- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- eA-2170-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02278-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Pareiškėjas
- A. K., R. G., K. R., R. P., E. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., R. G., K. R., R. P. ir E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. (toliau – ir pareiškėjos) pateikė teismui skundą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius, atsakovas) 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP-5 „Dėl R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kontrolierių paviešinti Sprendimo panaikinimo atvejį.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą prof. A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo, likusioje dalyje skundą atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeitė panaikinant sprendimo dalį, kurioje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius įpareigotas A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palinko nepakeistą.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. spalio 6 d. gautas atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016 išaiškinimo.
Atsakovas prašyme, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, prašo išaiškinti šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje išdėstytus argumentus: LVAT nutartyje konstatuojama, kad „<...> Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...>“. Prašo išaiškinti: 1) ar šiuo atveju Kontrolieriaus tirtoms ir jo sprendimu konstatuotoms reikšmingoms akademinės etikos (ne teisės) pažeidimo aplinkybėms pagal analogiją taikytinas teisiškai reikšmingų (teisės pažeidimų nustatymui reikšmingų) aplinkybių konstatavimo standartas bei prašo nurodyti teisės aktą, įtvirtinantį tokį standartą; 2) ar akademinės etikos normų, įtvirtintų akademinės etikos kodeksuose, kurie nėra teisės aktai, pažeidimo nustatymo atveju pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus ir prašo nurodyti teisės aktą, reglamentuojantį minėtos analogijos taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas „pagrįstai konstatavo, kad jis [Kontrolieriaus sprendimas] neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų <...>“. Atsižvelgdamas į tai, prašo išaiškinti: 1) ar Kontrolieriaus sprendimas ta dalimi, kuria konstatuojamas akademinės etikos (ne teisės) akto pažeidimas, t. y. taikomos ne teisės, o akademinės etikos normos, vertintinas kaip individualus administracinis aktas, t. y. teisės taikymo aktas ir pagrįsti šią poziciją; 2) ar, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas argumentas reiškia ir tai, kad šiuo atveju Kontrolieriaus sprendimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir tai, kad šiuo atveju Kontrolierius nemotyvavo poveikio priemonių taikymo.
Teigia, jog LVAT laikosi pozicijos, kad Kontrolieriaus sprendime buvo konstatuoti pareiškėjų padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai. Kontrolierius sprendime konstatavo pareiškėjų leidiniuose akademinės etikos principo ir akademinės etikos kodekse įtvirtintos nuostatos „plagijavimas, t. y. svetimo teksto <...> pateikimas kaip savo “ pažeidimus. Klausia, ar tokia LVAT pozicija reiškia, kad Kontrolieriaus sprendimu konstatavus plagijavimą metodinėse priemonėse, nustačius objektyviuosius plagijavimo požymius, t. y. kito asmens minčių panaudojimą, nenurodant šaltinio, ir dėl tyrimo objekto apimties nenustačius subjektyviųjų plagijavimo požymiu, t. y. asmens ketinimo plagijuoti, kaip ir paties akademinės etikos pažeidėjo, teisėjų kolegijos nuomone, negalėjo būti konstatuotas akademinės etikos pažeidimas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad dalies disertacijoje esančių brėžinių paėmus iš kitų disertacijų (ir (arba) duomenų bazių), nepateikiant į jas nuorodų, neabejotinai vertintina kaip mokslinis nesąžiningumas objektyviąja prasme (2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-611/2015).
Nurodo, kad LVAT pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog „Kontrolierius savarankiškai neatliko tyrimo, nevertino reikšmingos medžiagos, nepateikė motyvų ir nesudarė sąlygų pareiškėjoms dalyvauti tyrime, todėl nesivadovavo nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo imperatyvus.“. Atsižvelgdamas į tai, prašo paaiškinti: 1) ar argumentai „neatliko tyrimo, nevertino reikšmingos medžiagos“ reiškia, kad Kontrolierius neturi teisės atsižvelgti į 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių universiteto leidyklos ekspertės recenzijose išdėstytas pastabas ir į 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių universiteto ekspertų komisijos, sudarytos laikinojo rektoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, išvadas; 2) ar argumentai „nepateikė motyvų“ reiškia, kad Kontrolierius, kvalifikuodamas akademinės etikos pažeidimus, neturi teisės remtis byloje esančiuose technines klaidas tekste konstatavusių subjektų dokumentuose nurodytais motyvais ar jiems pritarti bei prašo nurodyti teisės aktą, reglamentuojantį akademinės etikos pažeidimo kvalifikavimo ir nustatymo tvarką.
LVAT patvirtina, kad „pareiškėjoms Sprendimu [Kontrolieriaus sprendimu] kils atitinkamos teisinės pasekmės, todėl prašo išaiškinti: 1) ar Kontrolieriaus sprendimo paviešinimas savo pasekmėmis prilygintinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms poveikio priemonėms ((licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimui, laikinam uždraudimui verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, baudai ir kt.); 2) ar Kontrolieriaus sprendimo, kuriame konstatuotas akademinės etikos (ne teisės pažeidimas) paviešinimo teisinės pasekmės prilygintinos teisės akto, kuriame konstatuotas teisės pažeidimas, paviešinimui; 3) ar Kontrolieriaus sprendimas, kuriame konstatuoti akademinės etikos pažeidimai objektyviąja prasme ir nenustatyti pažeidėjai ir sankcijos, pagal analogiją gali būti prilyginti teisės taikymo aktams, kuriame konstatuoti objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, bet nenustatyti pažeidėjai bei poziciją pagrįsti; 4) ar Kontrolieriaus sprendimu akademinės etikos pažeidimų atvejų paviešinimas, kaip tai nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte, turi būti vertinamas kaip poveikio priemonė asmeniui, o akademinės etikos pažeidimų konstatavimas prilyginamas pažeidėju nustatymui. Prašo atsakymą pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atsakovo prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojančiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-127-146/2016). Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009).
Iš atsakovo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį matyti, jog atsakovas nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo nutarties rezoliucinės dalies patvarkymas, o cituodamas prašomos išaiškinti nutarties atskirus sakinius ir teiginius, prašo atsakyti į atsakovo prašyme suformuluotus klausimus, pagrįsti teisėjų kolegijos poziciją tuo klausimu bei nurodyti teisės aktus, t. y. atsakovas prašo papildomai pasisakyti dėl ginčo esmės. Tokio pobūdžio klausimai, kaip minėta anksčiau, nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas. Atsakovo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo nutarties vykdymu dėl nepakankamo teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimą, o tolimesnės situacijos aiškinimą teismo nutarties galimų pasekmių atsiradimo aspektu, t. y. prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nutartį, dėl kurios išaiškinimo kreipėsi Kontrolierius, pažymi, kad atsakovo prašoma išaiškinti teismo nutartis yra aiški ir motyvuota. Tokios nutarties įvykdymas nėra apsunkintas, jos rezoliucinė dalis aiški ir suprantama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prašyme dėl nutarties išaiškinimo 4 punkte nurodyto teiginio prašomoje išaiškinti LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjęs šią administracinę bylą, panaikino Kontrolieriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP-5 ir įpareigojo atsakovą profesoriaus A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeitė panaikinant sprendimo dalį, kurioje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius įpareigotas A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo padėtis <...>. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmus nutartį, kuri įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, Kontrolieriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. SP-5 „Dėl R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“ neteko galios, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo panaikintas, kitaip tariant, sprendimas buvo įvykdytas, todėl atsakovo prašymas dėl LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties paduotas iš esmės įvykdžius teismo sprendimą, taigi ir dėl šios priežasties atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymo išaiškinti atitinkamą teismo nutartį turinys neatitinka tokių prašymų tikslų, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016 išaiškinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.