Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, nukentėjusiajai R. P., gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis, (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2015 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei R. P. suėmė už rankos ir ją traukė, taip pat suėmė už kaklo ir smaugė, tuo padarė nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis susiginčijo su sugyventine R. P., su kuria bendrai gyveno apie 10 metų. Jis atvyko pasikalbėti su R. P., kadangi norėjo taikytis ir vėl bendrai gyventi. Kabantis, jis paėmė R. P. už kairės rankos dilbio, stipriai jį suspaudė ir pastarąją patraukė į save. Kodėl taip padarė pasakyti negali, buvo susinervinęs. Gal kiek ir smaugė ir smūgių sudavė, bet dėl susijaudinimo nepamena. Į lauką atėjusi jo mama A. N. ir įsikišo į konfliktą, o mamos sugyventinis G. B. iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 46, 53).

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2015-06-11 jos sugyventinis S. J. jai skambino visą dieną, prašė susitaikyti ir vėl kartu gyventi. R. P. kategoriškai atsisakė, todėl pastarasis supyko ir atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie namų durų, paėmė ją už rankos ir stipriai traukė į lauką, o kita ranka suėmė už kaklo ir pradėjo ją smaugti. R. P. jautė fizinį skausmą. Dukra A. J., pamačiusi, kad ją muša pakvietė S. J. mamą A. N., kuri atėjo į lauką ir juos išskyrė (b.l. 12,13).

Liudytoja A. N. parodė, kad jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2005 metų gyveno jos sūnus S. J. su R. P., augino du vaikus. Šiuo metu R. P. ir S. J. kartu negyvena, sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-06-11, apie 18.00 val., į namus atvyko sūnus S. J.. Pastarasis pasikvietė R. P. į lauką pasikalbėti. Kartu išėjo ir anūkė A. J.. Netrukus anūkė įbėgo verkdama ir pasakė, kad tėtis skriaudžia mamą. A. N. išėjo į kiemą, pamatė, kad R. P. sėdi kieme ir verkia. Ant jos kaklo buvo paraudimas (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Protokole-Pareiškime nukentėjusioji nurodo, kad buvo sumušta sugyventinio S. J. ( b.l. 3), Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4-6), Tarnybiniame pranešime nuodyti sužalojimai ant R. P. kūno ( b.l. 7-10 ), Specialisto išvadoje Nr. G475/15 (09) R. P. konstatuota odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos dešinio žasto ir dešinės alkūnės linkio srityse sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).

Teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia, fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusią, t.y. savo šeimos narį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai.

Teisiamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusia, kuri jam dovanoja ir pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti. Teismas mano, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis charakterizuojamas daugiau teigiamai, nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltęs. Tuo pagrindu teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos baudžiamajai bylai nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Teismas laiko, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str. ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2630, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. J., išlaidos iki 2015 m. birželio 23 d. sudaro 67,37 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Byloje ieškinių nėra.

Byloje daiktinių įrodymų nėra.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, BK 38 str. teismas

nusprendė:

S. J. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui S. J. ir nukentėjusiajai R. P. susitaikius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str. ir paskirti G. E. baudžiamojo poveikio priemonę – Teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus