Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-843-544/2017

Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00750-2017-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-846-477/2017 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Zarasų rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas ieškovo M. K. ieškinys atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašė nutraukti jo, Lietuvos Respublikos piliečio, ir atsakovės, Belgijos karalystės pilietės, gyvenančių Belgijoje, sudarytą santuoką, nes jų šeima faktiškai iširo, santuokos metu įgyto dalintino turto, bendrų kreditorių ir santuokoje gimusių vaikų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo M. K. ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo buvo atsisakyta priimti bei išaiškinta, kad ieškovas ieškinį gali pateikti teismui pagal atsakovės gyvenamąją ar šalių nuolatinę gyvenamąją vietą Belgijos Karalystėje.Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamoji vieta daugiau nei 6 mėnesius yra Belgijos Karalystėje, o atsakovė yra ir Belgijos pilietė. Taigi šalys šioje byloje yra skirtingų valstybių piliečiai, kurie nėra susitarę dėl jurisdikcijos Lietuvos teismams išimčių, tačiau jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Belgijos Karalystė. Atsižvelgęs į tai, o taip pat įvertinęs 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (toliau – Reglamentas Briuselis II bis) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ nuostatas, teismas sprendė, jog ieškinys yra teismingas ne Lietuvos Respublikos, o Belgijos Karalystės teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir nėra išvykęs gyventi nuolatinai į Belgijos Karalystę. Pagal Reglamento Briuselis II bis nuostatas, jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo gali turėti kelių valstybių narių teismai, juo labiau, kad Reglamente Briuselis II bis nėra pateikiamas nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokos išaiškinimas.Tvirtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Šią išvadą papildomai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 784 straipsnio nuostatos, pagal kurias šeimos byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, jei bent vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Negana to, santuoka tarp šalių yra sudaryta Lietuvos Respublikoje ir Belgijos Karalystėje neįregistruota, o tai užkerta kelią kreiptis į Belgijos Karalystės teismą dėl santuokos nutraukimo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad ieškovas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Belgijos Karalystėje, pareiškė ieškinį dėl santuokos, sudarytos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovei L. D., kuri yra Belgijos pilietė ir kurios gyvenamoji vieta taip pat yra Belgijos Karalystėje. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutuoktiniai, kurių vienas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Belgijos Karalystė), dėl ko ši civilinė byla turi tarptautinį elementą.Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, teismas privalėjo taikyti nacionalinės teisės normas (CPK 784 straipsnis) bei atsižvelgti į tai, jog šalių santuoka sudaryta Lietuvos Respublikoje. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje numatyta taisyklė, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą, privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jurisdikciją nagrinėti bylą nustatinėjo taikydamas Reglamento Briuseilis II bis nuostatas. Todėl priešingai, nei tvirtina apeliantas, sprendžiant pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, esant galiojančiai Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus teisėje (CPK 784 straipsnis).Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Vadinasi, šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, o tai reiškia, kad šiame straipsnyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė nesieja teisės nagrinėti santuokos nutraukimo bylą su aplinkybe, kur buvo sudaryta prašoma nutraukti santuoka.Byloje nustatyta, kad nei šiuo metu, nei pareiškimo gavimo teisme metu nė viena iš šalių Lietuvos Respublikoje negyveno, t. y. šalių gyvenamoji vieta yra Belgijos Karalystė. Pagal Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio 1 dalies a punktą teismų jurisdikcija nagrinėti santuokos nutraukimo bylas siejama su sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Belgijos Karalystėje, pagal Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio a papunktį, šalių santuokos nutraukimo byla turi būti nagrinėjama toje valstybėje, kurioje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, juo labiau, kad ir pateiktame atskirajame skunde apeliantas nenurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyveno paskutiniuosius 6 mėnesius.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išaiškino ieškovui, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo jis turi teisę kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į kompetentingą Belgijos Respublikos teismą.Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog Reglamento Briuselis II bis neįtvirtina nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokos. Tačiau nesant tarptautinio reglamentavimo, yra pagrindas remtis nacionaliniais teisės aktais, kurie įtvirtina, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismui, pats nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Belgijos Karalystėje, o taip pat pateikė duomenis apie kontaktinį asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje. Asmens deklaruota vieta nėra prilyginama jo gyvenamajai vietai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jam suteiktą teisę kreiptis į teismą ir apie tai, kad dėl to, jog ieškovo deklaruota vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareikštas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.Pažymėtina, kad pagal Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio b punkto kriterijų ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo būtų teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai tik jei abu sutuoktiniai būtų Lietuvos Respublikos piliečiai, o šiuo atveju Lietuvos Respublikos pilietybę turi tik apeliantas, o atsakovė yra Belgijos Karalystės pilietė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo M. K. ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.