Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-134/2008

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

NUTARTIS

2009 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. areštu 45 paroms.

Priteista iš M. R. V. B. 6273,6 Lt neturtinei žalai atlyginti, o klausimas dėl ne didesnės kaip 1726,4 Lt neturtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.40 val., Panevėžyje, Klaipėdos ir Žvaigždžių gatvių. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 316, valst. Nr. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 53,199 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, iš Klaipėdos gatvės sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui HONDA CIVIC, valst. Nr. VPA 457, vairuojamam A. B., ir su tuo automobiliu susidūrė, tuo padarydamas automobilio HONDA CIVIC keleivei V. B. dešinio žastikaulio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam paskirta bausme ir priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį – areštą ir nustatydamas jos dydį – 45 paras – teisingai vadovavosi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir 61 str. 1-3 d. išdėstytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. R. padarė neatsargų nusikaltimą, įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis : jis nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir nesimokė, anksčiau nebuvo teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, o tai rodo, kad nuteistasis jau iki nusikalstamos veikos padarymo sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus ir jo padarytas nusikaltimas buvo dėsninga jo, kaip kelių eismo dalyvio, elgesio pasekmė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė teisingą išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, paskiriant jam arešto bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas įvertino tai, jog byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to teismas teisingai pažymėjo, kad šioje byloje palyginti ilga proceso trukmė negali būti pagrindu švelninti M. R. skirtinos bausmės dydį, nes procesas užsitęsė ir dėl jo paties veiksmų - M. R., pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo sąlygas, išvyko į užsienio valstybę ir buvo surastas, tik paskelbus jo paiešką (1 t., 90-109 b.l.). Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui paskirta arešto bausmė, mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 str. 3 d.), yra tinkamai individualizuota, adekvati jo padarytam nusikaltimui, todėl ją laikyti aiškiai per griežta ir švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

Teismas M. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. B. padarytą neturtinę žalą įvertino 8000 Lt ir priteisė iš M. R. 6273,6 Lt žalai atlyginti, o klausimą dėl likusios žalos atlyginimo dalies perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas teisingai įvertino CK 6.250 str. 2 d. nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus - tai, kad nukentėjusioji dėl M. R. įvykdyto neatsargaus nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jai atlyginta didesnė dalis turtinės žalos. Iš nuosprendyje išdėstytų neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų matyti, kad viena pagrindinių aplinkybių, lėmusių nukentėjusiosios ieškininiame pareiškime prašomos atlyginti 15000 Lt neturtinės žalos dydžio sumažinimą, buvo nuteistojo skunde nurodoma jo bloga turtinė padėtis - teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir negauna kitų pajamų. Kita vertus, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Didžiausią reikšmę šiuo atveju turi veikos pasekmės ir dėl jų nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. M. R. yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, pagal jo parodymus, dirbęs užsienio valstybėje, šiuo metu registruotas Panevėžio darbo biržoje (2 t., 13-14 b.l.), todėl jis turi realias galimybes užsidirbti ir jo skunde nurodoma esama turtinė padėtis nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.