Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-31 · Byla Nr. ATP-26-581/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
ATP-26-581/2017
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02569-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-26-581/2017Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02569-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 18 val. 33 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,80 prom. girtumas), vairuodamas mopedą YB50QT-3, be valstybinių numerių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė mopedo, dėl ko griuvo ir eismo įvykio metu susižalojo bei apgadino jam priklausantį mopedą, kuris yra neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, taip pat įvykio metu V. Š. nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo.V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą – taikyti 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti 300 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2.1. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina egzistuojant visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas būtų užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Nurodo, kad jam nuo 2007 m. sausio 5 d. yra neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, todėl prašo tai pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

2.3. Teigia, kad mopedo vairavimas, kad ir apsvaigus nuo alkoholio, objektyviai kelia nepalyginamai mažesnę grėsmę tiek paties vairuotojo, tiek ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, nei, kad, pavyzdžiui, automobilio vairavimas. Nurodo, kad tikimybė, jog mopedo vairuotojas sukels eismo įvykį, lemiantį sunkias pasekmes, dėl šios transporto priemonės „lengvumo“ yra visiškai minimali. Mano, jog dėl to būtų nepateisinama tiek pat griežtai bausti tiek automobilį, tiek mopedą neblaivius vairavusius asmenis. Akcentuoja ir tai, kad pažeidimas padarytas rajoninės reikšmės kelyje, kas taip pat mažina faktinį padarytos veikos pavojingumą.

2.4. Taip pat pažeidėjas akcentuoja ir tai, kad įstatymas (ATPK 27 straipsnio 3 dalis) papildomai saugo neįgalius asmenis nuo administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dėl to reikia atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią maksimaliai riboti minėtos nuobaudos taikymą neįgalių asmenų atžvilgiu.

2.5. Pažymi, kad jis yra ne tik kurčnebilys, tačiau serga ir II tipo cukriniu diabetu, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų nuvykti pas Panevėžio mieste dirbančius gydytojus, o dėl nepatogaus viešojo transporto tvarkaraščio, to padaryti neturint teisės vairuoti nebūtų galimybių, todėl prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat nurodo, kad vienintelės jo pajamos yra 344 Eur per mėnesį gaunama našlių arba našlaičių pensija, perskaičiuota invalidumo/netekto darbingumo pensija bei kompensuojamoji išmoka. Esant šioms aplinkybėms, paskirtos 600 Eur sumos sumokėjimas jam sukeltų turtines pasekmes, neproporcingai sunkias padaryto pažeidimo pavojingumui, todėl prašo paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

4. Skundas netenkinamas.

5. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.

5.1. Atsižvelgiant į paminėtas Įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veikas nėra. V. Š. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK V. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį užtraukia jau ir baudžiamąją atsakomybę, todėl šiuo atveju veikos neperkvalifikuojamos. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo, nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose, taikytina bylos teisena pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normas.

6. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje. Apeliaciniu skundu keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodoma, jog paskirta administracinė nuobauda yra per griežta bei prašoma ją sušvelninti, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

7. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Šalies argumentai

7.1. ATPK 30¹ straipsnyje, kurį apeliaciniame skunde prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

7.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, nustačius, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

7.3. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – nebuvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neteistas, į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šių paminėtų aplinkybių visumą, teismas paskyrė straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to, skirdamas galutinę subendrintą nuobaudą, jos dydį parinko sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Taip pat, teismas baudos mokėjimą išdėstė šešių mėnesių laikotarpiui, nurodydamas baudą mokėti kas mėnesį po 100 Eur.

7.4. Įvertinus šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

7.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta Darbingumo lygio pažyma Nr. 0139457, iš kurios matyti, kad V. Š. nuo 2007-01-05 yra neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (34 b.l.). Nors duomenų apie V. Š. nustatytą darbingumo lygį pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo, tačiau esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ir pripažintina V. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Tačiau šiuo pagrindu apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos nėra teisinio pagrindo švelninti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu apeliantui ir taip paskyrė minimalias straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apelianto skundo argumentus sprendžia, kad jų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. Š. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai neteisinga, kas suponuotų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

7.7. Pažymėtina, kad pažeidėjas padarė net penkis administracinius teisės, iš kurių vienas yra itin šiurkštus ir pavojingas (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) - vairavo transporto priemonę esant sunkiam neblaivumo laipsniui - nustatytas net 3,80 promilių neblaivumas. Šis V. Š. padarytas pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, dėl ko atsakomybė už šią veiką šiuo metu yra sugriežtinta – taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu apelianto skunde nurodomos aplinkybės, jog jis vairavo mopedą, o ne automobilį, bei tai, jog pažeidimas buvo padarytas rajoninės reikšmės kelyje, nemažina padaryto pažeidimo pavojingumo ir nėra pakankamos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nėra diferencijuojama pagal vairuojamos transporto priemonės rūšį ar kelių reikšmę ir šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo V. Š. padaryto pažeidimo vertinti kaip mažiau pavojingo bei V. Š. skirti švelnesnes, negu sankcijoje numatytos, nuobaudas.

7.8. Pagrindo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui nesudaro ir kiti apelianto skunde nurodomi argumentai. Nors ATPK 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta papildoma nuostata, lengvinanti neįgaliųjų atsakomybę, tačiau tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju švelninti V. Š. atsakomybės. ATPK 27 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, tačiau tame pačiame straipsnyje numatyta ir išimtis, jog ši nuostata netaikoma, kai transporto priemones vairuoja neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. V. Š. transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl akivaizdu, jog minėto straipsnio nuostata negali būti laikoma pagrindu švelninti jo atsakomybę. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog neturint teisės vairuoti transporto priemones jis negalės nuvykti pas gydytojus, taipogi negali nulemti švelnesnės nuobaudos taikymo, kadangi neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagrindo skirti mažesnę nuobaudą nagrinėjamu atveju nesudaro ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis gauna mažas pajamas, juolab, pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atžvilgiu taikė jo atsakomybę lengvinančią nuostatą ir baudos mokėjimą išdėstė ilgesniam laikotarpiui.

7.9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir kitas nustatytas aplinkybes, V. Š. paskyrus mažesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. V. Š. skunde nurodyti motyvai nepagrindžia mažesnio veikos pavojingumo ir nėra pakankami ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui, todėl apelianto skundas netenkinamas.

7.10. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, pripažįstama, jog apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl V. Š. paskirtos administracinės nuobaudos yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dėl netinkamai taikytų ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų (ATPK 302¹² 1 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė