Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-736/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
1-119-736/2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01222-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-736/2012Proceso Nr. 1-66-1-01222-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.2.9.9.;
2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2000-05-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.3 d. laisvės atėmimu 5 metams su 300 litų turto konfiskacija. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo dėl amnestijos akto 3 str. 1 d. 1 p. paskirta l/a bausmė sumažinta 1/3, atliekant pataisos namuose. 2002-01-29 Viliaus m.3-ojo apylinkės teismo nutartimi, paleistas į laisvę lygtinai prieš terminą 1 metams 7 mėn. 20 d.; 2) 2007-01-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 30 parų areštu. 2007-01-26 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. (dėl vengimo išlaikyti vaikus), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, tai yra žinodamas, kad jis turi pareigą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997-10-01 ir 2008-12-30 sprendimus mokėti lėšas R. K., jų vaikų: sūnaus M. K., gim. 1991-05-02, sūnaus M. K., gim. 1994-07-09 ir dukros E. K., gim. 1992-10-22 išlaikymui iki jų pilnametystės ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpiais nuo 1997-09-17 iki 1997-10-26, nuo 1997-11-18 iki 1998-05-19, nuo 1998-07-21 iki 1999-01-18, nuo 1999-05-18 iki 2000-09-05, nuo 2002-10-04 iki 2003-04-31, nuo 2003-08-01 iki 2004-11-31, nuo 2005-04-01 iki 2005-05-31, nuo 2005-08-01 iki 2006-12-31, nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31, nuo 2007-07-01 iki 2008-10-31, nuo 2008-12-01 iki 2009-10-31, nuo 2010-03-01 iki 2011-12-01 lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo visiškai, taip įsiskolindamas R. K. ir Vaikų išlaikymo fondui 43116,38 lt.

Kaltinamasis R. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 1990-06-23 susituokė, santuokoje gimė trys vaikai. 1997-10-01 teismo sprendimu buvo priteisti alimentai vaikų išlaikymui, nors kartu su sutuoktine dar gyveno. Nuo 2000-05-19 atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir grįžo 2002-01-31. Nuo tada kartu su R. K. negyvena. 2008-12-30 Kėdainių rajono apylinkės teismas alimentus padidino, priteisė mokėti kiekvienam vaikui po 350 litų. Kol dirbo, alimentus atskaičiuodavo iš darboviečių. Kai įsidarbindavo žmonai ir antstoliams nepranešdavo. Dažnai keisdavo darbovietes, nes darbdaviai nenorėjo vykdyti antstolių vykdomųjų dokumentų. Lėšas vaikų išlaikymui ne visada mokėdavo, nes pinigų reikėdavo ir pačiam išsilaikyti. Jaučia kaltę, kad nemokėjo vaikams išlaikymo, žino, kokio dydžio skola. Sveikatos problemų neturi, jo specialybė vairuotojas, tačiau dabar atimtos teisės. Baustas ATPK tvarka, ne visos baudos sumokėtos. Žada įsidarbinti ir mokėti alimentus bei įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 1997-10-01 teismo sprendimu iš R. K. buvo priteisti alimentai vaikų išlaikymu, tačiau jis jų nemokėjo. 2000 m. sėdo į įkalinimo įstaigą, iš kurios jai du kartus buvo atsiųsti pinigai, tai yra 44 ir 42 litai. 2002 m. sutuoktiniui grįžus iš įkalinimo įstaigos, ji nepriėmė jo gyventi, nes jis prieš ją ir vaikus vartojo smurtą. 2005 m. su R. K. išsituokė. Kuomet R. K. dirbdavo, jam išskaičiuodavo pinigus vaikų išlaikymui, tačiau pats niekuomet vaikų nerėmė, jų išlaikymui pinigų nedavė. Dėl darboviečių, tai gali pasakyti, kad, kai ji sužinodavo apie įsidarbinimą, pasakydavo antstoliams, o kai jie nusiunčia vykdomąjį raštą, tai jis jau būna išėjęs iš darbo dėl to, kad nemokėtų alimentų vaikams. Jis visada išsisukinėjo ir išlaikymo nemokėjo, sakydavo, kad nieko neturi ir niekas nieko jam nepadarys, niekada jokio maisto vaikams neatvežė. Trečias vaikas turi invalidumą, jam pastoviai reikia pirkti vaistų, mokosi spec. internatinėje mokykloje. Iki 2008m. buvo priteisti alimentai po 52 litus kiekvienam vaikui kas mėnesį, o vėliau po 350 litų kiekvienam vaikui. Yra žadėjęs nupirkti televizorių, o ji žadėjo jam tada sumažinti skolą, bet jis jokio televizoriaus nenupirko. Jam jau trečią kartą atėmė vairuotojo teises. Jam vaikai visai nerūpi, net kartu gyvendamas jais nesirūpino. Ji iš vaikų fondo pradėjo gauti nuo 2008 m. po195 litus, o dar prieš tai kelis mėnesius gavo po 52 litus.

Iš gimimo liudijimų kopijų (22-23, 28 b.l.) matyti, kad R. K. yra M. K., gim. 1991-05-02, E. K., gim. 1992-10-22, ir M. K., gim. 1994-07-09, tėvas. Iš 1997-10-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo (32 b.l.) matyti, kad R. K. savo vaikų išlaikymui, iki jų pilnametystės turi mokėti po 1/3 dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki M. K., E. K. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių pajamų bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį iki M. K. pilnametystės. Iš 2008-12-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties (31 b.l.) matyti, kad teismas patvirtino R. K. ir R. K. taikos sutartį, kuria buvo pakeistas 1997-10-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas dėl alimentų vaikų išlaikymui išieškojimo ir priteista iš R. K. išlaikymas vaikams po 350 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. iki Mano K., E. K., M. K. pilnametystės. Iš 2012-01-19 antstolio J. Kolyško kontoros pavaduojančio antstolio A. Š. pažymos (38-39 b.l.) matyti, kad 2011-12-01 R. K. alimentų įsiskolinimas 38570,41 litai. Iš antstolio J. Kolyško kontoros padėjėjos pažymos (43 b.l.) matyti, kad bendra R. K. įsiskolinimo suma yra 43116,38 litai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 2K-7-68/2009 pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsakingas už vengimą išlaikyti vaiką. R. K. neginčija faktų, kad nevykdė teismo nustatytos pareigos, t.y. nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti, taip pat ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (teisiamajame posėdyje nurodė, kad neturi kuo pasiteisinti dėl alimentų nemokėjimo). R. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo įrodyta, padaryta veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. dispoziciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę - jis du kartus teistas (66-67 b.l.), teistumai neišnykę, 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, skirtų baudų nesumokėjęs (68-72 b.l.), itin dažnai keitė darbovietes, jose, kaip taisyklė, padirbdavo labai neilgą laiką (74-76 b.l.), darbo biržoje neregistruotas (73 b.l.), PSPC sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje taip pat neregistruotas (79 b.l.). Žinodamas apie pareigą teikti vaikams išlaikymą, sąmoningai jos nevykdė, jokių pateisinamų ir objektyvių priežasčių, jog negalėjo teikti vaikams išlaikymo, nenurodė, tai nepagrįsta ir jokiais faktiniais bylos duomenimis, įrodymų, kad tokia padėtis susidarė dėl jo sveikatos problemų ar prarasto darbingumo taip pat nepateikta. Nusikalstama veika tęsėsi ilgą laiką, susidarė itin didelis įsiskolinimas. R. K. teistas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už padarytą tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Spręstina, kad būtent tokią bausmę paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str., 54 str.), jos trukmė, atsižvelgus į kaltinamojo pažadą įsidarbinti bei mokėti išlaikymą ir jo įsiskolinimą, atsakomybę lengvinančią ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), nustatytina mažesnė už vidurkį. Skirti švelnesnes bausmės rūšis remiantis BK 54 str. ar 62 str. nėra jokio pagrindo, nes bausmės tikslai nebūtų pasiekti, be to, tai prieštarautų ir bausmės paskirčiai, taikyti BK 75 str. taip pat pagrindo nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir civilinio ieškinio nėra.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.

Teisėjas Algimantas Brigadierius