- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-637-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. procesinių teisių perėmėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16207-918/2012 pagal ieškovo J. P. 2012-10-26 ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovas J. P. Kauno miesto apylinkės teisme 2012-10-26 pareiškė atsakovei ieškinį, kuriuo prašė padalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o būtent statybine medžiagas, sunaudotas statant namą 18 400 Lt vertės gyvenamąjį namą 1A1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 348 Lt vertės ūkinį pastatą 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 030 Lt vertės ūkinį pastatą 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 180 Lt vertės kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 31, pripažįstant jam teisę į ½ statybinių medžiagų (viso 10 479 Lt) ir padalyti turėtas pinigines lėšas lygiomis dalimis bei priteisti iš atsakovės 74 704,45 Lt buvusių piniginių indėlių kompensaciją pinigais (CK 3.116 str.); be to, ieškovas prašė pripažinti jam teisę naudotis 467,5 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 31, dalimi.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-11-07 nutartimi (b. l. 91-92) priėmė ieškovo reikalavimą atsakovei dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, o ieškovo reikalavimą atsakovei bei Nacionalinei žemės tarnybai dėl teisės naudotis 467,5 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 31, dalimi laikė nepaduotu.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-05 nutartimi (b. l. 100) civilinę bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nutraukė (CPK 293 str. 7 p.). Teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnybos duomenis ir nustatę, kad ieškovas 2012-11-19 mirė, įvertinęs tai, jog mirus ieškovui santuoka laikoma pasibaigusia (CK 3.49 str. 1 d., 3.50 str. 1 d.), taigi baigiasi ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 str. 1 p.), padarė išvadą, jog šioje byloje neleidžiamas teisių perėmimas, todėl civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 7 p.).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovo J. P. procesinių teisių perėmėjas A. P. atskiruoju skundu (b. l. 103-104) prašo panaikinti 2012-12-05 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas savo išvadas darė remdamasis CK 3.49 ir 3.50 straipsniais, nepagrįstai sutapatindamas santuokos pasibaigimą su jungtine bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Todėl teismo motyvas, kad negalimas procesinių teisių perėmimas šioje byloje, prieštarauja įstatymui.
2. CPK 293 straipsnis nustato civilinės bylos nutraukimo pagrindus. Teismas, nutraukdamas bylą, vadovavosi šio straipsnio 7 punktu, kuris nustato, kad byla nutraukiama mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, ir atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius neleidžiamas teisių perėmimas. Ieškovas teismui pareiškė ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kaip matyti iš ieškinio pagrindo ir dalyko, ginčas yra dėl materialaus reikalavimo, kuris gali būti paveldimas, o pagal CPK 48 straipsnį yra galimas civiliniame procese teisių perėmimas. Ieškovas visą savo turtą testamentu paliko A. P., kuris palikimą priėmė, paduodamas prašymą Kauno m. 9-jo notarų biuro notarei D. K.. A. P. yra ne tik pagal CK 5.11 straipsnį pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas, bet ir ieškovo palikimo testamentinis paveldėtojas, todėl teismui buvo žinoma, kad yra galimas byloje procesinių teisių perėmimas.
3. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio l punktu, privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas. Kadangi ginčas yra kilęs iš turtinių teisinių santykių, tai remiantis CPK 48 straipsniu byloje yra galimas ieškovo procesinių teisių perėmimas. Todėl teismas visų pirma turėjo išsiaiškinti, ar po ieškovo mirties yra paveldėtojas, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo ar jos sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas 2012-07-03 kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovui 2012-11-19 mirus (b. l. 117), teismas sprendė, kad yra neleidžiamas ieškovo teisių perėmimas, todėl bylą nutraukė. Apeliantas, ieškovo testamentinis įpėdinis, su tokia teismo išvada nesutinka, todėl šioje byloje kilo ginčas.
Asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu, nes proceso teisė yra materialinę teisę „aptarnaujanti“ teisė, reglamentuojanti būdus ir priemones subjektinėms materialinėms teisėms, įgytoms įstatymo ar kitu teisėtu pagrindu, įgyvendinti ar apginti. Byloje yra ieškovo 2012-02-08 testamentas (b. l. 118) bei 2012-11-27 liudijimas (b. l. 116), patvirtinantys, kad apeliantas yra priėmęs ieškovo palikimą.
Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalies sampratą yra paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo ,,turtinės reikalavimo teisės“. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo ieškinį buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo ir jo sutuoktinės santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. ieškovo teisės į ½ santuokoje įgyto turto, kuri yra turtinė teisė ir gali būti paveldima.
Teismas savo išvadas darė remdamasis CK 3.100 straipsnio 1 punktu, pagal kurį, mirus vienam iš sutuoktinių, pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau pažymėtina, jog sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Vadinasi, po ieškovo mirties dėl jam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. ,,Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens, priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.“ (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
Perėmęs materialines subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti, o iš materialinių subjektinių teisių perėmimo išplaukia ir procesinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.).
Paaiškėjus, kad ieškovas mirė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimą dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 str. 1 p.) iki paaiškės mirusio ieškovo teisių perėmėjai, o informacijos apie mirusio ieškovo įpėdinius reikalauti iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro (CK 5.4 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie ieškovo teisių perėmėjus, turėjo apie bylą pranešti asmenims, priėmusiems ieškovo palikimą, ir pasiūlyti įstoti į bylą, perimant pradinio ieškovo procesines teises. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir civilinę bylą nepagrįstai nutraukė, konstatuotina, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.), dėl ko nutartis naikintina ir, klausimą dėl bylos nutraukimo išsprendus iš esmės, konstatuojant bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir, klausimą dėl bylos nutraukimo išsprendus iš esmės, konstatuoti bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą.
Bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.