Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-416-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
1S-416-810/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-416-810/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 93-158 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai S. M.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. M. Kaišiadorių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jai skirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo ir 10 775 litų (3120,65 Eur) bauda. Nuteistoji bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 9 mėnesiai 5 dienos.Komisija 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 93-158 nutarė taikyti nuteistajai S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistoji S. M. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleista nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl sprendė, kad šiuo metu nuteistajai S. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.Nuteistoji S. M. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleista ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodo, kad skundo rašymo dienai ji buvo atlikusi 8 metus 3 mėnesius ir 9 dienas bausmės, likusi 3 metų 8 mėnesių neatlikta bausmės dalis nėra didelė, o paleidus ją lygtinai būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, jos paskirtis, nebūtų pažeista jos resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra, būtų įgyvendintas teisingumo principas. Skunde nuteistoji pažymi, kad per bausmės atlikimo laiką ji nebuvo bausta, įkalinimo įstaigoje mokėsi, dirbo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (turi vyrą, keturis vaikus, iš kurių du nepilnamečiai), o jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema. Teigia, kad bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, savaitgaliais važinėja į trumpalaikes išvykas, dėl jų jokių nusiskundimų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nėra gavusi. Tvirtina, kad turi gerą motyvaciją dirbti, dirba valytoja, dėl jos darbų kokybės nusiskundimų nėra. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas neįvertino, jog ji nepriekaištingai vykdė komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta.

Nuteistosios S. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. M. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistoji priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistosios kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistoji skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jai lygtinį paleidimą ir tai, kad jos atžvilgiu taikytos bausmės tikslai jau yra pasiekti, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistosios nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai – ji dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat įvykdė visas jai skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau šios teigiamai S. M. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati nutiestoji nurodo, jog ją nusikalsti paskatino finansiniai motyvai. Pataisos įstaiga yra gavusi tris vykdomuosius dokumentus dėl žalos išieškojimo iš S. M. 4586,78 Eur sumai. Nors nuteistoji dirbo tiek bausmę atlikdama Panevėžio pataisos namuose, tiek perkelta į atvirąją koloniją Pravieniškėse, tačiau iš priteistos sumos yra išieškota tik 184,59 Eur, kas sudaro pagrindą manyti, jog S. M. nededa pastangų įvykdyti savo įsipareigojimus ir kuo greičiau padengti priteistą sumą. Teisėjų kolegija sutinka, kad socialinių ryšių palaikymas yra svarbus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, tačiau kartu pastebi, jog Komisija siūlo taikant lygtinį paleidimą S. M. nustatyti probacijos sąlygą – nebendrauti su nusikaltimo bendrininkais. Pažymėtina, jog iš dalies ši sąlyga yra neįmanoma, kadangi Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu 10 metų laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atlikimo yra atleistas dėl ligos, buvo nuteistas ir asmuo, su kuriuo nuteistoji, atlikdama bausmę Panevėžio pataisos namuose, susituokė. Taigi, vienas iš S. M. įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkų, yra jos dabartinis sutuoktinis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji dar 2000 metais buvo teista už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, po 8 metų, ji vėl buvo teisiama kaip nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, organizatorė, kas rodo, jog nuteistoji savo priešingai teisei elgesio negebėjo įvertinti. Į bylą pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog S. M. priimdama sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, negalvoja apie galimas pasekmes, o save ji vertina išimtinai gerai ir geba įvardinti tik teigiamas charakterio savybes, yra savimi patenkinta ir nenorėtų nieko keisti, kas sudaro pagrindą abejoti, ar nuteistoji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pati nuteistoji pažymi, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 37 balai. Jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 43 iki 37 balų, t.y. vos 6 balais, o per visą bausmės laiką (nuo pirminio elgesio rizikos vertinimo) sumažėjo vos 12 balų. Toks balo sumažėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, dar neįrodo akivaizdžios nuteistosios pažangos, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad pažanga yra pakankama ir akivaizdi, kad S. M. atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąją aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistoji neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistosios S. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys