Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-563-315/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-22
Bylos Nr.
1S-563-315/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
UAB „P.“
Kategorijos
Nuorašas: Byla Nr.1S-563-315/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsejo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo UAB „P.“ atstovo adv. Laimono Judicko skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarties, kuria pareiškejo UAB „P.“ skundas del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 2010-07-21 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus m. apylinkes prokuraturoje 2010-07-10 buvo gautas UAB „P." direktoriaus K. R. pareiškimas, kuriuo prašoma pradeti ikiteismini tyrima del UAB „S." atsakingu asmenu veiksmu, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus.

Pareiškime nurodoma, jog UAB „P.", kaip rangovas bei UAB „S.", kaip užsakovas, 2009-07-29 sudare Rangos sutarti Nr. STAT 07/29/09 del 77.400 Lt vertes darbu atlikimo bei 2009-08-19 komerciniu pasiulymu šalys papildomai susitare del papildomu darbu atlikimo. Nurodytus darbus UAB „P." atliko iki sutartyje numatyto termino, todel 2009-08-31 buvo pasirašytas Atliktu darbu aktas, kuriuo buvo patvirtinta, kad komerciniuose pasiulymuose suderinti darbai buvo atlikti, o bendra šiu darbu atlikimo kaina su PVM yra 91.565 Lt. Vadovaujantis šiuo aktu UAB „P." 2009-08-31 pateike UAB „S." PVM saskaita -faktura Nr. PER 086 del atsiskaitymo už atliktus darbus, taciau nustatytu laiku UAB „S." jam pateiktu PVM saskaitu - fakturu neapmokejo ir su UAB „P." nutrauke bet kokius ryšius, i išsiustas pretenzijas neatsako. Tokiu budu UAB „S." liko skolinga UAB „P." skaiciuojant kartu su delspinigiais viso 374.265 Lt suma. Pareiškejo nuomone, aukšciau nurodyti UAB „S." veiksmai turetu buti traktuojami kaip sukciavimas, nes UAB „S." išvenge dideles vertes turtines prievoles vykdymo ir tai padare sudarydamas Rangos sutarti apgaule. Faktas, anot pareiškejo, jog sutartis buvo sudaryta tycia, panaudojant apgaule, yra matyti iš aplinkybes, kad UAB „S." santykius su UAB „P." nutrauke iš karto gaves saskaitas už atliktus darbus, kas leidžia daryti išvada, jog sutartis buvo tik priemone gauti iš UAB „P." tam tikros naudos, UAB „S." iš anksto žinant, jog mokejimo pareiga niekada nebus vykdoma. Vertinant aplinkybe, kad UAB „S." nors ir žinojo, kad nemokes už statybos darbus, taciau vis tiek sudare sutarti, leisdamas UAB „P." manyti, kad šis atlikes darbus gaus pelnyta užmokesti, irodo UAB „S." nesažininguma ir tycia.

Išnagrinejes pareiškejo pareiškima, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras Gaudentas Balciunas 2010 m. liepos 21 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nesant duomenu apie padaryta veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas mineta nutarima apskunde Vilniaus m. 1 apylinkes teismui, kuris 2010-08-11 nutartimi pareiškejo skunda atmete.

Šalies argumentai

Skundu pareiškejo UAB „P.“ atstovas adv. Laimonas Judickas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010-08-11 nutarti ir UAB „P.“ skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. liepos 21 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad prokuroro nutarime išsakyti motyvai atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra nepagristi, nes faktas, kad padaryta veika perženge civilines atsakomybes ribas, yra akivaizdus. Neatsižvelgiant i tai, kad rangovas savo pažeistas teises turi galimybe ginti civiline tvarka, tai nereiškia, kad atsakovas, sudares sutarti apgaule, t.y. iš anksto žinodamas, kad nevykdys iš sutarties kylanciu isipareigojimu, gali išvengti baudžiamosios atsakomybes. Asmens veiksmai, kai jis tycia sudaro ivairaus pobudžio sutartis, iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo iš atitinkamos sutarties kylanciu isipareigojimu, turetu buti vertinami kaip akivaizdi apgaule, už kuria turetu buti taikoma baudžiamoji atsakomybe. Vien sutarties buvimas neirodo, kad užsakovas, sudarydamas sutarti, veike teisetai, gera valia ir neturejo tikslo apgauti. Kaip matyti, užsakovas iš tikruju išvenge dideles vertes prievoles vykdymo ir, gaves iš rangovo naudos, dingo. Užsakovas net nebande ispeti, kad jis netures pakankamai lešu atliktiems darbams apmoketi, nesiule stabdyti atliekamu darbu iki kol jis susirinks sutarta suma, butina darbams apmoketi. Prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima vien tuo pagrindu, kad rangovas savo pažeistas teises galejo ginti civilinio proceso tvarka, taciau to nepadare, taip ir nenagrinejes iš esmes, ar užsakovo veikloje tikrai nera sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos požymiu. Pareiškejo atstovas taip pat nurodo, kad tai patvirtina ir Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010-05-10 nutartis priimta analogiškoje situacijoje. Šioje byloje susikloste analogiška situacija, tik sutarti apgaule sudare ne užsakovas, o rangovas, taciau visos kitos aplinkybes abiejose situacijose nesiskyre, tai leidžia daryti išvada, kad mineta nutartimi ir nagrinejamoje situacijoje gali buti remiamasi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo atstovo adv. L. Judicko skundas atmestinas.

LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Pažymetina, kad skundo ar pareiškimo apie nusikalstama veika padavimas bet kokiu atveju neipareigoja ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro pradeti ikiteismini tyrima, tai sprendžiama atsižvelgiant i tai, ar tam yra pagrindas.

Pagal LR BK 182 str. sukciavimas – svetimo turto užvaldymas arba teises i turta igijimas apgaule. Butinuoju sukciavimo požymiu yra šio nusikaltimo padarymo budas. Sukciavimo esme ta, kad igyjant svetima turta, teise, išvengiant ar panaikinant turtine prievole yra panaudojama apgaule. Butinasis požymiu – apgaules panaudojimas. Šiuo atveju apgaule panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar kita asmeni, kurio žinioje turtas, ir pastarieji savanoriškai perleidžia turta ar turtine teise. Apgaule gali pasireikšti žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaule skirstoma i aktyviaja ir pasyviaja apgaule. Aktyvioji apgaule bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaule yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2009-07-29 tarp UAB „P.“ ir UAB „S.“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. STAT 07/29/09 del 77.400 Lt vertes darbu atlikimo bei 2009-08-19 komerciniu pasiulymu šalys papildomai susitare del papildomu darbu atlikimo. Nurodytus darbus UAB „P." atliko iki sutartyje numatyto termino, todel 2009-08-31 buvo pasirašytas Vadovaujantis atliktu darbu aktu UAB „P." 2009-08-31 pateike UAB „S." PVM saskaita -faktura Nr. PER 086 del atsiskaitymo už atliktus darbus, taciau nustatytu laiku UAB „S." jam pateiktu PVM saskaitu - fakturu neapmokejo ir su UAB „P." nutrauke bet kokius ryšius, i išsiustas pretenzijas neatsako. Tokiu budu UAB „S." liko skolinga UAB „P." skaiciuojant kartu su delspinigiais viso 374.265 Lt suma.

Esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldyma neteisetu, yra tycinis apgaules naudojimas prieš turto savininka ar valdytoja. Taigi sutarciu pagrindu tarp šaliu atsirade civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti i baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms salygoms, kurios siejamos su sudarytos civilines sutarties vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šaliu samoningais tyciniais veiksmais, užkertanciais kelia vykdyti sutarti, galimybe atkurti pažeistas teises civiliniu teisiniu budu. Be to, byloje nera duomenu, kad atsakovas vengdamas atsiskaityti butu pasislepes nuo kreditoriu. Taigi UAB „P.“ turejo ir tebeturi visas galimybes kreiptis i teisma civiline tvarka.

Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškejas galimybe savo teises ir interesus apginti civilinio proceso tvarka nepasinaudojo, o baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones.

Nors pareiškejo atstovas remiasi Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nutartimi, priimtoje byloje Nr. ITS1-287-295/2010, apylinkes teismas pagristai nurode, kad minetoje byloje sprendimas priimtas esant skirtingoms aplinkybems, todel ja pareiškejas remiasi be pagrindo.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta aukšciau, teismas pažymi, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išanalizavus pareiškejo atstovo skunda bei pateikta medžiaga, konstatuotina, kad pateiktuose dokumentuose nera nustatyta nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, pareiškejo atstovo skunde iš esmes atkartojami tie patys argumentai, kurie jau išnagrineti ir pagristai atmesti apylinkes teismo nutartimi bei prokuroro G. Balciuno nutarimu.

Del aukšciau išdestyto, pareiškejo atstovo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

pareiškejo UAB „P.“ atstovo adv. Laimono Judicko skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Arunas KisieliusNuorašas tikras:Teisejas Arunas Kisielius