- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e1-1284-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25218-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, paskutinį kartą teistas 2025 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. M., 2025 m. liepos 17 d., apie 02 val. 00 min., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, (patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,92 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, priėjęs prie savo motinos I. M., vieną kartą su savo kairės rankos delnu sudavė motinai I. M. į veido dešinės pusės žando sritį, dėl šio veiksmo, I. M. pajuto fizinį skausmą.
V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
2025-07-18 įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė ir gavo, jam pareikšto įtarimo turinys yra jam suprantamas ir aiškus. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir jam pareikštų įtarimų pilnai sutinka ir savo kaltę pripažįsta. Jo, kaip įtariamojo teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos. Į policijos pareigūnės užduotą klausimą, ar buvo gydytas nuo psichinių ligų, priklausomybių, atsako, kad buvo gydytas, kadangi vaikystėje turėjo isterinių priepolių, psichiatijos ligoninėje gulėjo labai senai, tai buvo vaikystėje, tikslaus laiko nurodyti negali. Turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, tačiau šiuo metu vartoja vaistus nuo streso ir nuo miego, kadangi turi miego sutrikimą. Kažkada būdavo, kad vaistus vartodavo kartu su alkoholiniais gėrimais, tačiau tas buvo retai. Sutinka duoti parodymus, juos duos lietuvių kalba. Nori paliudyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo motina I. M.. Su mama kartu gyvena daug metų, faktiškai butas priklauso jam. Šiuo metu jis niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą 45 procentų ir našlaičio pašalpą, bendrai gauna apie 600 eurų. Su savo motina I. M. retai konfliktuoja, stengiasi gyventi taikiai ir draugiškai. 2025 m. liepos mėn. 17 d., nakties metu, tikslaus laiko jis neprisimena ir nurodyti negali, jis atėjo su draugu J. Č. į butą, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai, jis buvo pas draugą J. namuose ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tuomet jie nusprendė važiuoti pas jį. Bute buvo jo mama I., kuri galimai miegojo. Kai atėjo namo, jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, kaip ir jo draugas. Tuomet bute, jis su draugų J. atsisėdo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Neužilgo atėjo jo mama I., tarp jo ir jos įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis negali nurodyti dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, kadangi tuo metu jis buvo neblaivus ir kai jis su mama susipyko, jis susierzinęs vieną kartą, su savo rankos delnu, tačiau negali nurodyti kairės ar dešinės, nes neprisimena, trenkė savo mamai, kur tiksliai jai trenkė, jis neprisimena, bet galimai rankos delnu sudavė į veido sritį. Tuomet jo mama išėjo ir jis jos nematė, o su savo draugu J. jie toliau sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus, po kelių valandų draugas ir jis nuėjo miegoti. Tikslaus laiko neatsimena, bet galimai apie 13 val., jis išgirdo beldimą į buto duris, ten pamatė policijos pareigūnus, jie jam pasakė, kad jis būsiu sulaikytas dėl konflikto su mama. Tuo metu mamos namuose nebuvo, ji buvo darbe. Nori paliudyti, kad 2025 m. liepos mėn. 17 d., jis pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą savo mamos I. atžvilgiu, prieš tai tarp jų buvo tik žodiniai konfliktai. Dėl savo tokio poelgio, o būtent dėl to, kad sudavė savo mamai, jis gailisi ir savo kaltę pilnai pripažįsta.
2026-03-03 papildomai įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Vertėjas nereikalingas. Gynėjas jam nereikalingas, kadangi įvykio aplinkybes supranta ir gali jas nuosekliai bei rišliai paaiškinti. Gali savarankiškai duoti parodymus, atsakyti į klausimus ir išreikšti savo poziciją. Supranta proceso esmę, ir galimas pasekmes ir savo teisę į gynybą. Atsimena jam pareikštą įtarimą, dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsimena įtarimo turinį ir supranta jo esmę. Jam, kaip įtariamojo teisės ir pareigos buvo išaiškintos. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Papildomos apklausos metu nori nurodyti, kad atsimena įvykio aplinkybes bei lieka prie pirminių savo duotų parodymų. Įvykis įvyko 2025 m. liepos 17 dieną, laiko tikslaus nepamena. Jis į savo namus "asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu" atsivedė draugą J. Č., norėjo, kad draugas pas jį pasisvečiuotų, tačiau jo mamai nepatinka, kad į namus atsiveda draugus. Prieš einant pas jį į namus jie vartojo alkoholinį gėrimą degtinę. Būdami jo bute, jie taip pat vartojo alkoholinį gėrimą degtinę. Kadangi praėjo nemažai laiko pamena, kad kažkuriuo momentu atėjo į kambarį mama I. su kuria jie sukonfliktavo, tačiau tiksliai dėl ko nepamena galbūt, dėl to, kad į namus atsivedė draugą ir su juo vartojo alkoholinį gėrimą. Kadangi buvo neblaivus elgėsi negražiai buvo susierzinęs dėl mamos išsakytų priekaištų dėl draugo ir alkoholinių gėrimų vartojimo, jis žodinio konflikto metu vieną kartą su savo rankos delnu lyg su kairės rankos, sudavė mamai į veido sritį. Po suduoto smūgio mama kažką jam pasakė, tačiau nepamena ką. Po jo fizinio smurto mama išėjo kažkur, tačiau tiksliai kur nepamena. O jis toliau su savo draugu J. vartojo alkoholinius gėrimus. Pasibaigus jų išgertuvėms jie nuėjo miegoti. Miegojo jo bute. Kitą dieną maždaug apie 13 val. 00 min. išgirdo, kaip kažkas beldžia į duris, mama lyg jau buvo išėjusi į darbą. Atėjęs prie durų ir atidaręs jas, pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai jam pasakė, kad gavo iškvietimą, kad jis smurtavo prieš motiną I. bei nurodė, kad jis bus sulaikytas. Jis nesipriešino policijos pareigūnams, nes žinojo dėl ko yra sulaikytas, nes negražiai pasielgė su savo mama. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kaip smurtavo prieš savo mama. Daugiau taip niekada nedarys, pasielgė labai ne vyriškai, gėda prieš mamą I.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorė paskirtų bausmę. Daugiau nieko papildomai nurodyti negali.
Be V. M. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Žemesnės instancijos teismas
2025-07-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iajame skyriuje gautas I. M. pareiškimas, kad 2025-07-17 apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, V. M. gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš ją, o būtent vieną kartą savo kairė rankos delnu trenkė jai į veido sritį. Dėl tokių V. M. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
2025-07-17 liudytoja apklausta I. M. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, gyvena kartu tik su sūnumi V. M., kuriam priklauso minėtas butas, jos sūnus turi protine negalia, jam dažnai kyla pykčio priepuoliai, dažnai nekontroliuoja savo veiksmų, nevartoja jam paskirtų vaistų ir piktnaudžiauja alkoholiu. Ji kiekvieną dieną dirba ir keliasi anksti ryte, alkoholio nevartoja, dėl psichiniu ligų nesigydo. 2025-07-16 Ji po darbo apie 15 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), jai grįžus namo sūnaus V. M. namie nebuvo, kur jis buvo ji nežino, grįžusi namo ji susitvarkė buitiniu reikalus ir apie 20 val. atsigulė į lovą ir ruošėsi miegoti. Ji jau miegojo kai apie 02 valandą išgirdo beldimą į namų duris, atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti, kas beldžiasi, jai atidarius duris pamatė, kad ten yra jos sūnus V. M. su savo draugu, kurio vardo ir pavardės ji nežino, jį matė pirmą kartą. Kai jai atidarius duris jie abu užėjo į namus, ji iš jų elgesio iškarto suprato, kad jie yra neblaivūs, jie užėję pradėjo rėkauti namuose, taip pat šaukė ir ant jos, ką tiksliai neatsimena. Jos sūnus nuėjęs į kambarį paėmė pliušinį žaisliuką nuo stalo ir jį metė į žemę, bei pasiėmė minėtą stalą su savimi, jį pasidėjo ir išsitraukęs stipraus alkoholio butelį pasidėjo ant stalo, tada kartu su savo draugu pradėjo minėtąalkoholį vartoti. Abiem šiems asmenims vartojant alkoholį ji priėjo ir pasakė, kad gal užteks jau gerti ir kad leistų jai eiti miegoti, kadangi jai anksti keltis, tačiau šie į jos pastabas nereagavo, o jos sūnus V. M. atsistojęs priėjo prie jos ir nieko nesakęs savo kairės rankos delnų trenkė jai į veido sritį o tiksliau jai į dešinės pusės žandą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia ir iki šiol, ji patirtą skausmą vertina 4 balais iš 10, šiuo metu jai nuo patirto smūgio skaudą galvą, į medikus nesikreipė ir šiuo metu jai jie yra nereikalingi. Po to kai jos sūnus jai trenkė, jo draugas pradėjo jį skatinti ir sakyti, kad jis yra šaunuolis ir gerai padarė, taip pat sakė, kad ji čia daugiau negyvens ir kad ji šitame bute yra niekas, ji norėjo išsikviesti pareigūnus, tačiau sūnus pasakė, kad jeigu ji paskambins policijai, jis paims jos telefoną ir jį sulaužys, todėl išsigandusi jo žodžiu, to nepadarė. Ji po jo suduoto smūgio nuėjo miegoti ir daugiau prie jų nėjo. Prašo dėl šių jos sūnaus veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą ir sūnų nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi.
2025-08-11 papildomai apklausta liudytoja I. M. parodė, kad papildomos apklausos metu nori paliudyti, kad nori likti prie pirmos apklausos metų duotų parodymų, jų keisti nenori, kadangi papasakojo, kaip viskas įvyko. Dėl šio įvykio, ji nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl kūno sužalojimų nustatymo masto ir fakto ir nesikreips, kadangi ant jos kūno, o tiksliau veido srities, jokių kūno sužalojimų nebuvo, t. y. nebuvo jokių mėlynių, taip pat, į jokias gydymo įstaigas (ligonines) ji nevažiavo ir nevyks, tačiau, kai 2025-07-17 jos sūnus V. M. jai sudavė į veido sritį, ji jautė fizinį skausmą ir deginimo jausmą, dėl jos sūnaus trinktelėjimo jai į skruostą, jai kurį laiką skaudėjo galvos sritį. Dėl šio įvykio ji jautė stresą, jai buvo sukilęs spaudimas, todėl vartojo vaistus nuo aukšto spaudimo. Dėl to, kad jos sūnus V. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nedarbingumo ji neėmė. Jos, kaip nukentėjusiosios teisė pareikšti civilinį ieškinį jai buvo išaiškinta, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje, ji nereiškė civilinio ieškinio ir nereikš. Po 2025-07-17, ji su savo sūnumi V. M. nesusitaikė, kiek jai yra žinoma, V., kuri laiką buvo Kaune. Taip pat, nori paminėti, kad jos sūnus V. M. antrą kartą jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pirmą kartą buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo labai senai, net negali nurodyti prieš kiek metų ir tada jis jai taip pat su rankos delnu sudavė į veido sritį, tačiau į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad tai pirmas kartas, daugiau taip V. nebedarys.
2025-08-06 liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad jo, kaip liudytojo teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos. Sutinka duoti parodymus. Nori paliudyti, kad 2025 m. liepos mėn. 16 d., jis susitiko su savo draugu V. M., jo gimimo metų nežino, tačiau jam apie (duomenys neskelbtini) metai. Kai susitiko, buvo lauke, dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko sutemo, buvo jau nakties metas, t. y. 2025 m. liepos mėn. 17 d., galimai laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 02:30 val., V. jam pasakė, kad eitų pas jį namo adresu (duomenys neskelbtini). Jis nelabai norėjo ten eiti, sakė V., kad ten yra jo motina, kurios vardo nežino ir ji pradės rodyti nepasitenkinimą, kad jie ateis namo, tačiau V. jam sakė, kad nemiegos juk lauke, todėl jis sutiko ir jie dviese nuėjo pas V. į butą. Atėję į butą, V. atrakino duris, jie užėjo į butą. Bute buvo ir V. mama, ji nemiegojo, ji pradėjo kažką sakyti, priekaištauti, kad ką jie čia atėjo, kiek valandų (turėdama omenyje, kad yra vėlus metas), jis nesuprato, kas pasidarė V. ir jis staigiai priėjo prie savo mamos, kuri sėdėjo ant lovos ir V. vieną kartą trenkė su rankos delnu į veido sritį, o tiksliau į skruostą. Jis tiksliai nematė su kokios rankos delnu V. sudavė, tačiau mano, kad su kaire, nes V. yra kairiarankis. Dėl šio poelgio, jis V. negina, jis tikrai padarė negerai, kad sudavė savo mamai. Tuomet tarp V. ir jo motinos kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo aiškintis dėl senų nuoskaudų, ginčijosi dėl buto, kam priklauso šis butas, kas ankščiau su kuo gyveno, tuomet ir jis įsiterpė į jų žodinį konfliktą, V. motinai pasakė, kad jai čia nieko nepriklauso ir butas priklauso V., tuomet V. motina atsakė, kad jis nesikištų į jų šeimą. Galiausiai, jis atsiprašė V. motinos dėl savo žodžių ir V. su savo mama jau nebesipyko, jie su V. jos paprašė, kad padarytų jiems arbatos, ji padarė, dar kiek laiko jie pasikalbėjo. Tačiau V. savo mamos neatsiprašė, o būtent dėl to, kad vieną kartą su rankos delnų sudavė jai. V. motina sakė, kad jie gali likti ir viskas gerai, o ji nuėjo miegoti. Toliau jie su V. sėdėjo dviese, vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdėjo ilgai, todėl paryčiais užsnaudė ir neužilgo V. motina atsikėlė, su jais atsisveikino ir išėjo į darbą. Tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau galimai per pietų laiką, atvyko policijos pareigūnai, su jais pasikalbėjo, pasakė jiems išeiti į lauką ir galiausiai jam pasakė eiti namo, o V. sulaikė dėl to, kad trenkė savo mamai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali.
2025-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolas.
Apžiūrima įvykio vieta yra vieno kambario butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra diaugiaaukščio pirmame aukšte. Vaizdo stebėjimo kamerų apžiūrimoje teritorijoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu jokių objektų ar daiktų turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta.
2025-07-17 alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymai. V. M. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas.
2025-07-17 asmens apžiūros protokolas (I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m). Davus žodinį sutikimą buvo apžiūrimas jos kūnas, o tiksliau veido sritis. Apžiūrint moters veidą, ant dešinės pusės skruosto, pastebimas paraudimas, daugiau sužalojimų ant matomų moters kūno vietų nesimato.
2025-08-05 kitų objektų apžiūros protokolas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnės "BODY" kūno kameros pavadinimu "PSS-20250717-121145UTC+0300". Vaizdo įrašo trukmė 12:02 min. Policijos pareigūnas pasako moteriai, kad ji papasakotų kas atsitiko. Moteris sėdėdama kėdėje sako, kad jos sūnui (duomenys neskelbtini) metai, tačiau jis turi protinę atsilikusią negalią, su moterimi nuolat gyvena, moteris nurodo, kad jis nuo vaikystės gauna "neįgalumą". Toliau moteris nurodo, kad puse buto dalies priklauso jai ir puse buto dalies priklauso jos sūnui, tačiau pagal dokumentus butas priklauso moters sūnui. Minutėje 03:42 min., moteris nurodo, kad jos sūnus dažnai geria. Toliau moteris policijos pareigūnams pasakoja, kad jos sūnus atėjo antrą valandą nakties ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir kad moteris jam atidarytų duris, nes atėjo V. (t. y. jos sūnus). Moteris sako, kad sūnus atėjo su draugu. Toliau moteris pasakoja, kad ji ginčijosi su jos sūnaus draugu, kuris buvo atėjęs į butą ir vėliau konfliktas buvo aprimęs. Toliau moteris nurodo ,,aš sėdėjau prie lovos ir jis priėjo ir pradėjo (vartojami necenzūriniai žodžiai) ir tiktai "plest" man per veidą iš karto tuo momentu." Moteris nurodo, kad sūnus sudavė iš kairės rankos, nes jis kairiarankis. Pareigūnas paklausia moters ar ji pajautė fizinį skausmą, po ko moteris atsako ,,pajaučiau, man galvą skaudą, šitoje pusėje trenkė". Minutėje 08:25 pareigūnė moters paklausia ar tai pirmas kartas, po ko moteris atsako ,,čia jau ne pirmą kartą, jau buvo du kartus trenkęs". Pareigūnė užduoda klausimą ,,o į policiją kreipėtės pirmą kartą?", moteris atsako ,,jo, pirmą kartą”.
Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. M. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, t. y. savo motinai I. M.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad smurtaujant nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą, ir to norėjo. Taigi V. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M., 2025 m. liepos 17 d., apie 02 val. 00 min., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, (patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,92 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, priėjęs prie savo motinos I. M., vieną kartą su savo kairės rankos delnu sudavė motinai I. M. į veido dešinės pusės žando sritį, dėl šio veiksmo, I. M. pajuto fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai I. M. išsiųstas pranešimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – motiną, kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kaltinamasis vieną kartą su savo kairės rankos delnu sudavė motinai I. M. į veido dešinės pusės žando sritį.
V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, kad 2025-07-17 alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymais, V. M. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo neblaivus. Tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Paskutinių dvejų metų laikotarpiu V. M. trauktas administracinėn atsakomybėn, baudos nesumokėtos, kaltinamasis nedirba, nevedęs.
Bylos duomenimis, psichiatrinis gydymas, įskaita V. M. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos 2026-01-20 - 2026-02-10 ekspertizės aktas Nr. 78TPK-14/2026. Įvertinus pateiktą medžiagą, nėra jokių duomenų, kad V. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje). V. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuota - (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės V. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. M. konstatuojama - (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus: 1. V. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama - (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės V. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Šiuo metu V. M. konstatuojama - (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 3. Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečios juridiškai reikšmingos situacijos metu. 4. Su V. M. galima atlikti proceso veiksmus, jis gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. 5. Dėl savo psichikos būklės V. M. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. 6. V. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo).
Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, kuria pasikėsino į kito asmens sveikatą, teismas vadovaudamasis BK 72² straipsniu, sprendžia paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis BK 72⁵ str. teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
IV. Kiti klausimai
Vadovaujantis BPK 140 str. tvarka V. M. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2025-07-17 14:40 val. iki 2025-07-18 15:37 val.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja I. M. 2025-07-18 nutartimi paskyrė kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2025-07-18 iki 2025-10-18.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Inga Štuopienė 2025-10-10 nutartimi pratęsė paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2025-10-18 iki 2026-01-18.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja I. M. 2026-01-15 nutartimi pratęsė paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2026-01-18 iki 2026-03-18.
2026-03-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą panaikinti paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium V. M..
2026-01-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas priėmė nutarimą paskirti V. M. kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 17 d. 14:40 val. iki 2025 m. liepos 18 d. 15:37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis BK 72⁵ str. skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. M. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.
2) V. M. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.