Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-07-18 · Civilinė byla Nr. 2-10-570/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
2-10-570/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02941-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Ieškovas
A. Z.
Atsakovas
K. Z.
Išvadą teikia
Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-10-570/2014Proceso Nr. 2-28-3-02941-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 78.2.1.; 116.1
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovo A. Z. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovei K. Z., jos atstovui advokatui K. K., Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių skyriaus atstovei Vilijai Šukienei, nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. patikslintą ieškinį atsakovei K. Z., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos ir Šilutės rajono savivaldybės administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams dėl bendravimo su nepilnamečiui vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Z. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimu patvirtintą šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovo A. Z. ir atsakovės K. Z. nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką ir pakeisti išlaikymo sūnui E dydį (b.l.46-49), nustatant, kad tėvas A. Z. bendrauja su sūnumi E. Z. kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš motinos K. Z. gyvenamosios vietos tos savaitės šeštadienį 10 valandą ir grąžina vaiką į motinos K. Z. gyvenamąją vietą sekančios dienos (t.y. sekmadienis) 19 val. Sūnaus išlaikymui ieškovas sutinka skirti po 125 Lt kas mėnesį, sumažintą išlaikymą mokant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atstovas nurodė, kad 2010 m. kovo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, iš E. Z. buvo priteistas išlaikymas sūnui E periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki jo pilnametystės. Jis pagal išgales išlaikymą teikė, tačiau pastaruoju metu neteko darbo, buvo sužlugdytas jo verslas, pablogėjo sveikata, todėl jokių pajamų, išskyrus pajamas (apie 200 Lt per mėnesį) kurias gauna padėdamas motinai prekiauti turgavietėje, neturi. Gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini) yra atsijungęs centralizuotą šildymą, todėl šaltuoju metų laiku šildosi elektra, karštu vandeniu ir pan. Tačiau tokiu būdu jis taupiau išgyvena. Ieškovas yra įsiregistravęs darbo biržoje, dirbo visuomenei naudingus darbus, lankėsi pas konkrečius darbdavius pokalbiuose, tačiau niekur priimtas į darbą nebuvo. Moka norvegų kalbą, turi staliaus profesiją. Dėl verslo nesėkmių bei to pasekoje patirtų stresų, persekiojimų, siekimų su juo susidoroti, buvo išvežtas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę gydytis. Su vaiku bendrauti nori, tačiau jam trukdo atsakovė. Siūlo sūnų pasiimti į Šilutę savaitgaliais, kad galėtų pabendrauti ne tik su juo, bet ir su močiute, giminaičiais. Mano, kad pas jį vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti (atsiliepimas b.l. 60-61). 2014-06-30 teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo materialinę padėtį, sutiktų iš dalies mažinti vaikui priteistą materialinį išlaikymą iki 250 Lt per mėnesį. Tačiau kategoriškai nesutinka, jog būtų nustatyta ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, vaiką ieškovui pasiimant savaitgaliais į savo gyvenamąją vietą. Sūnus E su tėvu beveik nebendrauja jau du metai, prie jo nepripratęs, kai tėvas paskambina telefonu, vaikas atsisako kalbėtis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atvykęs į Marijampolę buvo susitikęs su vaiku, tačiau jų bendravimas nepavyko. Tėvui labiau rūpėjo pasidaryti vaiko ir savo fotonuotraukų. Be to, siūloma ieškovo bendravimo tvarka negali būti nustatoma dar ir dėl tos priežasties, kad vaikas serga bronchine astma, todėl būti pas tėvą nešildomame bute šaltuoju metų laiku jam negalima. Taip pat mano, kad vaikui išvažiuoti su ieškovu savaitgaliams be jos dalyvavimo nesaugu, nes A. Z. turi rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, dėl ko yra gydęsis. Jo keistą elgesį ji pastebėjusi dar jiems gyvenant kartu, o ir Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos apsilankę ieškovo bute matė lentą, ant kurios ieškovas užsirašęs ką jam negero pasakę ar padarę kaimynai ir kt. nepaaiškinamus dalykus. Be to vaikas neįpratęs prie tėvo, ieškovas nežino jo poreikių, pagalbos suteikimo užėjus astmos priepuoliams ir pan. Todėl siekiant užtikrinti vaiko saugumą, siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad ieškovas atvyktų į vaiko gyvenamąją vietą savaitgaliais ir bendrautų dalyvaujant kartu ir vaiko motinai, t.y. K. Z..

Dėl išlaikymo nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių, t.y. serga bronchine astma, jo gydymui bei priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos, be to, jis lanko Mokolų mokyklą-darželį, už kurį reikia mokėti. Ji su vaiku gyvena pas savo tėvus, dirba UAB „Ivega ir Ko“ siuvėja ir gauna per mėnesį apie 1300 Lt atlyginimo. Jokių kitų pajamų ar turto neturi. Kadangi gyvena pas savo tėvus bute, turi prisidėti ir prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Gi atsakovas jau senokai vaikui neteikia išlaikymo, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau jis turi nuosavą butą, puikiai moka norvegų kalbą, gali dirbti staliaus darbus, neturi daugiau išlaikytinių, todėl turi visas galimybes susirasti darbą užsienyje.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog duotą išvadą palaiko pilnai. Mano, kad vaikui Emiliui priteistas išlaikymas po 400 Lt neturėtų būti mažinamas. Berniukas turi specialių poreikių, o viena motina pagal gaunamas pajamas nepajėgs užtikrinti su amžiumi didėjančių vaiko poreikių. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad šaltuoju metų laiku vaikui gyventi pas ieškovą nesaugu, todėl nerekomenduoja leisti vaiką išsivežti į savo gyvenamąją vietą, o šiuo metu atsižvelgiant į tai, kad vaikas dar mažas, prie tėvo nėra pripratęs, siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas su sūnumi bendrautų tik dalyvaujant motinai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.139), todėl dalyvaujančių asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be minėtos institucijos dalyvavimo. Šilutės r. VTAS į bylą buvo pateikę savo išvadą ir papildomą išvadą (b.l.67, 74), kad ieškovo namuose jiems apsilankyti nepavyko, nes jų ieškovas neįsileido. Į 2014-06-30 teismo posėdį pateikė ieškovo šeimos aplankymo aktą (b.l.133, 134), kur nurodė, jog A. Z. šiuo metu vienas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Bute yra atjungtas šildymas, A. Z. paaiškino, kad šaltuoju metų laiku jis šildosi įjungdamas viryklę arba leisdamas karštą vandenį vonioje ir virtuvėje. Bute yra švaru ir tvarkinga, ieškovo paaiškinimais įsiskolinimų už butą nėra, tačiau atstovės pastebėjo ieškovo bute esančią lentą, kur surašyta kaip ieškovui kenkia kaimynai, kai kurie žodžiai parašyti nesuprantama kalba, o kas tai yra net ieškovas paaiškinti negalėjo. Be to, ieškovas paaiškino, kad kaimynai jį vadina ligoniu, įžeidinėja ir pan. Todėl valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba davė išvadą, kad jiems nerimą kelią neįprastas bei nesaugus buto šildymo būdas, dėl ko vaikas negalėtų saugiau gyventi šaltuoju metų laiku, be to ieškovas nenurodė stabilių pajamų, negalėjo paaiškinti iš ko jis pragyvena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Šalių ir institucijų, duodančių išvadą byloje – išvadomis, atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2010-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-149-399/2010) patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo teikti vaikui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (b.l. 142-143). Kaip pripažino atsakovas, materialinį išlaikymą jis pastaruoju metu dėl neturi galimybių teikti, yra susidaręs nemažas įsiskolinimas.

Todėl prašo dėl savo sunkios materialinės padėties pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 125 Lt per mėnesį.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Atsakovas kaip pagrindinį motyvą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodo savo sunkią materialinę padėtį. Teismas pripažįsta, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, nes jam suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei 100 proc. apmokant ir garantuojant teisinės pagalbos išlaidų (b.l.58-59), jis registruotas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo (b.l. 9,10), šiuo metu jo teigimu nedarbo išmokų negauna, turi nuosavą butą, (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena vienas (b.l.144), jo teigimu motinai padeda prekiauti turgavietėje ir už pagalbą gauna apie 200 Lt per mėnesį, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Tačiau ieškovas yra sveikas, darbingas (nėra nustatytas neįgalumas ar pateikta duomenų apie jo sveikatos būklę, trukdančią susirasti darbą), turi įsigijęs verslo liudijimą (b.l.147,148), paties ieškovo ir atsakovės teigimu puikiai moka norvegų kalbą, moka staliaus darbus, anksčiau yra dirbęs Norvegijoje, todėl gali susirasti darbą jei ne Lietuvoje, tai užsienyje. Daugiau išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų neturi. Kaip paaiškino Šilutės r. VTAS darbuotojoms ir teismui, įsiskolinimų už butą taip pat neturi, vadinasi savo įsipareigojimus kitiems asmenims vykdo tinkamai, o vaikui pakankamo išlaikymo teikti negali (b.l. 13-15).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas 2011-05-30 – 2011-06-16 gydytas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente dėl šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo F25.2 (b.l. 108), tačiau duomenų, kad dėl šio susirgimo jis negalėtų dirbti kad ir nesunkaus darbo, yra neįgalus ar pan. į bylą nepateikta. Todėl darytina išvada, kad ieškovo materialinė padėtis pablogėjusi dėl jo nepakankamai dedamų pastangų susirasti darbą.

Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.

Vaiko motina dirba UAB „Ivega ir Ko“ ir gauna apie 1300 Lt atlyginimo per mėnesį (b.l.149). Jokio turto neturi, gyvena pas savo tėvus, todėl turi prisidėti ir prie būsto išlaikymo.

Gi vaiko poreikiai jam augant nuo priteisimo momento yra nesumažėję, o tik padidėję, jam reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai, kadangi vaikas turi specialių poreikių, serga bronchine astma (b.l.100), todėl darytina išvada, kad nuo priteisimo momento jo poreikiai yra tik išaugę.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus šalių turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Tačiau visais atvejais, turi būti teikiamas toks išlaikymas, kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, nenukentėtų jo fizinis ir psichinis vystymasis, vaikui netektų kęsti pažeminimo ar skriaudos, kad jis negali būti pakankamai apsirengęs, pavalgęs ar aprūpintas būtiniausiomis mokymosi priemonėmis.

Šiuo metu Emilis gyvena kartu su motina. Atsakovas prie jo išlaikymo visiškai neprisideda. Nustatant išlaikymo dydį, būtina vadovautis LR Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, LR CK 3. 192 str., kur nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000 Lt per mėnesį. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaiko išlaikymo.

Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.

Taigi, įvertinus šalių turtinę padėtį pagal gaunamas pajamas matyti, kad šiuo metu ieškovės pajamos yra didesnės, tačiau atsakovas turi dvejų kambarių nuosavą butą, visas galimybes dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jam nereikia prižiūrėti mažamečio vaiko, todėl gali visas jėgas skirti darbo paieškoms ir materialinės gerovės vaikui užtikrinimo. Be to, ieškovas turi įsigijęs verslo liudijimą, todėl neaišku kokias pajamas gauna iš prekybos turgavietėje.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad atsakovas gali teikti išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o likusią dalį išlaikymo turi skirti vaiko motina.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Tėvas, ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę bendrauti su abiem tėvais (LR CK 3.170 str. 2d.).

Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia pirmiausia žiūrint nepilnamečių vaikų interesų ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str.).

Sprendžiant šalių ginčą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad tėvai, gyvendami skyrium, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kad šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vaiko interesais ( CK 3. 156 str. , 3. 170 str. ).

Bylos duomenys patvirtina, kad yra kilęs ginčas tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku Emiliu ir dalyvavimo jį auklėjant, todėl bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu (LR CK 3.175 str. ).

Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nes motina, su kuria gyvena sūnus Emilis, su sūnumi bendrauti trukdo. Prašo nustatyti, kad tėvas A. Z. bendrauja su sūnumi E. Z. kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš motinos K. Z. gyvenamosios vietos tos savaitės šeštadienį 10 valandą ir grąžina vaiką į motinos K. Z. gyvenamąją vietą sekančios dienos (t.y. sekmadienis) 19 val.

Šalys byloje buvo pasirašę taikos sutartį, kuria susitarė, kad A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) bendraus kiekvieno mėnesio I ir III savaitgaliais, šeštadieniais nuo 13.00 val. iki 18.00 val., pramogoms ir laisvalaikio praleidimui skirtose vietose (kavinėse, žaidimo kambariuose ir aikštelėse, ir kt.) M mieste. Į tėvo ir vaiko susitikimo vietą nepilnametį vaiką pristatys mama ir pasiims taip pat vaiko mama; kiekvienais metais tėvas su sūnumi bendraus tėvo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) mieste žiemos ir vasaros moksleivių atostogų metu, ne mažiau kaip 2 (dvi) dienas iš eilės, kai vaiką iš mamos namų ar kitos sutartos vaiko perdavimo tėvui vietos pasiims vaiko tėvas ir grąžins taip pat vaiko tėvas;

Tačiau ieškovė vėliau nesutiko su tokia bendravimo tvarka, nes paaiškėjo, kad vaikas šaltuoju metų laiku pas ieškovą būti negali dėl šildymo sistemos nebuvimo, o šiltuoju metų laiku – dėl vaiko emocinio atitolimo, atpratimo nuo tėvo, būtino adaptacinio laikotarpio vėl atkurti emocinį ryšį. Gi ieškovas siūlo nustatyti gana intensyvią bendravimo tvarką, kai vaikas su tėvu praleistų kelis savaitgalius, pas tėvą nakvotų ir pan.

Tėvų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus pagrindinis tikslas turi būti paruošti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, taigi tėvų ir vaikų bendravimas nėra tik pasimatymas, susitikimas ar tam tikras laikas, kurį šalys gali laisvu nuo darbo metu skirti vaikams, tai turi būti – nuolatinis bendravimas su vaikais jų interesais, nekenkiant vaikų normaliam vystymuisi, sveikatos būklei ir visus kilusius klausimus dėl sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi spręsti išimtinai vaiko interesais, tai yra vaiko tėvo ir motinos tarpusavio nesutarimai negali būti pagrindu riboti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyrium.

Nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (LR CPK 376 str. 3 d.), teismas tuo pačiu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (LR CPK 5 str., 135 str.) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebūtų realiai vykdoma.

Šioje byloje nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgia į E sveikatos būklę, jo amžių, tėvo ir vaiko beveik du metus nevykusį bendravimą, į valstybinės vaiko teisių išvadą, kad galimi bendravimo ribojimai dėl buities sąlygų neatitikimo vaiko poreikių, tėvo keisto elgesio, pajamų nebuvimo.

Todėl pereinamuoju laikotarpiu, iki nusistovės ir/ar susiformuos glaudus vaiko ir tėvo emocinis ryšys, atsiras bendrų interesų ir pan., nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokią buvo šalys nusistatę taikos sutartyje, eliminuojant punktą dėl vaiko pasiėmimo savaitgaliais į ieškovo gyvenamąją vietą, t.y. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) bendraus kiekvieno mėnesio I ir III savaitgaliais, šeštadieniais nuo 13.00 val. iki 18.00 val., pramogoms ir laisvalaikio praleidimui skirtose vietose (kavinėse, žaidimo kambariuose ir aikštelėse, ir kt.) M mieste. Į tėvo ir vaiko susitikimo vietą nepilnametį vaiką pristatys mama ir pasiims taip pat vaiko mama. Visais atvejais, apie ketinimą bendrauti su vaiku A. Z., K. Z. praneš trumpąja SMS žinute iki atvykimo pasimatyti su vaiku likus ne mažiau kaip 48 val. (keturiasdešimt aštuonioms valandoms).

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, o ieškovui ir atsakovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b.l.33, 58,59) valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos. Šalys savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (jei tokios buvo) priteisti neprašė, mokėjimo dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaiko E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką: A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) bendraus kiekvieno mėnesio I ir III savaitgaliais, šeštadieniais nuo 13.00 val. iki 18.00 val., pramogoms ir laisvalaikio praleidimui skirtose vietose (kavinėse, žaidimo kambariuose ir aikštelėse, ir kt.) M mieste, dalyvaujant vaiko motinai K. Z.. Į tėvo ir vaiko susitikimo vietą nepilnametį vaiką pristatys mama ir pasiims taip pat vaiko mama;

Visais atvejais, apie ketinimą bendrauti su vaiku A. Z., K. Z. praneš trumpąja SMS žinute iki atvykimo pasimatyti su vaiku likus ne mažiau kaip 48 val. (keturiasdešimt aštuonioms valandoms).

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė