Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1038-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-17
Bylos Nr.
2S-1038-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Lietuvos Respublikos, Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
V. R.
Civilinė byla Nr. 2S-1038-153/2008
pirmos instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė

Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 106.3, 106.8

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr.2-7343-584/2008, kuria nepašalinus trūkumų pareiškėjų V. R. ir V. R. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjų V. R. ir V. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo 2008-04-11 nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2008-05-30, nustačius, kad jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai buvo įpareigoti paaiškinti, kodėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t.y. dėl kokių priežasčių 3100/6199 žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 10/20 žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 15/30 žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 400/800 žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atitenka tik pareiškėjai V. R., ir kodėl nurodytieji žemės sklypai yra asmeninė sutuoktinės V. R. nuosavybė, kadangi nepateikta duomenų, kad santuokos metu įgyti žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. R. ir kokiu pagrindu šis turtas nėra dalintinas. Pareiškėjai įpareigoti patikslinti sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pasidalinimo, įpareigoti nustatyti, kokia konkrečiai buto dalis atitenka kiekvienam sutuoktiniui. Pareiškėjai patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad „Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , po santuokos nutraukimo atitenka taip: 17,18 m² kambarys (buto plane pažymėtas indeksiniu Nr. 51-3) buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. R., o 11,97 m² kambarys (buto plane pažymėtas indeksiniu Nr. 51-4) buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) , 1A9B) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. R., kitos bendro naudojimo patalpos buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ) atitenka po ½ kiekvienam, t.y. ½ bendro naudojimo patalpos buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. R. ir ½ bendro naudojimo patalpos (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ) asmeninės nuosavybės teise atitenka V. R..

Teismas nurodė, kad toks santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) , „padalinimas“ kaip nurodo pareiškėjai yra naudojimosi tvarkos nustatymas, tokio turto padalinimo teisiškai nėra įmanomas įregistruoti, todėl turtas iš tikrųjų liktų nepadalintas. Toks būdas, kurį susitarė pareiškėjai yra netinkamas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 3.127 str. 3 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai įvykdė ne visus teismo nurodymus, tai yra, pašalino tik dalį trūkumų, kita dalis trūkumų pašalinta netinkamai. Teismo nutartis neįvykdyta, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjams (CPK 115 str. 3d., 5d., 6d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. R. teismo nutartį prašė panaikinti. Apeliantės nuomone, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

1) kaip pasidalinti santuokos metu įgytą turtą sprendžia ne teisėja, o patys pareiškėjai. Santuokos metu įgytas butas padalintas nurodant, koks kambarys kuriam sutuoktiniui tenka. Kadangi su pareiškėja lieka gyventi vaikai, jai teko didesnis dviejų kambarių buto kambarys. Vyrui teko kitas mažesnis kambarys ir automobilis;

2) VĮ „Registrų centro” Kauno skyriaus pažymos patvirtina, kad pareiškėjos senelių žemės yra paveldėtos ir grąžintos Kauno apskrities viršininko įsakymu, kas nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių;

3) CK 3.53 str. 4 d. nurodo, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ar teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Pateiktoje sutartyje nėra to, kad būtų pažeisti ar vaikų ar kito sutuoktinio interesai. Be to, CK 3.53 str. 4 d. nurodyta, kad jei yra šiame straipsnyje išvardinti pažeidimai, teismas bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jei per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju, nei vaikų, nei sutuoktinių interesai nepažeisti, turtas pasidalintas geruoju, dokumentai paruošti taip, kaip numato įstatymas, tačiau teismas be jokio teisėto pagrindo vilkina bylą, priimdamas nutartį grąžinti pareiškimą.

Atsiliepimo į atskirtąjį skundą pareiškėjas V. R. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Įstatyme nurodyti išsamūs santuokos pasibaigimo atvejai ir tvarka, pripažįstamas tiek viešasis, tiek privatus interesas išsaugoti santuoką, kadangi santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, todėl jos iširimas reiškia ir šeimos iširimą. Dėl šios priežasties visais atvejais santuoka yra nutraukiama teismine tvarka. Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos ypatinga teisena pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas. Ypatingos teisenos normos yra lex specialis ginčo teisenos normų atžvilgiu. Ginčo teisenos normos šiuo atveju taikomos tada, jeigu CPK V dalis nedaro atitinkamų išimčių ir ginčo teisenos normų taikymas neprieštarauja ypatingosios teisenos esmei (CPK 443 str. 1 d.). Pateikiamas pareiškėjų teismui prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu visų pirma turi atitikti CPK 539 str., taip pat bendruosius CPK 111 str. nustatytus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.). Prašymo priėmimo stadijoje teismas tikrina, ar pateiktas prašymas atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Nustačius prašymo neatitikimą CPK 539 str. ir CPK 111 str. reikalavimams, prašymo trūkumai šalinami vadovaujantis CPK 115 str. 2 d. nustatyta tvarka. Dalyvaujančiam byloje asmeniui per teismo nustatytą terminą ir pagal teismo nurodymus pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas yra priimamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). CPK 539 str. 2 d. numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priimant prašymą bei kartu su ja pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turėtų patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.. Sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį jie pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, nurodomas teisinis jų įsigijimo pagrindas ir konkrečiai įvardijama, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, - su kuriuo iš tėvų nutraukus santuoką jie lieka gyventi, t.y., nurodyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nutraukus santuoką, nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendraus su vaiku, dalyvaus jį auklėjant; numatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra. Teisminio nagrinėjimo metu (CPK 540 str.) yra tikrinama, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų. Būtent, bylos nagrinėjimo iš esmės metu be kitų CK 3.53 str. nustatytų reikalavimų, teismas turi patikrinti pateiktos santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį, kadangi tvirtinama tik tokia sutartis, kuri atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 str.). Nustačius, kad pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka CK 3.53 str. 3 d. nurodytų reikalavimų, bylos nagrinėjimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir galimybes pašalinti sutarties trūkumus gali būti atidedamas arba sustabdomas (CK 3.53 str.4 d., CPK 163 str. 10 p.). Įtraukus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią, išskyrus CK 3.53 str. 3 d. nustatytą išimtį, t.y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties peržiūrėjimo, tačiau negali būti keičiama sutarties dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo bei pats teismo sprendimas nutraukti santuoką (LAT nutartis 2003-09-15, c.b. Nr.3K-3-872/2003). Tokia įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija šiose bylose, visų pirma, nustatyta dėl viešojo intereso.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas 2008-04-11 nutartimi pareiškėjus įpareigojo patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nurodyti, kokia konkrečiai buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dalis atitenka kiekvienam iš sutuoktinių. Iš pateiktos patikslintos sutarties matyti, kad pareiškėjai butą pasidalino, nurodydami, kad kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise atitenka po kambarį, o bendro naudojimo patalpos pasidalinamos po lygiai (po ½ dalį). Ginčijama nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dėl to, kad pareiškėjai nepašalino jiems nurodyto trūkumo. Pareiškėjų jiems priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , sutartyje nurodyto padalinimo teisiškai neįmanoma įregistruoti. Teismas tokį buto padalinimą laikė buto naudojimosi tvarkos nustatymu, todėl tokį buto padalinimo būdą pripažino prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 3.127 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai prašymo priėmimo stadijoje sprendė klausimą dėl sutarties sąlygų atitikimo viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas bylos iš esmės nagrinėjimo metu (CPK 540 str.). Kadangi sutuoktiniai susitarė, koks dalijamo buto kambarys kiekvienam atiteks, susitarė ir dėl bendro naudojimo patalpų, todėl atsižvelgiant į tai, nėra sudėtinga matematiškai apskaičiuoti kiekvienam iš jų tenkančią dalijamo buto dalį. Atsižvelgiant, kad tokio pobūdžio bylose nagrinėjamose ypatinga teisena, teismas privalo būti aktyvus, todėl dalijamo buto dalių, tenkančių kiekvienam sutuoktiniui klausimą teismas turėjo išspręsti bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 539 str. bei CPK 115 str., CK 3.53 str. nuostatas. Dėl netinkamo šių normų taikymo nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį, dėl pareiškėjų V. R. ir V. R. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Aušra BaubienėRaimondas Buzelis