 str. 3d. 3p. (2000-07-18 įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2006-10-31, LR CK 1.7 str. 2d.) numatytą pažeistų teisių gynimo priemonę – įpareigojimą statinį nugriauti, o švelnesnę.

Dėl jau minėtų teismo sprendimu konstatuotų norminių teisės aktų pažeidimų, padarytų statant pirtį, atsakovo naujai pateiktas dokumentas nustatyto savavališkos statybos fakto paneigti negalėtų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo nurodyta jam naujai paaiškėjusi aplinkybė būtų turėjusi esminės reikšmės bylos išsprendimui 2006 m. priimant teismo sprendimą ir, nors LR CPK 3 straipsnyje ir LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau naujai atsiradusio atsakovo intereso, t.y. šiuo metu teismo sprendimą dalyje įvykdžius ir nugriovus vieną neteisėtai pastatytą pastatą, kitą siekiant išsaugoti, jį atitinkamai, t.y. iš naujo atliekant projekto rengimo ir derinimo procedūras, pertvarkius, pripažinti teisėtu negalima. Atsakovo prašymas iš dalies yra grindžiamas naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

LR CPK 368 str. 1d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o LR CPK 370 str. 3d. nustato, kad tik nustačius, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 str., ir yra pagrįstas LR CPK 366 str. 1d. nustatytais pagrindais, teismas atnaujina procesą.

Nustačius, kad atsakovui aplinkybės, kurias nurodo kaip naujai jam paaiškėjusias 2008-04-23, galėjo būti žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1380-82/2006, pripažintina, kad atsakovas prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje padavė praleidęs 3 mėnesių terminą, numatytą LR CPK 368 str. 1d., o taip pat pripažintina, kad prašymas nepagrįstas LR CPK 366 str. 1d. nustatytais pagrindais, todėl jo prašymą atnaujinti procesą tenkinti atsisakytina (LR CPK 365 str. 1d., 370 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 365 str. 1 d., 370 str. 3d., teismas

nutaria:

Atsakovo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1380-82/2006 atsisakyti tenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė