- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- AS-822-740-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- F. A.
- Atsakovas
- Migracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas F. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00034 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A., panaikinimo“; panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą. Teigia, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra nelegalus, pareiškėjui būnant ne Lietuvos Respublikoje būtų apsunkinta jo teisė į teisminę gynybą, o galutinio teismo sprendimo, jei jis bus palankus pareiškėjui, vykdymas būtų smarkiai apsunkintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad remiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendimo panaikinti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje vykdymas savaime sustabdomas tokį sprendimą apskundus, ir šio sprendimo pagrindu jokios tolesnės procedūros (užsieniečio įpareigojimas išvykti, jo išsiuntimas ir pan.) negali būti vykdomos. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas jau yra įvykdęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“.
III.
Pareiškėjas F. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenklinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręsti iš esmės.
Sutinka, kad buvo įvykdęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“, ir, gavęs vizą, grįžo į Lietuvos Respubliką. Kadangi viza išduota iki 2010-11-11, pasibaigus jos galiojimui, vengdamas nelegalaus buvimo šalyje, pareiškėjas vėl ketina išvykti ir grįžti į Lietuvos Respubliką tik gavęs naują vizą. Kadangi tokios procedūros (išvykimas pasibaigus vizos galiojimui), apsunkina pareiškėjo padėtį bei galimybes ginti savo teises teisminiu būdu, prašo tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas ginčija atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00034 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A., panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Inicijuodamas ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad skundžiamas sprendimas sudaro pagrindą jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo proceso metu šioje byloje ginčijamų sprendimų atžvilgiu reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nekliudys pareiškėjui likti Lietuvos Respublikoje. Remiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendimo panaikinti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje vykdymas savaime sustabdomas tokį sprendimą apskundus, tačiau vadovaujantis minėtu įstatymo straipsniu, apskundus teismui sprendimą panaikinti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, šio sprendimo pagrindu priimto kito sprendimo – įpareigojimo išvykti – galiojimas nėra sustabdomas. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat yra apskundęs jo atžvilgiu priimtą sprendimą, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 1 dalyje, kuriuo F. A. įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“. Pareiškėjo atžvilgiu susidaro dviprasmiška situacija, nes apskundus sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir tuo būdu sustabdžius jo galiojimą, lieka galioti skundžiamu sprendimu panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7254725 (galiojantis iki 2011-02-19), o remiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jo atžvilgiu priimto įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos galiojimas, jį apskundus teismui, nėra sustabdomas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors pagal Įstatymo 127 straipsnio 1 dalį sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos, skundžiamame sprendime dėl įpareigojimo išvykti pareiškėjui nėra nurodytas terminas, per kurį jis turi palikti šalį (b. l. 10), todėl vertintina, kad nėra ribotas šio sprendimo galiojimas laike, ir, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įpareigojimo išvykti vienas iš tikslų yra taip pat užtikrinti užsieniečio nebuvimą šalyje, todėl užsieniečiui kartą kirtus Lietuvos Respublikos sieną išvykstant iš Lietuvos, savaime jis negali būti laikomas įvykdytu.
Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu padaroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra pakankamai motyvuota, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nėra išspręstas tinkamai, taip sukeliant teisinio aiškumo stygių. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies jame nurodytais motyvais, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį bei klausimą išsprendžiant iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti iš dalies, sustabdant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ galiojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo F. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje byloje, sustabdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 10-27-SP3-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ galiojimą.
Nutartis neskundžiama.