Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. Š. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. (toliau – BK), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras A. Č. perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje G. Š. kaltinamas pagal BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. Š. kaltinamas tuo, kad pagal 2014-06-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą priteistas išlaikymas dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 600 litų, tai yra 173,77 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-06-27) iki dukters pilnametystės. Taip pat priteistas nepilnametei dukrai G. Š., gim. 2007-03-11, 15000 litų, tai yra 4344,30 eurų išlaikymo įsiskolinimas. Iki 2016-02-10 susidarė įsiskolinimas 4695,69 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte ir teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai, aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo asmenų teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Pagal BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus. Objektyviai komentuojamo nusikaltimo sudėtis apibrėžiama alternatyviais požymiais: vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, vengimas pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti arba vengimas pareigos pagal teismo sprendimą teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant G. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str. padarymu, tačiau kaltinamajame akte nesuformuotas aiškus ir išsamus kaltinimas. Aprašant nusikalstamą veiką nurodytos tik faktinės aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimu priteisus jo dukrai G. Š. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nurodytais laikotarpiais iki 2016-02-10 susidarė 4695,69 eurų įsiskolinimas, tačiau kaltinamajame akte nėra nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai, nenurodyta, ar įsiskolinimas atsirado dėl G. Š. veiksmų ir, jeigu taip, tai kokie konkrečiai jo veiksmai pažeidė BK 164 str. nuostatas. Kadangi šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs nusikaltimo požymiai, nėra aišku, ar G. Š. kaltinamas vengimu pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, vengimu pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, ar vengimu pareigos pagal teismo sprendimą teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nustatyti pažeidimai galimai buvo padaryti 2016-03-02 pranešant G. Š. apie įtarimą (b. l. 62) ir jame, tiksliai nenurodžius veiksmų, kuriais įtariamuoju pripažintas asmuo galimai padarė BK 164 straipsnyje numatytą veiką.

Tuo būdu, surašant kaltinamąjį aktą, buvo iš esmės pažeisti BPK 219 str. reikalavimai, pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo išsamiai, greitai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, taip pat nėra galimybės jų pašalinti nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių (BPK 255 str.).

Kadangi nurodyti pažeidimai leidžia konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BKPK) 219 str. 3 p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tuo pažeidžiant G. Š. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisę į gynybą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje G. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 1 (vieno) mėnesio terminą trūkumams pašalinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.