Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1447-565/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2A-1447-565/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35054-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
UAB „Vabank LT“
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1447-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35054-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 11.5.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Vabank LT“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal 107 str. 1 d. neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovas nurodė, kad 2013-05-22 šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą vadybininku, nustatant trijų mėnesių darbuotojo išbandymo terminą. 2013-08-20 susitarimu išbandymo terminas buvo pratęstas dar dviems mėnesiams. 2013-09-18 atsakovo įsakymu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 107 str. 1 d. nuo 2013-09-23 esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams.

Ieškovas teigia, kad darbo sutartimi jam negalėjo būti nustatytas penkių mėnesių išbandymo terminas, nes pagal DK 106 str. 1 d. išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pagal DK 106 str. 2 d. įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, tačiau ieškovui išbandymo terminas buvo pratęstas ne specialiu įstatymu.

Kadangi išbandymo terminas buvo pratęstas neteisėtai, todėl neteisėtu turi būti pripažintas ir atleidimas iš darbo, nes ieškovas kaip neišlaikęs išbandymo buvo atleistas iš darbo jau pasibaigus DK 106 str. 1 d. nustatytam išbandymo terminui.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad būtent ieškovas paprašė pratęsti išbandymo terminą, ir atsakovas, apsvarstęs šį ieškovo pasiūlymą, išbandymo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams. Per papildomą išbandymo terminą ieškovo darbo rezultatai nepagerėjo, todėl, nelaukiant išbandymo termino pabaigos, darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 107 str. Darbo sutarties nutraukimo metu ieškovas sutiko su tuo, kad jis nepateisino darbdavio lūkesčių.

Atsakovas taip pat prašė taikyti praleistą ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2013-10-18.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad šalių susitarimas pratęsti išbandymo terminą iki penkių mėnesių nepripažintinas negaliojančiu ir todėl sukėlė šalims teisinius padarinius. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad išbandymo laikotarpis buvo nesąžiningai pratęstas darbdaviui piktnaudžiaujant teise ar darant ieškovui spaudimą sutikti su ieškovui neva nenaudingo išbandymo termino pratęsimu. Šalių susitarimas pratęsti išbandymo terminą, nors formaliai ir prieštaravo DK 106 str. 1 d., tačiau nepažeidė darbuotojo interesų, todėl tokio susitarimo šiuo konkrečiu atveju negalima vertinti kaip bloginančio darbuotojo padėtį (DK 4 str. 4 d., 9 str. 1 d.). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad išbandymo laikotarpio pratęsimas dar dviems mėnesiams atitiko abiejų šalių interesus. Nors įstatymai (DK 106 str. 2 d. kontekste) tiesiogiai nereglamentuoja tokio termino pratęsimo galimybės, tačiau aptariamo šalių susitarimo pripažinimas negaliojančiu vien tik formaliais pagrindais, teismo vertinimu, neatitiktų DK 105-107 str. normų tikslų ir uždavinių (DK 10 str. 3 d.), taip pat prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (DK 35 str. 1 d., CK 1.1 str. 3 d., 1.5 st. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad susitarimą pratęsti terminą abi šalys sudarė laisva valia, todėl būtų neteisinga tokio susitarimo visus neigiamus padarinius taikyti vien tik atsakovui (darbdaviui). Šiuo atveju šalys vis dėlto nepažeidė DK 106 str. 2 d. įtvirtinto maksimalaus šešių mėnesių termino. Kadangi tokį maksimalų terminą gali nustatyti įstatymų leidėjas, tai, teismo vertinimu, neteisinga, nesąžininga ir neprotinga tokiu maksimaliu terminu „neleisti naudotis“ ir darbo sutarties šalims, priešingu atveju, būtų nepagrįstai paneigiamas darbo santykių sutartinis pobūdis. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad atsakovas turėjo teisę per visą (pratęstą iki penkių mėnesių) išbandymo laikotarpį spręsti, ar ieškovas tinka sulygtam darbui, ir nusprendęs, kad netinka – jį atleisti iš darbo pagal DK 107 str. 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš darbo atleistas 2013-09-23 (nors ir 2013-09-18 įsakymu), sprendė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismas netinkamai vertino DK nuostatas, reglamentuojančias darbo santykių atsiradimą, buvimą ir pasibaigimą. Specialaus įstatymo, kuris numatytų ilgesnį nei trijų mėnesių išbandymo terminą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje, nebuvo, taip pat tarp šalių nebuvo ir jokio susitarimo dėl išbandymo termino pratęsimo, pasak ieškovo, atsakovas pateikė ieškovui įsakymą dėl išbandymo termino pratęsimo ir ieškovą su šiuo įsakymu supažindino. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas, pratęsdamas išbandymo terminą, pasielgė neteisėtai, siekdamas pasinaudoti DK 107 str. numatyta supaprastinta darbuotojo atleidimo iš darbo tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad, jei darbuotojas dirba pasibaigus išbandymo terminui, darbo sutartį galima nutraukti tik DK IV skyriuje numatyta tvarka ir pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Būtent ieškovas paprašė pratęsti išbandymo terminą ir atsakovas, apsvarstęs šį ieškovo pasiūlymą, išbandymo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams. Per papildomai suteiktą laikotarpį ieškovo darbo rezultatai nepagerėjo, todėl, nelaukiant išbandymo termino pabaigos, šalių darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 107 str. Darbo sutarties nutraukimo metu ieškovas sutiko su tuo, kad jis nepateisino darbdavio lūkesčių. .

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2013-05-22 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr.16, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į darbą atsakovo įmonėje vadybininku, nustatant trijų mėnesių darbuotojo išbandymo terminą. 2013-08-20 darbo sutartis buvo pakeista, nustatant papildomą dviejų mėnesių darbuotojo išbandymo terminą (20-21 b.l.). 2013-09-18 atsakovo įsakymu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 107 str. 1 d. nuo 2013-09-23 esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams (24 b.l.).

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 str. 1 d.). Ši draudžiamoji darbo teisės nuostata yra imperatyvi, todėl darbo sutarties šalys neturi jokių galimybių susitarti dėl ilgesnio išbandomojo termino ar jį pratęsti. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet neilgesni kaip šeši mėnesiai (DK 106 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad ilgesnis negu trys mėnesiai terminas gali būti nustatomas tik įstatymu. Tai reiškia, kad, jeigu specialiajame įstatyme nenustatytas ilgesnis negu trijų mėnesių išbandymo terminas, tai draudžiama darbdaviui darbo sutartyje nustatyti ilgesnį terminą. Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas toliau tebedirba, tai darbo sutartį leidžiama nutraukti tik DK 124-129 ir 136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir laikantis DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-318/2008).

Pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Nesant specialaus įstatymo, kuris nustatytų ilgesnį išbandymo terminą, siekiant patikrinti, ar ieškovas tinka sulygtam darbui, atsakovas neturėjo teisės sudaryti darbo sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovo išbandymo terminas būtų pratęstas dar dviems mėnesiams, taip darbo sutartimi nustatant penkių mėnesių išbandymo terminą, nepaisant to, kas – darbuotojas ar darbdavys – inicijavo tokios darbo sutarties sudarymą. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio ginčo atveju yra pagrindas netaikyti DK 106 str. 1 d. įtvirtinto imperatyvaus draudimo, nesant specialaus įstatymo, taikyti ilgesnį kaip trijų mėnesių išbandymo terminą. Ginčo situacijos nėra pagrindo vertinti kaip išskirtinės nei dėl ieškovo atliekamo darbo specifikos, nei dėl galimybės įvertinti ieškovo darbo rezultatus, nei dėl ieškovo asmeninės padėties, nei dėl kitų aplinkybių, kai DK 106 str. 1 d. taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str. 4 d.). Remiantis pirmosios instancijos teismo logika, visiems darbuotojams, kuriuos darbdavys ketina atleisti esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, DK 106 str. 1 d. nustatytas išbandymo terminas galėtų būti pratęstas iki šešių mėnesių, taip sudarant šiems asmenims galimybę dar kurį laiką tęsti darbo santykius. Priešingai, laikotarpio, kai darbdavys gali pasinaudoti lengvesne darbuotojo atleidimo iš darbo tvarka, tęsimas ilgiau nei nustato imperatyvi DK 106 str. 1 d., pažeidžia darbuotojo teisėtus interesus į darbo santykių stabilumą.

Kadangi darbo sutarties pakeitimas, pagal kurį ieškovo išbandymo laikotarpis buvo pratęstas dviems mėnesiams, prieštarauja imperatyviai DK 106 str. 1 d. normai, toks sutarties pakeitimas ex officio pripažintinas negaliojančiu (CK 1.1 str. 3 d., CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.). Tokiu būdu, ieškovo išbandymo laikotarpis pasibaigė 2013-08-22. Ieškovas po šio termino tęsė darbo santykius, todėl iš darbo jis galėjo būti atleistas tik pagrindais, nustatytais DK XII skyriaus 4 skirsnyje (DK 107 str. 3 d.). Atsakovas ieškovą iš darbo atleido pagal DK 107 str. 1 d., t.y. ne DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytu atleidimo pagrindu, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas negaliojančiu (DK 300 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius DK 106 str. normas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi ieškovas prašo jo į darbą negrąžinti, laikytina, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 300 str. 4 d.). VSDFV duomenimis, ieškovas nuo 2013-10-04 dirba A. V. firmoje „Alvas“. Todėl ieškovui priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį ir A. V. firmoje „Alvas“ gauto darbo užmokesčio skirtumas, taip pat vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 300 str. 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1.p., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 2013 m. birželio – rugpjūčio mėn. Ieškovo darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovui mokamas 2 000 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (Aprašo 6.2.p.). 2013 metų birželio – rugpjūčio mėn. buvo 63 darbo dienos (esant 5 darbo dienų savaitei), todėl ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 95,24 Lt (6 000 Lt : 63 d.d.). Ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokesis pagal Aprašo 8 p. apskaičiuojamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, ir yra 1 990,52 Lt (95,23 Lt x 20,9 d.d.) (neatskaičius mokesčių).

Pagal VSDFV pažymą A. V. firmoje „Alvas“ laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2014-04-30 ieškovas gavo 10 215 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas. Ieškovo pajamos už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. iki 2014-05-19, apskaičiuojamos pagal vidutinį vienos darbo dienos užmokestį. Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 70,74 Lt ((1540 Lt + 1 440 Lt + 1 335 Lt) : 61 d.d.). Todėl ieškovo pajamos laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-19 yra 848,88 Lt (70,74 Lt x 12 d.d.), o ieškovo pajamos A. V. firmoje „Alvas“ laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2014-05-19 yra 11 063,88 Lt. Tokiu būdu, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-09-23 iki 2014-05-19, t.y. 15 808,18 Lt (95,23 Lt x 166 d.d.), mažinamas 11 063,88 Lt ir yra 4 744,30 Lt (neatskaičius mokesčių).

Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), atsakovo turėtos 1 000 Lt išlaidos už advokato pagalbą lieka atsakovui (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: valstybės naudai – 144 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), ieškovo naudai – 800 Lt už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti ieškovo M. M. atleidimą iš darbo UAB „Vabank LT“ pagal DK 107 str. 1 d. neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu M. M. yra nutraukta pagal DK 300 str. 4 d. (teismo sprendimu) nuo 2014 m. gegužės 19 d.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vabank LT“ ieškovo M. M. naudai 1 990,52 Lt vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir 4 744,30 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių).

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš atsakovo UAB „Vabank LT“ valstybės naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vabank LT“ valstybės naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ieškovo M. M. naudai – 800 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius