- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- ATP-683-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01552-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Tauragės apskrities VPK) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. gegužės 29 d., 2.58 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 130 +/- 4 km/h, viršijo leistiną važiavimo greitį 56 km/h, kai leistinas važiavimo greitis 70 km/h ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 133 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Apylinkės teismas, vadovaudamasis KET 134 p., numatančiu, kad pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi važiuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, konstatavo, kad I. M., šiame kelyje galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, todėl nubaudė ją pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį 115 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities VPK apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, patraukiant I. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Nurodo, kad I. M. yra pradedančioji vairuotoja ir važiuoti leidžiama 90 km/h greičiu tik keliuose „Automagistralė“ ir „Greitkelis“, kurie privalo būti pažymėti atitinkamais kelio ženklais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje pateikiama automagistralės sąvoka. Protokole nurodoma, kad leistina greitis yra 90 km/h. Tai reiškia, kad kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda yra ribojamas greitis arba minėtas kelio ruožas nėra pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“. Jei nurodyta, kad važiavimo greitis 90 km/h, tai logiška, kad šis kelio ruožas neatitinka automagistralės sąvokos. Keliuose, pažymėtuose „Automgistralė“, leidžiamas važiavimo greitis lengviesiems automobiliams yra 130 km/h nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. Minėtame kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole nurodytas yra leistinas greitis kelio ruože, todėl, kad yra užfiksuotas automobilis, viršijantis greitį. Pareigūnas, tirdamas medžiagą, nustatė, kad greitį viršijo I. M., kuri yra pradedančioji vairuotoja, todėl ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. I. M., važiuodama Kauno kryptimi nuo Klaipėdos, prieš Kauną buvo ženklas Nr. 502 „Automagistralės pabaiga“, privalėjo važiuoti tik 70 km/h greičiu. Toje vietoje, kur buvo užfiksuotas greitis, vairuotojams, turintiems 2 metų vairavimo stažą leidžiama važiuoti 90 km/h, pradedantiesiems vairuotojams 70 km/h. Teismas nesigilino, kokiame kelio ruože buvo viršytas greitis, tiesiog konstatavo, kad I. M. važiavo automagistrale ir jai buvo leidžiamas 90 km/h greitis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji viršijo greitį kelyje (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog I. M., greitį viršijo 56 km/h (važiavo 126 km/h greičiu), atsižvelgta, jog ji neturi dvejų metų vairavimo stažo, todėl leistinas greitis tame kelio ruože jai buvo 70 km/h. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. paaiškinimą, jog ji važiavo automagistralėje bei vadovavosi KET 134 punktu, numatančiu, jog pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi važiuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu ir konstatavo, jog tame kelio ruože I. M. galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, todėl manė, kad ji greitį viršijo 36 km/h ir nubaudė ne pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, kaip tai numatoma administracinio teisės pažeidimo protokole, bet pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį.
Apeliaciniame skunde su teismo vertinimus nesutinkama ir teigiama, jog nepagrįstai konstatuojama, kad kelio ruožas, kuriame padarytas pažeidimas, yra automagistralė ir I. M. galėjo važiuoti 90 km/h greičiu. Taigi byloje kilo ginčas dėl eismo režimo kelio ruože (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas padarytas pažeidimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimas, kuriame išaiškintas eismo režimas kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Nurodyta, kad kryptimi pirmyn (Kaunas – Klaipėda) automagistralė prasideda 104,97 km, greičio matavimo įrenginys 104,83 km; kryptimi atgal (Klaipėda – Kaunas) automagistralė baigiasi 105,24 km, greičio matavimo įrenginys 104,83 km. Taigi I. M. greičio viršijimas buvo užfiksuotas vos 14 m iki prasidedant automagistralės eismo režimui, tai reiškia, jog už 14 m nuo tos vietos, kurioje užfiksuotas greičio viršijimas, I. M. jau galėjo važiuoti tokiu greičiu (90 km/h), kaip ir nurodoma apylinkės teismo nutarime. Apygardos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo netikslumas dėl leistino greičio I. M. nežymus, turint omenyje, jog eismo režimus skiria tik 14 m, todėl padarytą pažeidimą vertinti kitaip, nei tai padaryta apylinkės teismo nutarime, būtų pernelyg formalus ir biurokratiškas teisės taikymas.
Kita vertus, Institucijos į bylą teikiami duomenys yra klaidinantys ir nevienareikšmiai, kadangi Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad pažeidimo vieta kelias (duomenys neskelbtini). Toks pažeidimo vietos nurodymas atitiktų Institucijos poziciją dėl to, jog I. M. leistinas važiavimo greitis buvo ne 90 km/h. Tačiau apeliaciniame skunde dėstomi visiškai priešingi argumentai dėl pažeidimo vietos ir teigiama, jog I. M., važiuodama Kauno kryptimi nuo Klaipėdos privalėjo važiuoti 70 km/h greičiu. Toks apeliacinio skundo teiginys nurodo kitą pažeidimo padarymo vietą, kadangi, jei I. M. iš tikrųjų važiavo nuo Klaipėdos Kauno kryptimi, tai 104,83 km vis dar buvo automagistralės režimas, nes atsižvelgiant į Lietuvos automobilių kelių direkcijos išaiškinimą, kryptimi Klaipėda – Kaunas automagistralė baigiasi 105,24 km, o tokiu atveju pažeidimo padarymo vietoje, remiantis KET 134 p., I. M. tikrai galėjo važiuoti 90 km/h greičiu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Šiuo atveju, paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisingas, todėl paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apskrities VPK apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.