Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) priimtas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 357-765 pakeistas, netaikant nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – vieną trečdalį paskirtos bausmės. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

12. Sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei teigiama skunde, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai šiuo metu teigiamai nuteistąjį A. L. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime, bei akcentuojami nuteistojo skunde. Nuteistasis A. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nuostatos į darbą teigiamos, atlikdamas laisvės atėmimo bausmes įgijo siuvėjo ir kirpėjo profesijas. Šios bausmės atlikimo metu įsidarbino kirpėju. Planuoja dirbti ir išėjęs į laisvę, gautas ūkininko pranešimas, kuriame jis patvirtina, kad priims nuteistąjį A. L. dirbti savo ūkyje, jis deda pastangas mažinti įsiskolinimus ir atlyginti žalą. Nuteistasis socialinius ryšius telefonu palaiko su buvusia žmona ir trimis vaikais. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis faktų nenustatyta. Geba išreikšti savo nuomonę ir poreikius, linkęs elgtis ryžtingai siekdamas savo tikslų. Pasižymi energingumu, polinkiu dominuoti, pasitiki savo gebėjimais ir nebijo pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas, administracine tvarka nebaustas. Pirminio vertinimo metu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebima teigiama rizikos valdymo dinamika. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad paminėti duomenys nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis A. L. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, jis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas bausmę atlikti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas (tik kiek daugiau nei 3 mėnesiai), kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs.

14. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai, priešingai nei teigiama skunde, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

15. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. liepos 25 d. metu, pažymėta, jog stebima teigiama nuteistojo A. L. rizikos valdymo dinamika, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis kaip ir pirminio vertinimo, atlikto 2024 m. kovo 13 d. metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.

16. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nurodyta, kad vertinimo metu nuteistajam A. L. nustatyti keturi statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės neutralizavimas, būdingas tesės pažeidimų modelis) ir vienas dinaminis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys (rizikingas, impulsyvus, ankstesnis agresyvus kontroliuojantis elgesys). Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas prokurorės skundą, pagrįstai į juos atsižvelgė ir vertino kitų byloje esančių duomenų kontekste. Šiuo atveju tik teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo.

17. Skunde nuteistasis A. L. akcentuoja teigiamą darbinę motyvaciją, su skundu pateikė duomenis apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, bei užtikrintą gyvenamąją vietą. Visgi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas su gyvenamosios vietos buvimu bei darbo turėjimu susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius turtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Be to, pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo ir jo apgyvendinimo pateikta nuteistojo giminaičio, tad ji negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų bus apgyvendintas, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę gali apsunkinti lėšų pragyvenimui neturėjimas, kadangi nusikaltimo įvykdymo metu jis buvo nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jau antrą kartą yra nuteisiamas už turtinio pobūdžio nusikaltimą, siekiant finansinės naudos. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam priteista atlyginti 9 557 Eur ir 2 690 Eur turtinę žalą nukentėjusiesiems. Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis nesumokėjęs 1 158 Eur paskirtų administracinių baudų, tačiau joms jau yra taikoma išieškojimo senatis. Interviu metu nuteistasis teigė turintis ieškinių pas antstolius, tačiau tikslios sumos nežino. Finansų skyriaus duomenimis iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis 9 062,23 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 842,64 Eur (savanoriškai – tik 61,50 Eur). Tokiu būdu nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir maža darbinė patirtis, bei pastovios gyvenamosios vietos, priklausančios nuosavybės teise, neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

18. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog A. L. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, šis teistumas jau ketvirtas. Anksčiau jis atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, taip pat už išžaginimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, vagystę, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. A. L. teistumų, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pavojingumo pobūdis rodo, tai, kad anksčiau atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė savo tikslų nepasiekė, kadangi A. L. padarė dvi naujas atskiras nusikalstamas veikas, vieną iš kurių įvykdė kartu su nusikaltimo bendrininku. Taigi ankstesnė bausmė ir jos atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikaltimo įvykdymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų, ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. O tai sudaro pagrindą A. L. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis savo kaltę minimalizuoja, stebima tendencija pateisinti savo elgesį. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali atsirasti vėl. ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą vedusi specialistė nurodė, kad programos tikslas pasiektas tik iš dalies, nuteistasis supranta poreikį mokytis, bet tuo pačiu ir atmeta, teigdamas, kad jau pasikeitė ir per vėlu mokytis. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje.

19. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L. iš jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs vieną trečdalį, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 1 metai 10 mėnesių ir 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugsėjo 30 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie A. L. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos, vis tik su tokiais argumentais sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš esmės nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

21. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo skundo argumentai, jog lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir žymiai daugiau kartų teistiems, niekur nedirbantiems, neperkeltiems į lengvąją grupę asmenims. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienu atveju konkretaus asmens lygtinio paleidimo taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos duomenis ir atitinkamas Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, todėl aukštesnysis teismas nevertina kitose, bylose nustatytų aplinkybių ir nelaiko priimtos nutarties prieštaraujančia įstatymui ar teismų praktikai. Kiti skundo argumentai, dėl nuteistojo noro padėti (duomenys neskelbtini) likusiems giminaičiams lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste yra visiškai nereikšmingi, toks nuteistojo manipuliavimas jo šalyje vykstančio karo padėtimi nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties.

22. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

23. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.